Susitikimas gyvenimo ir kūrybos skersgatviuose

Penktadienį, gegužės 5 dieną, pasitinkant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Šilutės žurnalistų fotografijų parodos „Pamario kraštas ir jo žmonės“ atidarymas ir susitikimas su žurnaliste, knygų autore Laima Lavaste „Gyvenimo ir kūrybos skersgatviai“.

Publicistė Laima Lavastė skaito ištrauką iš savo knygos „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“.

Renginį pradėjo Šilutės meno mokyklos Muzikos skyriaus mokytojas, birbynininkas Žilvinas Alejūnas. Iškart po melodingos įžangos žurnalistas ir visuomenininkas Saulius Sodonis papasakojo apie bibliotekos Periodikos skaitykloje (I a.) eksponuojamą pirmąją spaudos žurnalistų fotografijų parodą, kurią iniciavo jis pats su kolega Vaidotu Vilku. Jiedu paragino Šilutės redakcijų atstovus atrinkti po penkias savo reportažines nuotraukas, taip atsirado kelių dešimčių kadrų paroda, kurioje užfiksuoti Pamario krašto žmonės, kraštovaizdžiai, architektūra, kultūriniai įvykiai.
Antroje renginio dalyje buvusi ilgametė Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė, lietuvių kalbos mokytoja, knygų redaktorė, eilių kūrėja Birutė Morkevičienė kalbino Lietuvoje daugeliui žinomą žurnalistę Laimą Lavastę, anksčiau dirbusią dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondente Suomijoje, dabar – specialiąja to paties leidinio korespondente. Ji garsėja rezonansiniais, sukrečiančiais straipsniais ir neretai aštriais pasisakymais televizijos laidose. Parašė knygas „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“ (2005), „Skersgatvis dviem“ (2007), „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“ (2012), „Kalės istorija“ (2014). Knygos, kaip ir straipsniai, pasižymi nuoširdžiu, netgi skausmingu atvirumu ir aštrumu. Vis dėlto turinys perteikiamas per kiek kitokią, humoro ir ironijos prizmę.
L. Lavastė atviravo, kad į Suomiją ją nuvedė meilė. Ištekėjusi už suomių menininko, ji 15 metų pragyveno toje šalyje. Išmoko kalbą ir bandė perprasti vietos žmones, jų kultūrą, papročius ir įpročius. Apie tai parašė nemažai straipsnių, kurie galop sugulė į knygą „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“.
Po pirmosios savo knygos sėkmės žurnalistė išdrįso leistis į sudėtingus, painius moters ir vyro santykius. Juos keletą metų gvildeno ir sudėjo į knygą „Skersgatvis dviem“, pagrįstą tikromis istorijomis. Joje galima rasti jautrių pasakojimų ir pokalbių su įvairaus likimo asmenimis, interviu su amžinybėn iškeliavusia rašytoja Jurga Ivanauskaite. Anot L. Lavastės, minėta menininkė ir kiti kalbintieji pasakė daugiau, nei ji sudėjo į knygą, tačiau geras žurnalistas turi mokėti atsirinkti, ką publikuoti, o ką pasilikti vien sau kaip paslaptį, kaip atvirumo akimirką įteiktą dovaną.

Garsiąją žurnalistę kalbino Birutė Morkevičienė (dešinėje).
Petro Skutulo nuotr.

Bene mažiausiai viešnia kalbėjo apie knygą „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“, kuri savo pobūdžiu panaši į pasakojimą apie suomius. Autorės nuomone, gerokai lengviau kalbėti apie svečias šalis, nei apie mus pačius, lietuvius.
Gerokai išsamiau L. Lavastė pristatė per Lietuvą nuskambėjusią Garliavos istoriją, kurią publikavo knygoje „Kalės istorija“. Čia pateikiami neskelbti istorijos veikėjų pokalbiai, cituojami tyrimų ir apklausų protokolai, išskirtinis Laimutės Stankūnaitės pasakojimas apie vaikystę, tėvų auklėjimą, romantiškus jausmus. Žurnalistė pasakojo, kad už šią knygą ir straipsnius yra tekę ne kartą išgirsti įžeidimų, net grasinimų. Vis dėlto užsispyrimas ir troškimas atskleisti tiesą neleido nuleisti rankų, atsitraukti, skatino eiti iki galo.
L. Lavastė su gausia auditorija noriai dalijosi mintimis apie savo gyvenimo kelią, kūrybą ir žurnalistinį darbą. Ji atviravo apie to paties gyvenimo „skersgatvius“ – viešai neskelbiamus ir ne tokius matomus dalykus, tačiau patirtus, išjaustus, įstrigusius į atmintį. Verta paminėti ir žurnalistės mintis apie mūsų miestą: „Na ir toli ta Šilutė, mąsčiau važiuodama pas jus iš Vilniaus. Toli tai toli, bet net nesapnavau, kad išvysiu tokį nuostabų kraštą su jau perinčiais gandrais, naujas gėlėse paskendusias sodybas. O ypač – tokius puikius žmones, spinduliuojančius geranoriškumą, kad pasijunti kaip namuose, į kuriuos visada norisi sugrįžti“.
Po renginio vieni dalyviai džiaugėsi įdomia popiete, kiti suskubo žurnalistės paklausti dar vieno kito klausimo, kurio nespėjo ar nedrįso užduoti viešo pokalbio metu, treti dalijo patarimus, ką viešnia dar galėtų mūsų kraštuose aplankyti, pamatyti. Kas žino, gal tas tolimas kelias vėl kada nors atves į Pamarį?
Susitikimas su žurnaliste L. Lavaste surengtas vykdant projektą „Prie knygos versmės…“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.
Parengė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyresn.
bibliotekininkė Ignė Zarambaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškas varškės sūris po pasaulį keliaus pašto ženklais

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Kulinarinis paveldas“ leidybą. Šeštadienį, gegužės 20-ąją, apyvartoje pasirodžiusiame šalies tradicinę virtuvę reprezentuojančiame pašto ženkle pavaizduotas užsienio svečių už išskirtinį skonį ir unikalų gamybos procesą itin vertinamas varškės sūris. Naująjį pašto ženklą, kuris išleistas 80 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,52 Eur. „Džiaugiamės prisidėdami prie autentiško kulinarijos paveldo išsaugojimo, jo populiarinimo ir tradicijų tęstinumo. Tautinis paveldas – neatsiejama šalies įvaizdžio dalis. Naujuoju pašto ženklu ženklintos siuntos kiekvieną kartą

Buriama meldinės nendrinukės savanorių komanda

Siekdami užtikrinti greitesnį ūkininkų informavimą apie jų laukuose perinčias globaliai nykstančias meldines nendrinukes, gamtininkai į pagalbą šiemet pirmą kartą pasitelks entuziastingus gamtos mylėtojus. Specialiai šiam tikslui buriama savanorių komanda lankys ūkininkus, supažindins juos su agroaplinkosauginėmis priemonėmis, teiks siūlymų ir pagalbą. „Kasmet didžiuliu iššūkiu tiek ūkininkams, tiek gamtininkams tampa birželio mėnuo, kai per labai trumpą laiką turi būti ne tik įvykdyta pirmoji meldinių nendrinukių apskaita, bet ir jos rezultatai perduoti ūkininkams. Nuo to, ar einamaisiais metais ūkininkų valdose peri pasauliniu mastu

„Nemunu per Lietuvą“ – Šilutėje

Ketvirtadienį pilnutėlė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla susirinko ypatinga proga. Atvyko nacionalinės ekspedicijos, plaukusios Nemunu, dalyviai: gamtininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius ir laivadirbys rusniškis Simas Knapkis. Pristatyta S. Paltanavičiaus nauja knyga „Nemunu per Lietuvą“. Autografus dalijo abu garbūs vyrai. Selemonas Paltanavičius yra 36 knygučių vaikams autorius, nors vadinamas garsiu Lietuvos prozininku, gamtininku, fotografu, radijo laidų vedėju, susitikime su šilutiškiais jis užsitarnavo ir istoriko vardą. 2015 ir 2016 m. nacionalinės ekspedicijos komanda plaukė Nemunu iki pat Kuršių marių. „Pamarys“ jau rašė,

Švėkšnoje – Šeimų šventė

Saulėtą penktadienio pavakarę Tradicinių amatų centro kiemelyje Švėkšnos suaugusiųjų šokių kolektyvas „Šalna“ surengė Šeimų šventę. Garsus šokėjų kolektyvas anksčiau organizuodavo Motinos dienos šventę, o jau trečius metus švėkšniškius suvadina kartu pasidžiaugti šeima, pagerbti gražiai vaikus auginančius tėvus, koncertuoja ir suaugusieji, ir vaikai. Tautiniais rūbais pasipuošusi „Šalnos“ šokių kolektyvo vadovė Asta Sapetkienė pirmiausia pašokti pakvietė saviškius (beje, šiame kolektyve su žmona šoka ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis), vilkėjusius puošniais tautiniais rūbais. Po jų polkos ritmu sukosi „Saulės“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvo