Susitikimas su tautodailininke Rūta Emigart Čiuželiene Pašyšiuose

Vieni kūrėjai meilę savo kraštui apdainuoja dainose, kiti ją perteikia spalvomis, o tautodailininkė Rūta Emigart Čiuželienė, grakščiai valdydama žirklutes ir peiliuką, kuria popieriuje.

 

Lapkričio 23 d. savo karpinių parodą tautodailininkė pristatė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filialo lankytojams. Trapiuose popieriaus karpiniuose iškyla lengvi ir mieli mūsų krašto vaizdai. Visiems pažįstami pastatų, grakščių paukščių siluetai tarsi nukelia į širdžiai mielus prisiminimus, aplankytas vietoves ar matytus gamtos vaizdus.
Kukorų kaime (Šilutės r.) gimusi mergaičiukė, nuo mažens savo kūrybingumu uždegusi aplinkinius, kūrybinį kelią pradėjo mokykloje. Lietuvos dailės akademijoje įgijusi monumentaliosios dailės specialybę ji pasirinko pedagogės kelią. Baigusi Šiaulių pedagoginį institutą, įgavusi piešimo, braižybos bei darbų mokytojos specialybę, pagal paskyrimą dirbo Klaipėdoje. Nusprendusi persikelti į Šilutę, dirbo Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. Šilutės pirmoji gimnazija) dailės mokytoja. Vėliau daugelį metų darbavosi Šilutės 3-iojoje vidurinėje mokykloje (dab. Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla). Jos mokinių darbai daugybėje konkursų sulaukė įvertinimo – apdovanoti prizais, padėkomis. Būtent dirbant dailės mokytoja gerbiama Rūta atrado meilę karpiniams.
Parodose su karpiniais R. E. Čiuželienė dalyvauja nuo 1968 m. Kai kuriuos jų šiuo metu galima pamatyti Klaipėdoje, tautodailės salone „Marginiai“, kuriame savo darbus eksponuoja Žemaitijos zonos karpytojai. Minint Lietuvos šimtmetį, dainų šventės metu Vilniuje vykusioje respublikinėje parodoje irgi buvo eksponuojami jos darbai.
Ne vienas jos darbas yra publikuotas tautodailininkų metraščiuose. 2017 m. išleistas jos karpinių kalendorius, iliustruota Linos Daukšaitės eilėraščių knyga. Tautodailininkė yra išleidusi savo darbų knygą ,,Karpiniai“, kurią ji padovanojo ir Pašyšių bibliotekai. Daug šilutiškės karpinių yra išgabenta į Vokietiją, Australiją, Daniją, Kanadą. Už ypatingus tautodailės darbus ir Šilutės krašto garsinimą 2005 m. jai skirta „Sidabrinės nendrės“ premija. 2014 m. ji apdovanota II vietos diplomu respublikiniame tautodailininkų konkurse, pelnė geriausio metų liaudies meistro nominaciją – „Aukso vainiką“. Tokį patį apdovanojimą pelnė ir 2016 m. Šiais metais Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu tautodailininkei suteiktas meno kūrėjo statusas.
Susitikimo metu bibliotekos lankytojai susipažino su R. E. Čiuželienės kūrybinio kelio vingiais, apžiūrėjo jos karpinių parodą ,,Iš praeities į dabartį“, kurioje eksponuojama tik dalis jos kūrinių. Susirinkusieji galėjo atskleisti savo kūrybines galias karpinių karpymo edukacijoje. Jos metu viešnia supažindino su karpymo priemonėmis, popieriaus savybėmis, karpinių karpymo eiga. Artėjant Kalėdoms visi mokėsi karpyti kalėdines langų dekoracijas. Gerbiama viešnia ne tik išmokė karpymo subtilybių, bet dar ir apdovanojo renginio dalyvius savo karpiniais.
R. E. Čiuželienės karpinių paroda „Iškarpysiu meilę savo kraštui“ Pašyšių bibliotekoje bus eksponuojama iki sausio 1 d.

Danutė Adomavičienė,
F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filialo bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą. Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo

Socialiniuose tinkluose plinta daina „Papa Frančesko“, skirta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metinėms

Lygiai prieš metus, 2018 metų rugsėjo 22-23 dienomis, popiežius Pranciškus pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito metinių proga Julius Vaicenavičius pristato dainą ir vaizdo klipą „Papa Frančesko“. „Daina gimė praeitais metais išlydint popiežių Pranciškų Vilniaus oro uoste. Viskas įvyko labai spontaniškai, norėjosi džiugiai ir smagiai atsisveikinti. Tuo metu buvo ankstus rytas, daugybė savanorių ir puiki nuotaika,“ – pasakoja Julius Vaicenavičius. Dainoje ir vaizdo klipe nuotaikingai vaizduojamos pagrindinės popiežiaus vizito Lietuvoje akimirkos: susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje, apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų

Ankstyvas ruduo Mažojoje Lietuvoje: vokiškos kultūros takais

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais. Įdomu tai, kad Mažoji Lietuva Lietuvos valstybei nepriklauso nei 100 metų. „Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik

Pokalbis apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas

Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams, paaiškėja ir tikras mokinių skaičius. Dabar rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose yra 4473 mokiniai. Šiemet, palyginus su praėjusių metų rugsėju, sulaukta 172 vaikais mažiau, įskaičiuojant ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomus vaikus. Vien mokyklas lankančiųjų šiemet sumažėjo 135. Apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Dainorą BUTVYDIENĘ. – Jūsų pateiktieji skaičiai teikia optimizmo. Bent jau šį rudenį mokinių nesumažėjo keliais šimtais, kaip būdavo anksčiau. – Tačiau mažiau devintokų