Susitikimas su tautodailininke Rūta Emigart Čiuželiene Pašyšiuose

Vieni kūrėjai meilę savo kraštui apdainuoja dainose, kiti ją perteikia spalvomis, o tautodailininkė Rūta Emigart Čiuželienė, grakščiai valdydama žirklutes ir peiliuką, kuria popieriuje.

 

Lapkričio 23 d. savo karpinių parodą tautodailininkė pristatė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filialo lankytojams. Trapiuose popieriaus karpiniuose iškyla lengvi ir mieli mūsų krašto vaizdai. Visiems pažįstami pastatų, grakščių paukščių siluetai tarsi nukelia į širdžiai mielus prisiminimus, aplankytas vietoves ar matytus gamtos vaizdus.
Kukorų kaime (Šilutės r.) gimusi mergaičiukė, nuo mažens savo kūrybingumu uždegusi aplinkinius, kūrybinį kelią pradėjo mokykloje. Lietuvos dailės akademijoje įgijusi monumentaliosios dailės specialybę ji pasirinko pedagogės kelią. Baigusi Šiaulių pedagoginį institutą, įgavusi piešimo, braižybos bei darbų mokytojos specialybę, pagal paskyrimą dirbo Klaipėdoje. Nusprendusi persikelti į Šilutę, dirbo Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. Šilutės pirmoji gimnazija) dailės mokytoja. Vėliau daugelį metų darbavosi Šilutės 3-iojoje vidurinėje mokykloje (dab. Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla). Jos mokinių darbai daugybėje konkursų sulaukė įvertinimo – apdovanoti prizais, padėkomis. Būtent dirbant dailės mokytoja gerbiama Rūta atrado meilę karpiniams.
Parodose su karpiniais R. E. Čiuželienė dalyvauja nuo 1968 m. Kai kuriuos jų šiuo metu galima pamatyti Klaipėdoje, tautodailės salone „Marginiai“, kuriame savo darbus eksponuoja Žemaitijos zonos karpytojai. Minint Lietuvos šimtmetį, dainų šventės metu Vilniuje vykusioje respublikinėje parodoje irgi buvo eksponuojami jos darbai.
Ne vienas jos darbas yra publikuotas tautodailininkų metraščiuose. 2017 m. išleistas jos karpinių kalendorius, iliustruota Linos Daukšaitės eilėraščių knyga. Tautodailininkė yra išleidusi savo darbų knygą ,,Karpiniai“, kurią ji padovanojo ir Pašyšių bibliotekai. Daug šilutiškės karpinių yra išgabenta į Vokietiją, Australiją, Daniją, Kanadą. Už ypatingus tautodailės darbus ir Šilutės krašto garsinimą 2005 m. jai skirta „Sidabrinės nendrės“ premija. 2014 m. ji apdovanota II vietos diplomu respublikiniame tautodailininkų konkurse, pelnė geriausio metų liaudies meistro nominaciją – „Aukso vainiką“. Tokį patį apdovanojimą pelnė ir 2016 m. Šiais metais Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu tautodailininkei suteiktas meno kūrėjo statusas.
Susitikimo metu bibliotekos lankytojai susipažino su R. E. Čiuželienės kūrybinio kelio vingiais, apžiūrėjo jos karpinių parodą ,,Iš praeities į dabartį“, kurioje eksponuojama tik dalis jos kūrinių. Susirinkusieji galėjo atskleisti savo kūrybines galias karpinių karpymo edukacijoje. Jos metu viešnia supažindino su karpymo priemonėmis, popieriaus savybėmis, karpinių karpymo eiga. Artėjant Kalėdoms visi mokėsi karpyti kalėdines langų dekoracijas. Gerbiama viešnia ne tik išmokė karpymo subtilybių, bet dar ir apdovanojo renginio dalyvius savo karpiniais.
R. E. Čiuželienės karpinių paroda „Iškarpysiu meilę savo kraštui“ Pašyšių bibliotekoje bus eksponuojama iki sausio 1 d.

Danutė Adomavičienė,
F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filialo bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savininką piktina jo miške verčiamos svetimos šiukšlės

Klaipėdietis Antanas nebesistebi savo privačiame miške netoli Šilutės aerodromo vis randąs šiukšlių. Kaskart jas kantriai surenka ir išveža į konteinerius. Deja, šįsyk miško savininkas griebiasi už galvos – 41 ha ploto miške atsirado stambių automobilių atliekų, kažkas išvertė seną stogo dangą, sutręšusias lentas, kilimus… Antanas miške praleidžia daug laiko, ypač pavasariais. Žmogus pasakojo, kaip rūpestingai gražina ir puoselėja savo mišką: geni ąžuoliukus, sodina jaunus medžius (ypač žavisi bukais), renka sulą, samdo miško kirtėjus. Ir praėjusią savaitę Antanas vyko į mišką

H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos. Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą,

16-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius į 16-ąjį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šiemet į Pasaulio lietuvių metams paminėti dedikuotą šventę atvyko iškilmingiausios šio tradicinio renginio dalies – nominacijų „Pagėgių krašto garsintojas“ ir „Jaunoji viltis“ steigėja bei mecenatė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė). Viešnią ir kitus renginyje dalyvavusius garbius svečius pristatė bei vakaro metu skambėsiančiais poezijos posmais sušildyti širdis kraštiečiams palinkėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Šilutės gimnazistai šoko Turkijoje

Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ Savivaldybės sprendimu balandžio pabaigoje vyko į Turkiją, Alanijos miestą, su kuriuo bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė, paminėti Turkijos nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienos. Į savaitės viešnagę vyko 12 mokinių, šokančių lietuvių liaudies šokius (vadovė R. Kurpeikytė), ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytojos Asta Grigalienė (vertėjavo kelionės metu) ir Virginija Macijauskienė. Alanijos miesto svečiais buvo pakviestos šokių grupės iš Murmansko, Saratovo (Rusijos Federacija), Latvijos, Suomijos, Tuniso, Azerbaidžano, Lenkijos ir dar viena Lietuvos grupė iš Trakų. Tautiniais