Susitikimas gyvenimo ir kūrybos skersgatviuose

Penktadienį, gegužės 5 dieną, pasitinkant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Šilutės žurnalistų fotografijų parodos „Pamario kraštas ir jo žmonės“ atidarymas ir susitikimas su žurnaliste, knygų autore Laima Lavaste „Gyvenimo ir kūrybos skersgatviai“.

Publicistė Laima Lavastė skaito ištrauką iš savo knygos „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“.

Renginį pradėjo Šilutės meno mokyklos Muzikos skyriaus mokytojas, birbynininkas Žilvinas Alejūnas. Iškart po melodingos įžangos žurnalistas ir visuomenininkas Saulius Sodonis papasakojo apie bibliotekos Periodikos skaitykloje (I a.) eksponuojamą pirmąją spaudos žurnalistų fotografijų parodą, kurią iniciavo jis pats su kolega Vaidotu Vilku. Jiedu paragino Šilutės redakcijų atstovus atrinkti po penkias savo reportažines nuotraukas, taip atsirado kelių dešimčių kadrų paroda, kurioje užfiksuoti Pamario krašto žmonės, kraštovaizdžiai, architektūra, kultūriniai įvykiai.
Antroje renginio dalyje buvusi ilgametė Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė, lietuvių kalbos mokytoja, knygų redaktorė, eilių kūrėja Birutė Morkevičienė kalbino Lietuvoje daugeliui žinomą žurnalistę Laimą Lavastę, anksčiau dirbusią dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondente Suomijoje, dabar – specialiąja to paties leidinio korespondente. Ji garsėja rezonansiniais, sukrečiančiais straipsniais ir neretai aštriais pasisakymais televizijos laidose. Parašė knygas „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“ (2005), „Skersgatvis dviem“ (2007), „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“ (2012), „Kalės istorija“ (2014). Knygos, kaip ir straipsniai, pasižymi nuoširdžiu, netgi skausmingu atvirumu ir aštrumu. Vis dėlto turinys perteikiamas per kiek kitokią, humoro ir ironijos prizmę.
L. Lavastė atviravo, kad į Suomiją ją nuvedė meilė. Ištekėjusi už suomių menininko, ji 15 metų pragyveno toje šalyje. Išmoko kalbą ir bandė perprasti vietos žmones, jų kultūrą, papročius ir įpročius. Apie tai parašė nemažai straipsnių, kurie galop sugulė į knygą „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“.
Po pirmosios savo knygos sėkmės žurnalistė išdrįso leistis į sudėtingus, painius moters ir vyro santykius. Juos keletą metų gvildeno ir sudėjo į knygą „Skersgatvis dviem“, pagrįstą tikromis istorijomis. Joje galima rasti jautrių pasakojimų ir pokalbių su įvairaus likimo asmenimis, interviu su amžinybėn iškeliavusia rašytoja Jurga Ivanauskaite. Anot L. Lavastės, minėta menininkė ir kiti kalbintieji pasakė daugiau, nei ji sudėjo į knygą, tačiau geras žurnalistas turi mokėti atsirinkti, ką publikuoti, o ką pasilikti vien sau kaip paslaptį, kaip atvirumo akimirką įteiktą dovaną.

Garsiąją žurnalistę kalbino Birutė Morkevičienė (dešinėje).
Petro Skutulo nuotr.

Bene mažiausiai viešnia kalbėjo apie knygą „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“, kuri savo pobūdžiu panaši į pasakojimą apie suomius. Autorės nuomone, gerokai lengviau kalbėti apie svečias šalis, nei apie mus pačius, lietuvius.
Gerokai išsamiau L. Lavastė pristatė per Lietuvą nuskambėjusią Garliavos istoriją, kurią publikavo knygoje „Kalės istorija“. Čia pateikiami neskelbti istorijos veikėjų pokalbiai, cituojami tyrimų ir apklausų protokolai, išskirtinis Laimutės Stankūnaitės pasakojimas apie vaikystę, tėvų auklėjimą, romantiškus jausmus. Žurnalistė pasakojo, kad už šią knygą ir straipsnius yra tekę ne kartą išgirsti įžeidimų, net grasinimų. Vis dėlto užsispyrimas ir troškimas atskleisti tiesą neleido nuleisti rankų, atsitraukti, skatino eiti iki galo.
L. Lavastė su gausia auditorija noriai dalijosi mintimis apie savo gyvenimo kelią, kūrybą ir žurnalistinį darbą. Ji atviravo apie to paties gyvenimo „skersgatvius“ – viešai neskelbiamus ir ne tokius matomus dalykus, tačiau patirtus, išjaustus, įstrigusius į atmintį. Verta paminėti ir žurnalistės mintis apie mūsų miestą: „Na ir toli ta Šilutė, mąsčiau važiuodama pas jus iš Vilniaus. Toli tai toli, bet net nesapnavau, kad išvysiu tokį nuostabų kraštą su jau perinčiais gandrais, naujas gėlėse paskendusias sodybas. O ypač – tokius puikius žmones, spinduliuojančius geranoriškumą, kad pasijunti kaip namuose, į kuriuos visada norisi sugrįžti“.
Po renginio vieni dalyviai džiaugėsi įdomia popiete, kiti suskubo žurnalistės paklausti dar vieno kito klausimo, kurio nespėjo ar nedrįso užduoti viešo pokalbio metu, treti dalijo patarimus, ką viešnia dar galėtų mūsų kraštuose aplankyti, pamatyti. Kas žino, gal tas tolimas kelias vėl kada nors atves į Pamarį?
Susitikimas su žurnaliste L. Lavaste surengtas vykdant projektą „Prie knygos versmės…“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.
Parengė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyresn.
bibliotekininkė Ignė Zarambaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Smurtas prieš vaikus. Pažadai pasiliko pažadais?

Kauno apygardos teismas atvertė bylą dėl šių metų pradžioje Kėdainiuose motinos ir jos sugyventinio žiauriai sumušto ir ligoninėje mirusio ketverių metukų Mato. Į Lietuvą sukrėtusį žiaurų įvykį sureagavo Seimas, vasario 14 d. papildęs Vaiko teisių apsaugos įstatymą, kad vaiko nepriežiūra, psichologinis smurtas prieš vaiką irgi yra smurtas. Tačiau gausybė pažadų, kaip keisis darbas ginant vaikus nuo smurto, pažadais taip ir liko. Šilutės r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė „Pamariui“ sakė, kad baudžiamoji, administracinė atsakomybė už vaiko mušimą,

Šilutiškiai sulauks prekybos centro „Lidl“

Vienas aktyvus šilutiškis nepailsdamas rašo ir skambina „Pamario“ laikraščio redaktoriui, vis teiraudamasis, kodėl vis nepradeda iškeldinti iš miesto Šilutės autobusų parko, kada atsiras naujasis prekybos centras… Mero pavaduotojas Algis Bekeris, kuruojantis investicijų ir ūkio sritis, sutiko „Pamariui“ paaiškinti šių laukiamų statybų naujienas. Anot vicemero Algio Bekerio, šis projektas yra didelės apimties, svarbus ir neišvengė pakeitimų. Šiek tiek vėluojama, tačiau dėl rimtų priežasčių. Galbūt „Pamario“ skaitytojai nepamiršo, kad nuo Šilutės katalikų bažnyčios šventoriaus tik gatvės ir tvoros skiriamą Šilutės autobusų parką

Menkas vaikų finansinis raštingumas

Finansinio raštingumo pradmenų mažuosius reikėtų pradėti mokyti kuo anksčiau – maždaug apie 3–5 m., vos tik vaikas pradeda orientuotis aplinkoje. „Vaiko finansinio raštingumo gebėjimai ne mažiau svarbūs nei socialiniai. Lygiai taip pat, kaip mokome atžalas elgtis svečiuose, bendrauti su kitais vaikais, taip turime aiškinti, kad parduotuvėje ne visos prekės yra perkamos. Arba – kada ir kiek knygučių, pieštukų ar saldainių galima pirkti, nes namuose jau ir taip yra“, – tikina ekonomistė, Šiaulių universiteto profesorė dr. Diana Cibulskienė. Anot jos, šeimoje

Apdovanoti literatūrinių varžytuvių laureatai

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojai, visą vasarą uoliai „nardydami“ knygų pasaulio puslapiuose, ne tik įdomiai bei prasmingai leido laiką su knyga, bet dalyvavo ir visoje Lietuvoje vykusiose literatūrinėse varžytuvėse „Vasaros skaitymo iššūkis“. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos iniciatyva drauge su Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąja biblioteka, Kauno apskrities viešąja biblioteka, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka bei Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija (AVBA) organizuotas „Vasaros skaitymo iššūkis 2017“ sulaukė ir Pagėgių krašto gyventojų susidomėjimo. Greičiausiai iššūkio užduotis