Susitikimas gyvenimo ir kūrybos skersgatviuose

Penktadienį, gegužės 5 dieną, pasitinkant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Šilutės žurnalistų fotografijų parodos „Pamario kraštas ir jo žmonės“ atidarymas ir susitikimas su žurnaliste, knygų autore Laima Lavaste „Gyvenimo ir kūrybos skersgatviai“.

Publicistė Laima Lavastė skaito ištrauką iš savo knygos „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“.

Renginį pradėjo Šilutės meno mokyklos Muzikos skyriaus mokytojas, birbynininkas Žilvinas Alejūnas. Iškart po melodingos įžangos žurnalistas ir visuomenininkas Saulius Sodonis papasakojo apie bibliotekos Periodikos skaitykloje (I a.) eksponuojamą pirmąją spaudos žurnalistų fotografijų parodą, kurią iniciavo jis pats su kolega Vaidotu Vilku. Jiedu paragino Šilutės redakcijų atstovus atrinkti po penkias savo reportažines nuotraukas, taip atsirado kelių dešimčių kadrų paroda, kurioje užfiksuoti Pamario krašto žmonės, kraštovaizdžiai, architektūra, kultūriniai įvykiai.
Antroje renginio dalyje buvusi ilgametė Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė, lietuvių kalbos mokytoja, knygų redaktorė, eilių kūrėja Birutė Morkevičienė kalbino Lietuvoje daugeliui žinomą žurnalistę Laimą Lavastę, anksčiau dirbusią dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondente Suomijoje, dabar – specialiąja to paties leidinio korespondente. Ji garsėja rezonansiniais, sukrečiančiais straipsniais ir neretai aštriais pasisakymais televizijos laidose. Parašė knygas „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“ (2005), „Skersgatvis dviem“ (2007), „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“ (2012), „Kalės istorija“ (2014). Knygos, kaip ir straipsniai, pasižymi nuoširdžiu, netgi skausmingu atvirumu ir aštrumu. Vis dėlto turinys perteikiamas per kiek kitokią, humoro ir ironijos prizmę.
L. Lavastė atviravo, kad į Suomiją ją nuvedė meilė. Ištekėjusi už suomių menininko, ji 15 metų pragyveno toje šalyje. Išmoko kalbą ir bandė perprasti vietos žmones, jų kultūrą, papročius ir įpročius. Apie tai parašė nemažai straipsnių, kurie galop sugulė į knygą „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“.
Po pirmosios savo knygos sėkmės žurnalistė išdrįso leistis į sudėtingus, painius moters ir vyro santykius. Juos keletą metų gvildeno ir sudėjo į knygą „Skersgatvis dviem“, pagrįstą tikromis istorijomis. Joje galima rasti jautrių pasakojimų ir pokalbių su įvairaus likimo asmenimis, interviu su amžinybėn iškeliavusia rašytoja Jurga Ivanauskaite. Anot L. Lavastės, minėta menininkė ir kiti kalbintieji pasakė daugiau, nei ji sudėjo į knygą, tačiau geras žurnalistas turi mokėti atsirinkti, ką publikuoti, o ką pasilikti vien sau kaip paslaptį, kaip atvirumo akimirką įteiktą dovaną.

Garsiąją žurnalistę kalbino Birutė Morkevičienė (dešinėje).
Petro Skutulo nuotr.

Bene mažiausiai viešnia kalbėjo apie knygą „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“, kuri savo pobūdžiu panaši į pasakojimą apie suomius. Autorės nuomone, gerokai lengviau kalbėti apie svečias šalis, nei apie mus pačius, lietuvius.
Gerokai išsamiau L. Lavastė pristatė per Lietuvą nuskambėjusią Garliavos istoriją, kurią publikavo knygoje „Kalės istorija“. Čia pateikiami neskelbti istorijos veikėjų pokalbiai, cituojami tyrimų ir apklausų protokolai, išskirtinis Laimutės Stankūnaitės pasakojimas apie vaikystę, tėvų auklėjimą, romantiškus jausmus. Žurnalistė pasakojo, kad už šią knygą ir straipsnius yra tekę ne kartą išgirsti įžeidimų, net grasinimų. Vis dėlto užsispyrimas ir troškimas atskleisti tiesą neleido nuleisti rankų, atsitraukti, skatino eiti iki galo.
L. Lavastė su gausia auditorija noriai dalijosi mintimis apie savo gyvenimo kelią, kūrybą ir žurnalistinį darbą. Ji atviravo apie to paties gyvenimo „skersgatvius“ – viešai neskelbiamus ir ne tokius matomus dalykus, tačiau patirtus, išjaustus, įstrigusius į atmintį. Verta paminėti ir žurnalistės mintis apie mūsų miestą: „Na ir toli ta Šilutė, mąsčiau važiuodama pas jus iš Vilniaus. Toli tai toli, bet net nesapnavau, kad išvysiu tokį nuostabų kraštą su jau perinčiais gandrais, naujas gėlėse paskendusias sodybas. O ypač – tokius puikius žmones, spinduliuojančius geranoriškumą, kad pasijunti kaip namuose, į kuriuos visada norisi sugrįžti“.
Po renginio vieni dalyviai džiaugėsi įdomia popiete, kiti suskubo žurnalistės paklausti dar vieno kito klausimo, kurio nespėjo ar nedrįso užduoti viešo pokalbio metu, treti dalijo patarimus, ką viešnia dar galėtų mūsų kraštuose aplankyti, pamatyti. Kas žino, gal tas tolimas kelias vėl kada nors atves į Pamarį?
Susitikimas su žurnaliste L. Lavaste surengtas vykdant projektą „Prie knygos versmės…“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.
Parengė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyresn.
bibliotekininkė Ignė Zarambaitė

Hits: 306

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Sveikatą gerinantys pirkiniai visai šeimai

Labai dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad šeima jų gyvenime – didžiausias turtas. Ir tai – tiesa, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti ir dar vienos, labai svarbios laimingo bei kokybiško gyvenimo sudedamosios dalies. Tai – sveikata. Tik šeima, kurios visi nariai yra visiškai sveiki, gali jaustis labai laiminga bei gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, peršasi išvada, kad kiekviena šeima turi atsakingai galvoti apie sveikatą gerinančius sprendimus. Nešvaistykite laiko veltui ir savo dienotvarkę planuokite taip, kad bent valandą per dieną, visi kartu

Lėlių namas: nuo ko priklauso jo kaina?

Nereikia ir sakyti – gražus, erdvus, spalvingas ir stilingas lėlių namas yra kone kiekvienos mergaitės svajonė. Taigi, na, o tėveliams, seneliams, tetoms ar dėdėms, belieka tik įgyvendinti šią svajonę. Vis dėlto, suaugusieji, kurie nusprendžia pradžiuginti mažąsias princeses šiuo drįstume sakyti kilnojamu–nekilnojamu turtu, ne juokais suglumsta: pastebi, kad kainos skiriasi net kelis kartus. Tad atsakykime į klausimą, kodėl egzistuoja tokie didelį skirtumai? Kambarių skaičius Viena iš priežasčių, kodėl lėlių namų kainos yra tokios skirtingos, tai – kambarių skaičius. Šiandien galite savo

Kaip iškepti puikaus skonio šašlykus?

Atšilus lietuviai prisimena mėsos kepimo ant žarijų tradiciją ir mėgaujasi galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių.  Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pastebi, kad vis daugiau pirkėjų į krepšelius deda ant žarijų kepti tinkamos mėsos paketus. „Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų parduodama iki 80 proc. daugiau. Pagal populiarumą po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant grotelių. Į populiariausių trejetuką patenka ir

Taip pat skaitykite