Susitikimas gyvenimo ir kūrybos skersgatviuose

Penktadienį, gegužės 5 dieną, pasitinkant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Šilutės žurnalistų fotografijų parodos „Pamario kraštas ir jo žmonės“ atidarymas ir susitikimas su žurnaliste, knygų autore Laima Lavaste „Gyvenimo ir kūrybos skersgatviai“.

Publicistė Laima Lavastė skaito ištrauką iš savo knygos „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“.

Renginį pradėjo Šilutės meno mokyklos Muzikos skyriaus mokytojas, birbynininkas Žilvinas Alejūnas. Iškart po melodingos įžangos žurnalistas ir visuomenininkas Saulius Sodonis papasakojo apie bibliotekos Periodikos skaitykloje (I a.) eksponuojamą pirmąją spaudos žurnalistų fotografijų parodą, kurią iniciavo jis pats su kolega Vaidotu Vilku. Jiedu paragino Šilutės redakcijų atstovus atrinkti po penkias savo reportažines nuotraukas, taip atsirado kelių dešimčių kadrų paroda, kurioje užfiksuoti Pamario krašto žmonės, kraštovaizdžiai, architektūra, kultūriniai įvykiai.
Antroje renginio dalyje buvusi ilgametė Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė, lietuvių kalbos mokytoja, knygų redaktorė, eilių kūrėja Birutė Morkevičienė kalbino Lietuvoje daugeliui žinomą žurnalistę Laimą Lavastę, anksčiau dirbusią dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondente Suomijoje, dabar – specialiąja to paties leidinio korespondente. Ji garsėja rezonansiniais, sukrečiančiais straipsniais ir neretai aštriais pasisakymais televizijos laidose. Parašė knygas „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“ (2005), „Skersgatvis dviem“ (2007), „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“ (2012), „Kalės istorija“ (2014). Knygos, kaip ir straipsniai, pasižymi nuoširdžiu, netgi skausmingu atvirumu ir aštrumu. Vis dėlto turinys perteikiamas per kiek kitokią, humoro ir ironijos prizmę.
L. Lavastė atviravo, kad į Suomiją ją nuvedė meilė. Ištekėjusi už suomių menininko, ji 15 metų pragyveno toje šalyje. Išmoko kalbą ir bandė perprasti vietos žmones, jų kultūrą, papročius ir įpročius. Apie tai parašė nemažai straipsnių, kurie galop sugulė į knygą „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“.
Po pirmosios savo knygos sėkmės žurnalistė išdrįso leistis į sudėtingus, painius moters ir vyro santykius. Juos keletą metų gvildeno ir sudėjo į knygą „Skersgatvis dviem“, pagrįstą tikromis istorijomis. Joje galima rasti jautrių pasakojimų ir pokalbių su įvairaus likimo asmenimis, interviu su amžinybėn iškeliavusia rašytoja Jurga Ivanauskaite. Anot L. Lavastės, minėta menininkė ir kiti kalbintieji pasakė daugiau, nei ji sudėjo į knygą, tačiau geras žurnalistas turi mokėti atsirinkti, ką publikuoti, o ką pasilikti vien sau kaip paslaptį, kaip atvirumo akimirką įteiktą dovaną.

Garsiąją žurnalistę kalbino Birutė Morkevičienė (dešinėje).
Petro Skutulo nuotr.

Bene mažiausiai viešnia kalbėjo apie knygą „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“, kuri savo pobūdžiu panaši į pasakojimą apie suomius. Autorės nuomone, gerokai lengviau kalbėti apie svečias šalis, nei apie mus pačius, lietuvius.
Gerokai išsamiau L. Lavastė pristatė per Lietuvą nuskambėjusią Garliavos istoriją, kurią publikavo knygoje „Kalės istorija“. Čia pateikiami neskelbti istorijos veikėjų pokalbiai, cituojami tyrimų ir apklausų protokolai, išskirtinis Laimutės Stankūnaitės pasakojimas apie vaikystę, tėvų auklėjimą, romantiškus jausmus. Žurnalistė pasakojo, kad už šią knygą ir straipsnius yra tekę ne kartą išgirsti įžeidimų, net grasinimų. Vis dėlto užsispyrimas ir troškimas atskleisti tiesą neleido nuleisti rankų, atsitraukti, skatino eiti iki galo.
L. Lavastė su gausia auditorija noriai dalijosi mintimis apie savo gyvenimo kelią, kūrybą ir žurnalistinį darbą. Ji atviravo apie to paties gyvenimo „skersgatvius“ – viešai neskelbiamus ir ne tokius matomus dalykus, tačiau patirtus, išjaustus, įstrigusius į atmintį. Verta paminėti ir žurnalistės mintis apie mūsų miestą: „Na ir toli ta Šilutė, mąsčiau važiuodama pas jus iš Vilniaus. Toli tai toli, bet net nesapnavau, kad išvysiu tokį nuostabų kraštą su jau perinčiais gandrais, naujas gėlėse paskendusias sodybas. O ypač – tokius puikius žmones, spinduliuojančius geranoriškumą, kad pasijunti kaip namuose, į kuriuos visada norisi sugrįžti“.
Po renginio vieni dalyviai džiaugėsi įdomia popiete, kiti suskubo žurnalistės paklausti dar vieno kito klausimo, kurio nespėjo ar nedrįso užduoti viešo pokalbio metu, treti dalijo patarimus, ką viešnia dar galėtų mūsų kraštuose aplankyti, pamatyti. Kas žino, gal tas tolimas kelias vėl kada nors atves į Pamarį?
Susitikimas su žurnaliste L. Lavaste surengtas vykdant projektą „Prie knygos versmės…“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.
Parengė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyresn.
bibliotekininkė Ignė Zarambaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pametėte telefoną: žingsniai, kuriuos turite padaryti iš karto

Vasarą daug laiko leidžiame gamtoje, išvykose, šventėse ar koncertuose, tad tikimybė pamesti savo telefoną išauga. Jį praradus, svarbiausia kuo greičiau atlikti keletą svarbių žingsnių, pasitelkiant išmanius įrankius. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi patarimais ir prevencinėmis priemonėmis, kaip elgtis pradingus jūsų išmaniajam telefonui. Pamesto „Android“ telefono ieškos „Google“ Naujausiuose „Android“ gamintojų telefonuose yra funkcija „Find My Device“ (liet. Surasti mano įrenginį) – ji savaime fiksuoja jūsų telefono buvimo vietą, todėl visuomet žinosite kur jo ieškoti, o

Renkantis krūmapjovę reikia įvertinti 5 kriterijus

Norite, kad sodo priežiūra būtų malonumas, o ne darbas? Tuomet siūlome įsigyti specializuotą techniką, kuri padės ir gana sudėtingus, daug laiko laiko ir pastangų reikalaujančius darbus atlikti greitai ir be jokio vargo. Platų sodo technikos įrangos asortimentą siūlo parkutechnika.lt. Susipažinkite su pasiūlymais, kurie pakeis jūsų požiūrį į sodo priežiūrą. Vienas reikalingiausių įrankių savoms reikmėms yra krūmapjovės, kurios padeda pasirūpinti ne tik krūmais, tačiau ir mažesniais medžiais, kitais sumedėjusiais augalais, kuriuos sudėtinga tvarkyti rankomis. Kadangi šiuo metu rinkoje tokių įrankių gausybė,

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa