„Svarbiausia žinoti, kad ne plytas mūriji, o statai bažnyčią…“

Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė paminėjo asmeninį jubiliejų. Daugiau negu pusė tų gražiai nugyventų metų prabėgo mokykloje, pastarieji 20 – einant direktorės pareigas. Kai rugsėjį į gimnaziją susirinko per 80 naujų moksleivių, direktorė jau spėjo su kiekvienu pasikalbėti. Gimnazistų iš viso yra gal 350. Ketverius metus jie čia auginasi sparnus skrydžiui į savarankišką gyvenimą. Direktorės šeimoje – trys sūnūs.

Nuotrauka iš asmeninio L. Spirgienės albumo

Skaitytojams pateikiame interviu su Laima SPIRGIENE.
– Asmeninis jubiliejus – tarsi proga mintimis grįžtelti į prabėgusius metus ir susimąstyti. Ar jus aplankė tokios mintys?
– Turėjau tokių minčių. Nelabai norėjau įsileisti to jubiliejaus į savo širdį, į savo šeimą… Nenorėjau jo sureikšminti ir neskyriau tam daug laiko. Tačiau tai nereiškia, kad nesusimąsčiau, nesvarsčiau ir neklausiau savęs, ko noriu. Buvo ir atsakymų. Tik ne visuomet jie tikslūs. Labai noriu, kad šeima toliau gražiai gyventų, kad vaikams sektųsi, kad gimnazijoje viskas būtų gerai. Bet tai norai… Viskas taip paprastai nesidaro, reikia rasti vidinės motyvacijos, reikia ja užkrėsti visus šalia esančius. Reikia labai daug energijos. Tiek šeimoje, tiek gimnazijos bendruomenėje. Reikia būti pozityviam. Kai pats toks esi, daugiau laimi. Ir pats laimi, ir aplinkiniai laimi. Bet su savimi turi daug dirbti, kad išspaustumei tą pozityvą.

– Kad mielų, džiugių žinių ir geros nuotaikos reikia, lyg ir suvokiame visi. Bet kodėl esame tokie viskuo nepatenkinti niurgzliai? Kiek pykčio, kaltinimų, smerkimo… Ar jie alkani, duonos riekės neturi?
– … ar nevažiuoja automobiliais? Nevyksta į keliones, poilsiauti? Gal trūksta pamąstymo? Gal neatsakoma sau į klausimą, o ką aš turiu? Sudėtinga analizuoti savo gyvenimą… Esu skaičiusi, kad 90 procentų žmogaus gyvenime yra sėkmės, o 10 procentų – nesėkmių, nusivylimų. Jeigu tai nėra sveikatos problemos, tie 10 procentų – mažai. Mes linkę sureikšminti tai, kas nepavyko, nepasisekė. Bet jeigu rytą pradedi: „Ačiū, kiek aš daug turiu…“ Turiu šeimą, vaikus, namus, darbą, turiu kuo apsirengti, kur sugrįžti. Ar kiekvienas taip padarome?

– Ar taip sakote ir gimnazistams?
– Taip. Jie tai priima ir bando daryti. Bet gaji kitokia tradicija – paniurzgėti. Ne tik jaunimo, visų mūsų. Mes turime gimnazijoje tokias viešumo tribūnas. Mokiniai pasakoja, kaip jiems sekasi, ką ir kaip vertina. Ir rezultatus, ir kas gero įvykę. Iš pradžių būdavo pirmiausia žinia, kad mums nepatinka štai taip… Kodėl nepradėjus nuo to, kas pasisekė, patiko, pavyko? Ir dabar jau pirmieji pliusai tenka geroms naujienoms, o vėliau – minusams, ką keisti, tobulinti. Gimnazistams sakau, kai pasirenki vietą, tarkime, susirinkime, pamokoje ar kur kitur, pirmiausia parodai savo požiūrį: užimi vietą pirmose eilėse, parodai susidomėjimą, aiškiau viską girdi, geriau supranti. Mano patarimas – rinktis vietas pirmose eilėse. Tą priminiau ir pernai gimnazistams, vykusiems į konkursą. Kad nesėstų salės gale, kad nesielgtų kaip atvykę iš provincijos. Ir kaip jie sugrįžę džiaugėsi: juos pastebėjo, matė…

– O prisiminus mokyklą, į kurią anuomet ėjome, – skirtumas didelis?
– Taip. Tą labai gražiai šiemet per Mokytojų dieną sudėliojo mūsų gerbiamas mokytojas Anatolijus Žibaitis. Kaip įprasta, pasikviečiame mokytojus senjorus. Jie net gavo atlikti užduotis.
Visi gavome darbų: padainuoti, padeklamuoti… Buvo ir mums skirta mokinių pamoka. Gimnazistai ėjo, kalbėjo be lapelių. Mūsų jaunimas pasirodė kaip laisvas, nesuvaržytas. Ir Anatolijus Žibaitis pastebėjo, jog mokiniai labai skiriasi nuo tų, kokie mes buvome. Sutinku su tuo. Kai mes buvome mokiniai, nuomonės nereikėjo.

– Užtekdavo išmokti eilėraštį apie Leniną, šlovingąją partiją… Ar jums nekilo minčių, kad galėjote pasirinkti kitokį gyvenimo kelią?
– Kartais klausiu savęs, kokia būčiau mokytoja… Bet ne švietimo srityje savęs neįsivaizduoju. Sakote, būti rajono mere? Juokaujate, niekada tokios minties nebuvo. Ir laimėtas direktoriaus konkursas man buvo didžiausia staigmena pačiai sau. Būti toje didelėje valdžioje? Ne, tikrai niekada!

– Tačiau švietimo sistemoje susikaupę tiek bėdų… Ką reikėtų padaryti, kad ir mokytojas nusišypsotų? Nėra buvę nei mokykloje, nei kitose darbovietėse, kad dirbančio žmogaus minutes skaičiuotų, visų darbelių sąrašus sudarytų…
– Yra judesys, tik ar jis nėra perdaug imlus darbui? Rezultatas niekada neateina greitai. Taip, smulkmenos neturėtų užgožti esmės. Svarbu, kad mokytojas gerai jaustųsi, vaikai suvoktų prasmę to, ką daro, ir būtų rezultatas. Sakoma, svarbiausia žinoti, kad ne plytas mūriji, o statai bažnyčią.
Auginame žmogų. Tai yra esmė. Mokytojui turi būti svarbus, mėgiamas jo darbas, o mokiniai turi suvokti mokytojo paieškų svarbą, naudą. Mokytojas yra vedlys.

– Kiek gimnazijos kolektyve yra mokytojų, išsimokslinusių jau per Nepriklausomybės beveik 30 metų?
– Jūs žinote atsakymą… Mažai. Štai ką tik džiaugėmės, kai jauna mokytoja susilaukė sūnelio. Mums pedagogų pamainos jau reikėjo, reikia ir reikės. Jos nėra. Kai mūsų paprašė universitetai pranešti, kada ateityje ir kokių mokytojų reikės, paprašėme gamtos mokslų specialisto. Gavome atsakymą, kad tokių grupių neformuos… Sakote, kad ant švietimo pamato statoma valstybė? Galiu tik atsidusti… Mokytojų amžiaus vidurkis – 50 metų. Jie galėtų padėti jauniems mokytojams, kurie atsineštų idėjų. Toks duetas būtų nuostabu.

– Kokie gimnazistai ateina iš savo namų, iš šeimų? Koks tas jaunas žmogus?
– Visokių yra… Turime tokią tradiciją – pasirašau su vaiku ugymosi sutartį. Su kiekvienu pasikalbu. Ją pasirašo ir vaiko tėvai. Turiu asmeninius užrašus, kur yra pokalbių su vaikais esmė. Turi paklausti, kaip jis jaučiasi, kaip tėvai vertina tą sutartį. Čia daug pasimato… Man svarbu pasikalbėti su kiekvienu gimnazistu. Nors tai nebūtina. Visko išgirstu… Turime vaiko gerovės komisiją. Svarstome ir gabių gimnazistų reikalus, ką dar daugiau padarius. Ne paslaptis, kad kartais tėvai nori, kad vaikas baigtų gimnaziją, nors profesinėje mokykloje jis išmoktų amato, kurį dirbtų su džiaugsmu ir gautų gerą atlyginimą.

– Jubiliejaus proga išgirdote daug palinkėjimų. Kurio išsipildymas jums būtų svarbiausias?
– Kad neištuštėtų gerumo, meilės ta taurė, kurią turiu.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Sinoptikai įspėja: artėja gausus sniegas ir pūgos

Vos atodrėkis ir lietus nutirpdė dalį sniego pusnių, šiandien, sausio 25 d., šalies sinoptikai paviešino įspėjimą: artėja didelis snygis, kils pūgų. Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad iš pietų atslenkantis ciklonas gali pridaryti rūpesčių: iki sausio 26 d., antradienio, vakaro Lietuvoje, ypač pietrytiniuose rajonuose, gausiai snigs, dėl stiprių vėjų laukia pūga, o naktimis dėl artimos nuliui temperatūros formuosis plikledis. Aktyvus ciklonas Lietuvos pietinius rajonus pasieks pirmadienio pavakarę. Antradienio naktį temperatūrai vietomis nukritus iki -4 laipsnių, plikledis formuosis daugelyje šalies rajonų, bus slidu

Išmintingi finansiniai sprendimai, kurie sulaukus 50 metų padės jaustis saugiau

Perkopęs penkiasdešimtmetį dažnas žmogus supranta, kad jo finansinė padėtis vis dar nėra labai stabili ir saugi, jog būtų galima ramiau laukti pensijos… Ir jėgų padedančių gyvendinti įvairias naujas idėjas, galinčias padėti užsitikrinti finansiškai stabilesnę senatvę, būna vis mažiau. Todėl jei norite sulaukę penkiasdešimties metų nesigailėti dėl to, ko nepadarėte, kai galėjote padaryti, pateiksime jums keletą išmintingų finansinių sprendimų, kurių neturėtumėte pamiršti. Paspartinkite savo turimų paskolų grąžinimą Jūs tikrai nenorite susidurti su milžiniškomis pastangomis bandydami padengti paskutinius likusius finansinius įsipareigojimus, kuomet

Finansinė informacija, kurią visi turime žinoti

Suprasti pagrindinę finansinę informaciją ir tinkamai prižiūrėti savo banko sąskaitoje esančius pinigus yra labai svarbu kiekvienam iš mūsų – nepaisant to, koks bebūtų mūsų amžius. Tik tokiu būdu galima optimaliai paskirstyti savo mėnesinį biudžetą ir veiksmingai optimizuoti savo finansinę situaciją. Kai kalba pakrypsta apie asmeninius finansus, niekuomet nereikėtų bijoti uždavinėti klausimų. Deja, bet vis dar daugybė žmonių mano, kad tokiu būdu jie pasirodys neišprusę. Būtina suprasti, kad jei žmogus baiminsis užduoti jam svarbius klausimus, jis niekuomet negaus atsakymų ir toliau

Sniegas ir ledas: kaip vairuoti saugiai?

Kasmet orui atšalant, kaip iš gausybės rago pasipila automobilių avarijos. Kone kevirtadalio nelaimių priežastis – sniegu ar ledu padengtas kelias. Nors pernykštė žiema buvo gana šilta ir sniego buvo nedaug, šiemet jau turime ir skaudžių nelaimių ir nesuvaldytų bei apgadintų automobilių. Dalies įvykių buvo galima išvengti jei tik vairuotojai būtų paruošę automobilius bei būtų pasiruošę patys. Roges ruoškite vasarą Sena lietuvių liaudies patarlė puikiai tinka iliustruoti pirmam patarimui. Suprantama, ruošti reikėtų ne vasarą, bet anksčiau nei pasirodo faktinė žiema. Nes,

Taip pat skaitykite