Sutvarkoma 76,3 proc. visų rinkoje parduotų padangų

Gamintojai ir importuotojai skaičiuoja, kad Europos Sąjungos (ES) padangų rinkos vertė nuo šių metų iki 2022-ųjų padidės beveik penktadaliu. Į Lietuvą įvežamų padangų kiekis irgi kasmet auga, o nesutvarkytos padangų atliekos sudaro apie trečdalį visų rinkai patiekiamų padangų.

Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija (European tyre & rubber manufactors association, ETRMA) prognozuoja, kad kasmet augant ES parduodamų padangų kiekiui, nuo 2018 metų iki 2022–ųjų padangų rinkos vertė ūgtels 19,6 proc., iki 39,5 mlrd. eurų.
Naujausiais Aplinkos ministerijos duomenimis, registruoti padangų importuotojai į Lietuvos rinką 2016 metais įvežė 25,3 tūkst. tonų padangų, o surinko 20,5 tūkst. tonų sudėvėtų padangų. Rinkai patiektas padangų kiekis, palyginus su 2015-aisiais, išaugo beveik dešimtadaliu.
„Specialistų vertinimu, dar mažiausiai apie 9 tūkst. tonų padangų per metus į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis, o apie 4 tūkst. tonų padangų parduodama nelegaliai. Įvertinus aplinkoje vis dar randamų bešeimininkių padangų kiekius, neapskaitytos padangos gali sudaryti trečdalį visų į šalį įvežamų padangų. Dėl to dešimtys tūkstančių tonų senų padangų, besimėtančių prie pastatų, pakelėse ar pamiškėse, lieka nesutvarkytos ir teršia aplinką“, – sako stambiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus Lietuvoje vienijančios Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Pasak A. Skinulio, teisės aktai ir kontrolė turėtų užtikrinti, kad visi gamintojai ir importuotojai realiai finansuotų visų rinkai patiekiamų padangų sutvarkymą.
Pernai lapkritį audito duomenis paviešinusios Valstybės kontrolės teigimu, gamintojai ir importuotojai turėtų finansuoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios priima ir netinkamas naudojimui padangas. Šiuo metu gyventojai į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles gali nemokamai pristatyti iki 4-5 padangų per metus, tačiau gamintojams ir importuotojams neskiriant lėšų šioms aikštelėms eksploatuoti, gyventojai turi sumokėti ir už šių atliekų sutvarkymą.
Keičiant padangas automobilių remonto įmonėje, senosios turi būti priimamos nemokamai. Prekybininkai privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. Juridiniai asmenys padangų atliekas paprastai atiduoda jas tvarkančiai įmonei pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį. Gyventojai ir įmonės daugiau informacijos apie atliekų pridavimo vietas ir atliekų tvarkytojus gali rasti www.atliekos.lt.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Hits: 162

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite