Šv. Florijono išvakarėse – apie Šilutės rajono ugniagesių džiaugsmus ir vargus

Gegužės 4-ąją, kaip ir kasmet, ugniagesiai gelbėtojai švęs savo globėjo Šventojo Florijono dieną. Apie Šilutės rajono ugniagesių gelbėtojų padėtį, džiaugsmus ir vargus kalbėjomės su Klaipėdos apskr. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Rimantu Mačijausku ir Šilutės r. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininku Dariumi Endzeliu.

Pernai Seime svarstant 2019 m. valstybės biudžeto projektą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos buvo numatyta finansavimą didinti labiau nei kitiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams – beveik 8 proc. Tačiau žiniasklaidoje netyla kalbos iki šiol, jog numatyti pinigai neišspręs visų ugniagesių problemų: darbe vieni iš kitų skolinasi kelnes, į gaisrą važiuoja surūdijusiais, senais sunkvežimiais, menki atlyginimai… Anot jų profsąjungos atstovų, Lietuvoje šiuo metu trūksta 500 ugniagesių.

Klaipėdos apskr. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas prie naujojo ugniagesių pastato.

Kiek uždirba gelbėtojai Šilutės rajone?

Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (VPGT) šiais metais papildomai darbo užmokesčiui buvo skirta 3,5 mln. eurų. Planuojama, jog labai gerai įvertintiems ugniagesiams gelbėtojams didesnis darbo užmokestis bus išmokėtas už gegužės mėnesį.

R. Mačijausko tvirtinimu, anksčiau ugniagesys uždirbdavo 500 Eur, dabar alga siekia 600–680 Eur, atskaičiavus mokesčius. Papildomas uždarbis priklauso ir nuo darbo dienų skaičiaus, dalyvavimo gesinant gaisrus ar gelbėjant kitų nelaimių atveju. Didesnį darbo stažą turintys ar užimantys aukštesnes pareigas ugniagesiai uždirba daugiau. Pavyzdžiui, pamainos vado atlyginimas – per 1000 eurų.

„Žinau, kai kurie pasakys, kad ugniagesys dirba vos kelias paras per savaitę, todėl uždarbis – toks, koks yra. Tačiau įsivaizduokite, jei ugniagesys visą parą ir gesino gaisrą, ir vyko į eismo nelaimę. Jis būna išsekęs ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Žinoma, šiek tiek lengviau, kai nepasitaiko nelaimių, tačiau gelbėtojas atsipalaiduoti vis tiek negali“, – paaiškino Klaipėdos apskr. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas. Jo tvirtinimu, ugniagesiai turi uždirbti tiek, kad jaustųsi orūs.

Deja, savivaldybių ugniagesių gelbėtojų atlyginimai dar mažesni. Pasak D. Endzelio, jų komandos gaisrininkams atlyginimai tepakilo 30–50 Eur.

Ugniagesių gelbėtojų trūksta

Šiuo metu Klaipėdos apskr. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnyboje dirba 33 ugniagesiai, dar trūksta trijų, kuriuos, anot tarnybos viršininko, ne taip lengva rasti. Jo tvirtinimu, vien noro tapti ugniagesiu neužtenka – po teigiamai įvertinto privalomo sveikatos patikrinimo Vilniuje, asmuo pradeda vienerių metų studijas, po kurių prasideda nelengvas darbas. Tai patvirtino ir D. Endzelis, kurio komandoje šiuo metu dirba 9 darbuotojai: 4 ugniagesiai, 4 vairuotojai ir skyrininkas.

„Didžiausia problema, kai vienas iš komandos narių suserga ar išeina atostogauti. Retas, kuris nori dirbti viršvalandžius, mat už juos papildomai nėra mokama“, – sakė Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas.
R. Mačijauskas pažymi, kad ugniagesiai gelbėtojai nuolatos turi būti pasirengę netikėtumams ir būti ne tik gelbėtojais, bet ir gerais plaukikais: „Mūsų komandoje irgi yra žmonių, kurie nemoka plaukti, tad siuntėme juos į kursus. Negana to, yra buvę atvejų, kai ugniagesys neįvykdė visų plaukikui reikalingų normatyvų. Kursuose mokomasi panerti po vandeniu 3 metrus, išsilaikyti ant vandens, mokėti gelbėti žmogų“.

Dar ugniagesys privalo gebėti vairuoti skirtingas mašinas, net kuri sveria keliasdešimt tonų… Antai 26 tonas sverianti Čekijoje pagaminta gaisrų gesinimo mašina „Tatra“ potvynių metu gali važiuoti per 120 cm vandens gylį. Kitos turimos mašinos sveria 9 ir 14 tonų, tokias taip pat nelengva suvaldyti kelyje. Negana to, ugniagesys yra mokomas ir kitų dalykų: kaip teisingai paimti vandenį iš vandens telkinio, dirbti su keltuvu arba kopėčiomis, mokėti vairuoti amfibiją ir dar daug kitko.

Reikia komandos Rusnėje

Savivaldybės priešgaisrinę tarnybą sudaro penkios ugniagesių komandos, dislokuotos Saugose, Kintuose, Vainute, Švėkšnoje ir Žemaičių Naumiestyje. Anot D. Endzelio, įvykus nelaimei kaimuose, šios komandos ugniagesiai išskuba pirmieji. Prireikus, jų pajėgos vyksta ir į Tauragės rajoną, Pagėgius, Šilalę, Priekulę… Abu viršininkai vieningai mano, kad viena komanda galėtų įsikurti ir Rusnėje.

Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Darius Endzelis.

Į gaisrą – senais automobiliais, be kopėčių?

Dėl atlyginimų kilimo šalies ugniagesiai džiaugiasi, tačiau problemų yra ir daugiau, kurių viena – pasenusi technika. Šilutės ugniagesiai nesiskundžia turima technika, atvirkščiai. Anot R. Mačijausko, nors kai kurie automobiliai reikalauja remonto, tačiau važiuoja puikiai. Minėtoji „Tatra“ – tik dvejų metų senumo, kuri buvo pirkta iš ES projektinių lėšų, ja galima nusivežti net 10 tonų vandens. Kitu turimu sunkvežimiu galima vežti 4 tonas vandens. Dar galima dirbti ir su rezerviniu automobiliu, nors ir 40 metų senumo… „Tai mašina, kuria ugniagesiai važiuodami džiaugiasi“, – patikino R. Mačijauskas.

Jis pridūrė, kad šiuo metu tarnyba nebeturi automobilinių kopėčių, kurios buvo perduotos Klaipėdos ugniagesiams, mat nėra jų kur laikyti. Tikimasi, kad vėliau jos bus grąžintos. Jei gaisras kiltų daugiabutyje, pasak viršininko, būtų naudojama gelbėjimo pagalvė.

Užtat Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos turimi automobiliai, anot jų viršininko, yra ties riba. „Tarybiniai ZIL markės automobilių amžiaus vidurkis – 28,5 metų. Nors jie ir nėra daug nuvažiavę, tačiau įvykio vietoje variklis visada įjungtas. Nėra sąlygų ir tinkamai juos prižiūrėti, plauti. Džiaugiuosi, kad vyrai patys jas suremontuoja“, – sakė D. Endzelis.

Apranga nesiskundžia

Pasiteiravus apie aprangos būklę, R. Mačijauskas prisiminė 1994–aisiais pasiūtus specialius rūbus, kai po gaisro šlapiu kostiumu vilkintis ugniagesys negalėdavo net rankų sulenkti. Šiuo metu dėvima daug patogesnė ir kokybiškesnė apranga. Beje, po gaisro ugniagesiai turi ir ką persirengti – spintoje kabo dar 10 papildomų kostiumų.

Savivaldybės tarnybos ugniagesiai kasdien dėvi vos dvejų metų senumo specialius rūbus, užtat gaisrams gesinti skirti drabužiai tarnauja jau 10 metų. Pasak D. Endzelio, geras kostiumas kainuoja per 500 eurų, tačiau yra ir lenkiškų, kurių galima gauti perpus pigiau.

„Nereikia pakeisti visiems darbuotojams iš karto, verčiau atsinaujinti po truputį“, – sakė D. Endzelis. Vyrai budi 8 paras per mėnesį, tad per metus aprangą užsivelka tik 100 kartų, beje, turimus rūbus galima ir pasaugoti.
Naujasis pastatas neatitinka priešgaisrinių reikalavimų…

Naujasis pastatas neatitinka priešgaisrinių reikalavimų…

Pasak R. Mačijausko, statybininkai vis neranda laiko užbaigti naujojo pastato statybas. Priminsime, kad, nugriovus šalia ugniagesių namo stovėjusius garažus, vietoj jų iškilo naujas pastatas. Deja, šis pastatas iki šiol tebėra neįregistruotas… Dėl šios priežasties iš Šilutės ugniagesių buvo atimtos kopėčios, o dalis automobilių laikomi toliau nuo būstinės.
„Situacija absurdiška, bet viskas priklauso nuo rangovo. Įsikelti galėsime tik tada, kai pastatas bus priduotas valstybinei komisijai. Ši rado trūkumų – blogai nudažytos metalo konstrukcijos. Gaisrininkams pastatė pastatą, kuris neatitinka priešgaisrinių reikalavimų…“ – apie keistai susiklosčiusią situaciją kalbėjo R. Mačijauskas.

Šiuo metu laukiama, kada gi statybininkai teiksis ištaisyti padarytas klaidas. Kada pagaliau ugniagesiai galės įsikelti į naują pastatą – neaišku. Žinoma tik tiek, kad jiems skaičiuojami delspinigiai, kurių jau susikaupė apie 100 tūkst. Eur.

Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 350

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasaulinė kultūros diena paminėta virtualiai

1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasauline kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūros vertybes. Šia proga Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus specialistai pakvietė visus kolegas bei kitų kultūros įstaigų darbuotojus, meno kolektyvus, bibliotekos lankytojus dalyvauti virtualioje viktorinoje „Kultūra – tau, man, kitiems…“, skirtoje šiai dienai paminėti. Kultūra kiekvienam iš mūsų yra

Sinoptikai džiugina: savaitgalį kai kur bus iki 19 laipsnių šilumos

Jau keletą dienų netoli mūsų šalies besisukantis ir tankius debesis plukdantis ciklonas niekur nesitrauks ir šiandien, tačiau debesų sluoksnis nebebus toks vientisas, daugelyje rajonų bent retkarčiais pasirodys saulė. Lietaus taip pat bus mažiau – palis tik vietomis, daugiausiai pietinėje šalies dalyje, vyraus trumpalaikio pobūdžio lietus. Įdienojus papūs stiprokas šiaurės rytų vėjas, kai kur gūsiai sieks 15 m/s. Iš rytų plūs šiltesnio oro masė, todėl net ir storesni debesys nesutrukdys orui sušilti iki 9-14 laipsnių. Šeštadienį debesuotumas bus nepastovus – naktį

Šilutės meno mokykla švenčia 55 metų veiklos sukaktį

Pandemija ir karantinai dėl COVID-19 nesutrukdė Šilutės meno mokyklos bendruomenei švęsti savo įstaigos veiklos 55 metų sukaktį. Tereikia užsukti į šios mokyklos interneto svetainę. Šios mokyklos istorija prasidėjo 1965 metų rugsėjo 1 d. Jau peržengtas 55 metų slenkstis. Į gyvenimą išlydėta per 1600 muzikantų, keli šimtai dailės skyriaus mokinių, šokėjų. Būtent muzikos, dailės ir šokio meno mokoma šioje mokykloje, kuri yra papildomo ugdymo, tad tėvai už savo vaikų lavinimą moka nustatytą mokestį. Šventes, kai suguža gausybė svečių, buvusių pedagogų, mokinių,

Nauja tvarka perkant automobilį

Lietuvoje nuo gegužės 1 d. ims veikti Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema: pirkdami automobilį gausite specialų kodą. Su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siejama sistema norima, kad gyventojai nesusidurtų su nesąžininga prekyba automobiliais, o jų teisės būtų apsaugotos, kad būtų suformuota skaidri transporto priemonių bei jų detalių prekyba, sumažėtų šioje srityje nesąžiningų sandorių, valstybė gautų priklausančius mokesčius. Vidaus reikalų ministrė  A. Bilotaitė pastebėjo, kad iki šiol dauguma automobilių pirkimo-pardavimo sandorių vyksta grynaisiais pinigais, taip galima

Taip pat skaitykite