Susitikimas Kaune pas Maironį

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio vidurinės mokyklos bibliotekų darbuotojai lankėsi Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kur vyko seminaras, skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti bei ekskursija po muziejų. Seminaro metu bibliotekininkėms buvo pristatytos muziejaus ekspozicijos, ekskursiją dovanojo rašytoja, poetė, įvairių literatūrinių premijų laureatė, mokslininkė, šio muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, pagėgiškė Jūratė Caspersen, kuri taip pat atvyko į šį susitikimą.

Išvyka bibliotekų darbuotojoms buvo prasminga ir maloni – kitoje šviesoje pažvelgta į Kristijoną Donelaitį ir jo kūrybą, pasivaikščiojimas po Maironio butą leido pajusti šio poeto dvasią.

Pagėgiškėms buvo pristatyta sausio 14 d. muziejuje atidaryta dokumentų paroda „Kristijonui Donelaičiui – 300“. Ją parengė ir pristatė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė. Parodoje eksponuojami įdomiausi ir svarbiausi eksponatai iš muziejuje saugomo K. Donelaičio rinkinio: Kristijono Gotlybo Milkaus knyga vokiečių kalba „Lietuvių kalbos mokslo pradmenys“, antrasis K. Donelaičio „Metų“ leidimas, išleistas Augusto Šleicherio 1865 m. Peterburge, ketvirtasis K. Donelaičio „Metų“ leidimas – L. Pasargės parengtas, išverstas į vokiečių kalbą ir išleistas Halėje 1894 m., kiti senieji leidiniai, daugybė K. Donelaičio kūrinių vertimų į vokiečių, anglų, rusų, lenkų, latvių, baltarusių, ukrainiečių, armėnų, vengrų, čekų, japonų kalbas. Parodos lankytojams pristatoma daug dailės kūrinių K. Donelaičio tema: dailininko Antano Garbausko vitražas, dailininko Petro Stausko tapytas poeto portretas, XIX a. nežinomo dailininko tapytas K. Donelaičio „Metų“ leidėjo Liudviko Rėzos portretas, skulptorių Petro Rimšos, Petro Gintalo, Romualdo Inčirausko medaliai K. Donelaičiui, originalios K. Donelaičio „Metų“ iliustracijos, sukurtos dailininkų Vytauto Jurkūno, Albinos Makūnaitės, Domicelės Tarabildienės, fotografo Zenono Baltrušio nuotraukos. Bibliotekininkėms buvo priminti svarbiausi K. Donelaičio gyvenimo ir kūrybos faktai, jo kūrybos reikšmė ir vertė.
Muziejaus direktorė, rašytoja, poetė Aldona Ruseckaitė ekskursijos dalyvėms pravėrė svarbiausios muziejaus ekspozicijos dalies – Maironio memorialinio buto duris, kur „…suskamba kanklės ir pasigirsta kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija. Dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos, pilnos retų knygų, puošnūs laikrodžiai, skulptūros, paveikslai ir pats Maironis, žvelgiantis iš portretų, pasitinka lankytoją – kaip mylimą ir laukiamą svečią savo memorialiniame bute…“ (citata iš oficialaus muziejaus tinklapio / E. S.). Visas Maironio aštuonių kambarių butas buvo atkurtas jau nepriklausomos Lietuvos metais (1992 m.) ir muziejaus darbuotojų pastangomis buto dekoras atspindi to laikotarpio, kuriuo gyveno didis poetas, dvasią. Šią dvasią malonu pajusti kiekvienam lankytojui ir šiandien…
Ekspozicija „…Palieku visą mano judomajį turtą…“ pristato nematytų poeto archyvalijų, rankraščių, knygų, memorialinių daiktų, meno kūrinių, čia eksponuojami ir jauno Maironio paskaitų užrašai, pirmųjų pamokslų rankraščiai, įvairūs dokumentai. Pirmą kartą yra daug atverstų knygų iš Maironio memorialinės bibliotekos, fotografijų albumų, stalo sidabro, kitų relikvijų.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės, rašytojos Aldonos Ruseckaitės Pagėgių krašto bibliotekoms dovanoti leidiniai jau greit pasieks skaitytojus, Jūratė Caspersen nekantraudama laukia pavasario – vėl kažkuriam pagėgiškiui bus įteikta jos asmeninio fondo įsteigta „Pagėgių krašto garsintojo“ premija.

Elena Stankevičienė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti patikimą vielos gaminių gamintoją?

Plieninė viela yra labai svarbi daugeliui pramoninių ir komercinių įrenginių. Ši universali viela yra ypač patvari ir atspari korozijai, todėl įvairiose rinkose vertinama kaip patikima  ir ilgalaikė. Nors labai svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą, negalima pamiršti ir gamintojo. Čia aptarsime, kokios aplinkybės yra svarbiausios lyginant vielos gamintojus, kad būtumėte tikri, jog už savo investicijas gausite geriausią kokybę.   Vielos gaminiai – kaip pasirinkti geriausią gamintoją savo poreikiams?  Rinkdamiesi vielos gamintoją atsižvelkite į šiuos veiksnius: Paslaugos ir įranga. Profesionalus vielos gamintojas pasiūlys

Vydūno viešojoje bibliotekoje – akcija „Skaitmeninės savaitės 2024“

Nenutrūkstamas žinių siekis vienija šalis, tautas ir skirtingas kartas. Tuo įsitikinta 2024 m. gegužės 13–31 d. visoje Europoje organizuotos kasmetinės skaitmeninės įtraukties ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo akcijos – iniciatyvos „Skaitmeninės savaitės 2024“ metu. Akcijos koordinatorė Lietuvoje – asociacija „Langas į ateitį“. Akcijos metu visi norintieji praleisti laiką smagioje draugijoje bei pagilinti žinias informacinių technologijų panaudos srityje dalyvavo tiesioginių transliacijų internetu „Skaitmeninis imunitetas: kaip sustiprinti PIN kodų apsaugą ir atsparumą sukčiams“ ir „Nebūk be ryšio“ peržiūrose. Jos vyko Pagėgių sav. Vydūno

Rusnėje – triguba šventė

Rusnės bendruomenė „Rusnės sala“ turi kuo džiaugtis ir moka švęsti. O gegužę švęsti progos buvo net trys. Gegužės 18 dieną Rusnės bendruomenė paminėjo savo veiklos 20-metį, estakados 5 metų jubiliejų ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės įkūrimo 33-iąsias metines. „Rusnės salos“ bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas paviešintame įraše ir džiaugiasi, ir daug dėkoja: „Dėkojame visiems svečiams už parodytą dėmesį salos žmonės, dėkojame tiems, nuo kurių priklausė, ar prieš penkerius metus pastatyta estakada čia iš viso bus“.

Draudimo rinka praėjusiais metais išaugo penktadaliu

Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. šalies draudimo rinka tiek pagal įmokas, tiek pagal išmokas išaugo beveik penktadaliu. Privalomojo transporto priemonių, turto, kasko ir medicininių išlaidų draudimo įmokų apimtis padidėjo reikšmingai, investicinio gyvybės draudimo – nuosaikiai. „Spartų ne gyvybės draudimo rinkos augimą iš esmės lėmė infliacija – draudimo rinka į ekonomikos tendencijas reaguoja su vėlavimu, todėl, nors apskritai infliacija mažėjo, draudimo rinkoje jos poveikis vis dar buvo didelis – tiek vertinant įmokas, tiek išmokas. Praėjusiais metais stebėjome dviejų didelių įmonių susiliejimą,

Taip pat skaitykite