Susitikimas gyvenimo ir kūrybos skersgatviuose

Penktadienį, gegužės 5 dieną, pasitinkant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Šilutės žurnalistų fotografijų parodos „Pamario kraštas ir jo žmonės“ atidarymas ir susitikimas su žurnaliste, knygų autore Laima Lavaste „Gyvenimo ir kūrybos skersgatviai“.

Publicistė Laima Lavastė skaito ištrauką iš savo knygos „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“.

Renginį pradėjo Šilutės meno mokyklos Muzikos skyriaus mokytojas, birbynininkas Žilvinas Alejūnas. Iškart po melodingos įžangos žurnalistas ir visuomenininkas Saulius Sodonis papasakojo apie bibliotekos Periodikos skaitykloje (I a.) eksponuojamą pirmąją spaudos žurnalistų fotografijų parodą, kurią iniciavo jis pats su kolega Vaidotu Vilku. Jiedu paragino Šilutės redakcijų atstovus atrinkti po penkias savo reportažines nuotraukas, taip atsirado kelių dešimčių kadrų paroda, kurioje užfiksuoti Pamario krašto žmonės, kraštovaizdžiai, architektūra, kultūriniai įvykiai.
Antroje renginio dalyje buvusi ilgametė Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė, lietuvių kalbos mokytoja, knygų redaktorė, eilių kūrėja Birutė Morkevičienė kalbino Lietuvoje daugeliui žinomą žurnalistę Laimą Lavastę, anksčiau dirbusią dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondente Suomijoje, dabar – specialiąja to paties leidinio korespondente. Ji garsėja rezonansiniais, sukrečiančiais straipsniais ir neretai aštriais pasisakymais televizijos laidose. Parašė knygas „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“ (2005), „Skersgatvis dviem“ (2007), „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“ (2012), „Kalės istorija“ (2014). Knygos, kaip ir straipsniai, pasižymi nuoširdžiu, netgi skausmingu atvirumu ir aštrumu. Vis dėlto turinys perteikiamas per kiek kitokią, humoro ir ironijos prizmę.
L. Lavastė atviravo, kad į Suomiją ją nuvedė meilė. Ištekėjusi už suomių menininko, ji 15 metų pragyveno toje šalyje. Išmoko kalbą ir bandė perprasti vietos žmones, jų kultūrą, papročius ir įpročius. Apie tai parašė nemažai straipsnių, kurie galop sugulė į knygą „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“.
Po pirmosios savo knygos sėkmės žurnalistė išdrįso leistis į sudėtingus, painius moters ir vyro santykius. Juos keletą metų gvildeno ir sudėjo į knygą „Skersgatvis dviem“, pagrįstą tikromis istorijomis. Joje galima rasti jautrių pasakojimų ir pokalbių su įvairaus likimo asmenimis, interviu su amžinybėn iškeliavusia rašytoja Jurga Ivanauskaite. Anot L. Lavastės, minėta menininkė ir kiti kalbintieji pasakė daugiau, nei ji sudėjo į knygą, tačiau geras žurnalistas turi mokėti atsirinkti, ką publikuoti, o ką pasilikti vien sau kaip paslaptį, kaip atvirumo akimirką įteiktą dovaną.

Garsiąją žurnalistę kalbino Birutė Morkevičienė (dešinėje).
Petro Skutulo nuotr.

Bene mažiausiai viešnia kalbėjo apie knygą „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“, kuri savo pobūdžiu panaši į pasakojimą apie suomius. Autorės nuomone, gerokai lengviau kalbėti apie svečias šalis, nei apie mus pačius, lietuvius.
Gerokai išsamiau L. Lavastė pristatė per Lietuvą nuskambėjusią Garliavos istoriją, kurią publikavo knygoje „Kalės istorija“. Čia pateikiami neskelbti istorijos veikėjų pokalbiai, cituojami tyrimų ir apklausų protokolai, išskirtinis Laimutės Stankūnaitės pasakojimas apie vaikystę, tėvų auklėjimą, romantiškus jausmus. Žurnalistė pasakojo, kad už šią knygą ir straipsnius yra tekę ne kartą išgirsti įžeidimų, net grasinimų. Vis dėlto užsispyrimas ir troškimas atskleisti tiesą neleido nuleisti rankų, atsitraukti, skatino eiti iki galo.
L. Lavastė su gausia auditorija noriai dalijosi mintimis apie savo gyvenimo kelią, kūrybą ir žurnalistinį darbą. Ji atviravo apie to paties gyvenimo „skersgatvius“ – viešai neskelbiamus ir ne tokius matomus dalykus, tačiau patirtus, išjaustus, įstrigusius į atmintį. Verta paminėti ir žurnalistės mintis apie mūsų miestą: „Na ir toli ta Šilutė, mąsčiau važiuodama pas jus iš Vilniaus. Toli tai toli, bet net nesapnavau, kad išvysiu tokį nuostabų kraštą su jau perinčiais gandrais, naujas gėlėse paskendusias sodybas. O ypač – tokius puikius žmones, spinduliuojančius geranoriškumą, kad pasijunti kaip namuose, į kuriuos visada norisi sugrįžti“.
Po renginio vieni dalyviai džiaugėsi įdomia popiete, kiti suskubo žurnalistės paklausti dar vieno kito klausimo, kurio nespėjo ar nedrįso užduoti viešo pokalbio metu, treti dalijo patarimus, ką viešnia dar galėtų mūsų kraštuose aplankyti, pamatyti. Kas žino, gal tas tolimas kelias vėl kada nors atves į Pamarį?
Susitikimas su žurnaliste L. Lavaste surengtas vykdant projektą „Prie knygos versmės…“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.
Parengė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyresn.
bibliotekininkė Ignė Zarambaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Žvejokime atsakingai: nespėjusias išneršti žuvis reikėtų paleisti

Pavasaris yra žuvų neršto metas, todėl žvejus mėgėjus raginame būti ypač atidžius – šiuo metu galioja nemažai konkrečių žuvų rūšių žvejybos draudimų, taikomų tam tikrą laikotarpį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad neršto laikas gali šiek tiek pasislinkti priklausomai nuo klimato sąlygų. Todėl draudimui vos pasibaigus dar ne visos žuvys gali būti išneršusios. Jas sugavus reikėtų paleisti. Siekiant sudaryti palankesnes žvejybos sąlygas, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse yra išimtis, numatanti, kad kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja

Pasirinktą verslą plėtoti bus kur kas paprasčiau, jei…

Drąsiai galima sakyti, kad sprendimas pradėti verslą, yra vienas geriausių. Tai atveria labai daug nuostabių galimybių: realizuoti sumanymus bei siekti svajonių; savo darbais keisti pasaulį; kurti darbo vietas. Žinoma, ir pelnas nėra išimtis – būtent verslas atveria galimybę siekti  finansinės nepriklausomybės. Visgi, svarbu pabrėžti, kad ir verslo plėtojimas neretai kelia tam tikrų iššūkių. Taip pat labai dažnai tenka susidurti su ypač didelėmis laiko, energijos ar finansų sąnaudomis. Gera žinia yra ta, kad jei tik bus priimami tinkami sprendimai, tai pasirinktą

Šiemet automobilių stovėjimas Palangoje kainuoja brangiau

Rinkliava už automobilių stovėjimą dalyje Palangos gatvių renkama nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. imtinai. Tad sekmadienį, gegužės 15 d., įsigaliojo gerokai padidinti mokesčiai, kuriuos nustatė Palangos miesto savivaldybės taryba. Praėjusiais metais rinkliavos sezono metu už vieno automobilio stovėjimą pusvalandį raudonojoje zonoje reikėjo mokėti 0,6 euro, viena valanda buvo įkainota 1,2 euro. Pusvalandį palikti geltonojoje zonoje kainavo 0,3 euro, o valandą – 0,6 euro. Žaliojoje zonoje už vieno automobilio stovėjimą pusę valandos tekdavo atseikėti 1 eurą, o už

Ką madingo ir patogaus turėtų dėvėti vyras šią vasarą?

Vasara jau visai čia pat! O tai reiškia, kad daugelis vyrų, kurie domisi vyriška mada ir nori išlikti stilingais, suka galvą dėl to, kuo reikėtų papildyti savo garderobą. Greitai sužinosite karščiausias vyrų vasaros mados tendencijas. Juk nėra nieko geriau, nei prieš atsinaujinant spintos turinį, žinoti, kokie drabužiai, batai ir aksesuarai yra madingi šią vasarą. Papasakosime, kokie marškinėliai, šortai, aksesuarai, sportbačiai ar kiti dalykai turėtų papildyti Jūsų garderobą, jei norite madingos ir patogios aprangos. Madingi ir patogūs drabužiai – ką dėvėti

Taip pat skaitykite