Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio vidurinės mokyklos bibliotekų darbuotojai lankėsi Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kur vyko seminaras, skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti bei ekskursija po muziejų. Seminaro metu bibliotekininkėms buvo pristatytos muziejaus ekspozicijos, ekskursiją dovanojo rašytoja, poetė, įvairių literatūrinių premijų laureatė, mokslininkė, šio muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, pagėgiškė Jūratė Caspersen, kuri taip pat atvyko į šį susitikimą.

Išvyka bibliotekų darbuotojoms buvo prasminga ir maloni – kitoje šviesoje pažvelgta į Kristijoną Donelaitį ir jo kūrybą, pasivaikščiojimas po Maironio butą leido pajusti šio poeto dvasią.

Pagėgiškėms buvo pristatyta sausio 14 d. muziejuje atidaryta dokumentų paroda „Kristijonui Donelaičiui – 300“. Ją parengė ir pristatė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė. Parodoje eksponuojami įdomiausi ir svarbiausi eksponatai iš muziejuje saugomo K. Donelaičio rinkinio: Kristijono Gotlybo Milkaus knyga vokiečių kalba „Lietuvių kalbos mokslo pradmenys“, antrasis K. Donelaičio „Metų“ leidimas, išleistas Augusto Šleicherio 1865 m. Peterburge, ketvirtasis K. Donelaičio „Metų“ leidimas – L. Pasargės parengtas, išverstas į vokiečių kalbą ir išleistas Halėje 1894 m., kiti senieji leidiniai, daugybė K. Donelaičio kūrinių vertimų į vokiečių, anglų, rusų, lenkų, latvių, baltarusių, ukrainiečių, armėnų, vengrų, čekų, japonų kalbas. Parodos lankytojams pristatoma daug dailės kūrinių K. Donelaičio tema: dailininko Antano Garbausko vitražas, dailininko Petro Stausko tapytas poeto portretas, XIX a. nežinomo dailininko tapytas K. Donelaičio „Metų“ leidėjo Liudviko Rėzos portretas, skulptorių Petro Rimšos, Petro Gintalo, Romualdo Inčirausko medaliai K. Donelaičiui, originalios K. Donelaičio „Metų“ iliustracijos, sukurtos dailininkų Vytauto Jurkūno, Albinos Makūnaitės, Domicelės Tarabildienės, fotografo Zenono Baltrušio nuotraukos. Bibliotekininkėms buvo priminti svarbiausi K. Donelaičio gyvenimo ir kūrybos faktai, jo kūrybos reikšmė ir vertė.
Muziejaus direktorė, rašytoja, poetė Aldona Ruseckaitė ekskursijos dalyvėms pravėrė svarbiausios muziejaus ekspozicijos dalies – Maironio memorialinio buto duris, kur „…suskamba kanklės ir pasigirsta kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija. Dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos, pilnos retų knygų, puošnūs laikrodžiai, skulptūros, paveikslai ir pats Maironis, žvelgiantis iš portretų, pasitinka lankytoją – kaip mylimą ir laukiamą svečią savo memorialiniame bute…“ (citata iš oficialaus muziejaus tinklapio / E. S.). Visas Maironio aštuonių kambarių butas buvo atkurtas jau nepriklausomos Lietuvos metais (1992 m.) ir muziejaus darbuotojų pastangomis buto dekoras atspindi to laikotarpio, kuriuo gyveno didis poetas, dvasią. Šią dvasią malonu pajusti kiekvienam lankytojui ir šiandien…
Ekspozicija „…Palieku visą mano judomajį turtą…“ pristato nematytų poeto archyvalijų, rankraščių, knygų, memorialinių daiktų, meno kūrinių, čia eksponuojami ir jauno Maironio paskaitų užrašai, pirmųjų pamokslų rankraščiai, įvairūs dokumentai. Pirmą kartą yra daug atverstų knygų iš Maironio memorialinės bibliotekos, fotografijų albumų, stalo sidabro, kitų relikvijų.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės, rašytojos Aldonos Ruseckaitės Pagėgių krašto bibliotekoms dovanoti leidiniai jau greit pasieks skaitytojus, Jūratė Caspersen nekantraudama laukia pavasario – vėl kažkuriam pagėgiškiui bus įteikta jos asmeninio fondo įsteigta „Pagėgių krašto garsintojo“ premija.

Elena Stankevičienė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė