Susipažinkite su naujais dekoratyvių laukinių augalų, kiminų, nendrių, miško paklotės naudojimo, ganymo miške reikalavimais

Aplinkos ministras patvirtino naujai išdėstytą Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą. Daugiau nesaugomų dekoratyvių laukinių augalų rūšių bus draudžiama skinti, rauti ar išsikasti  siekiant sumažinti galimą žalą jų  vietinėms populiacijoms. Taip pat reglamentuotas kiminų ir nendrių paėmimas, ganymas miške, patikslinta, kada galima imti miško paklotę.

Ribojamų ir draudžiamų naudoti laukinių augalų ir grybų sąrašas papildytas gegužraibinių šeimos (Orchidaceae) augalais: nuo šiol juos draudžiama skinti ir išsikasti. Šių dekoratyvių laukinių augalų skynimas žydėjimo metu mažina augalų populiacijos gausumą. Kai kurios gegužraibinių šeimos  rūšys, kurios neįtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, nėra dažnos ir plačiai paplitusios, populiacijos nėra labai gausios, todėl šiuos augalus renkant, skinant ar išsikasant padaroma žala vietinėms jų populiacijoms.

Taip pat draudžiama skinti, rauti ar išsikasti vandens lelijas, visų rūšių šilagėles, miškines lelijas, lieknąsias plukes, didžiažiedes rusmenes, visų rūšių pataisinių šeimos augalus. Į sąrašą įrašytas meškinis česnakas – jį, kaip ir paprastuosius burbulius ir pavasarines raktažoles, leidžiama skinti, bet draudžiama išsikasti ar išsirauti. Atkreiptinas dėmesys, kad kasant ar skinant žolinius laukinius augalus, privaloma palikti pusę nepažeistų augalų sąžalyno.

Taip pat pakeistas terminas, kada leidžiama pjauti nendres vandens telkiniuose. Tai bus leidžiama daryti nuo lapkričio 1 d. iki kovo 14 d. (iki šiol šis terminas buvo – nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 18 d.). Nendres bus galima pjauti ir kitais laikotarpiais, kai tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba vykdant gamtotvarkos darbus, numatytus saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planuose. Naujoje tvarkoje patikslinti atvejai, kada galima imti gyvąją miško paklotę (kerpes ir samanas) valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Tam reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas.

Tvarkos apraše nustatomos vienodos ūkinių gyvūnų ganymo valstybinėje ir privačioje miško žemėje sąlygos – juos ganyti leidžiama vyresniuose kaip 20 metų medynuose arba mišku neapaugusioje miško žemėje (išskyrus miško medelynus, kirtavietes). Ganyti gyvūnus valstybinėje miško žemėje leidžiama gavus miško valdytojo sutikimą, privačioje miško žemėje – gavus miško savininko ar valdytojo sutikimą, o saugomose teritorijose – ir saugomos teritorijos direkcijos sutikimą.

Reglamentuotas ir kiminų (dar vadinamų baltosiomis ar durpinėmis samanomis) paėmimas. Kiminus pelkėse ir šaltinynuose galima naudoti ūkiniams tikslams (pavyzdžiui, statybai, pastatams sandarinti) ardant pelkių ir apypelkių augalinę dangą tik atlikus poveikio aplinkai vertinimą ir priėmus sprendimą pritarti planuojamai ūkinei veiklai.

Valstybinėje žemėje sulą leisti galima iš medžių, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 20 cm (skersmuo matuojamas 130 cm aukštyje). Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui leidžiama sulą leisti ir iš plonesnių medžių. Skylės sulai leisti turi būti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus, o skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 20 cm. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos mediniais kaiščiais.

Leidžiant sulą privačioje žemėje reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas, valstybiniuose miškuose žemės valdytojo sutikimas nereikalingas tik tuomet, kai sula leidžiama asmeniniams ar šeimos poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vairavimas spūstyse: kaip elgtis, kad susierzinimas ir vėlavimas netaptų kelionės palydovais

Vasaros kelionės, aktyvių atostogų planai ir didelės apimties Lietuvos kelių bei jų infrastruktūros atnaujinimo darbai lemia intensyvų eismą ir spūstis mūsų šalies tarpmiestiniuose keliuose. Ruošiantis vasaros išvykoms, specialistai pataria keliones planuoti iš anksto ir pabrėžia, kad vairavimo saugumas yra prioritetas, ypač susidarius eismo spūstims. Ekspertai dalinasi patarimais, kaip valdyti stresą prie vairo ir „išgyventi“ spūstis mūsų šalies tarpmiestiniuose keliuose. „Eismo spūstys – nors ir nemalonus, bet dažnu atveju neišvengiamas reiškinys, ypač tuomet, kai gerinama kelių būklė ir jų infrastruktūra. Suprasdami,

Orai savaitgalį: bus karšta, lis, griaudės perkūnija, galimas škvalas

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančio savaitgalio orus. Liepos 13 d., šeštadienį, naktį lietaus tikimybė nedidelė, dieną daug kur numatomi trumpi lietūs su perkūnija. Dieną vietomis lis smarkiai, bus škvalas 15-20 m/s, kai kur iki 25 m/s, kruša. Vėjas naktį besikeičiančios krypties, 4-9 m/s, dieną daugiausia pietų, 7-12 m/s. Temperatūra naktį bus 15-20, dieną – 28-33, vakariniuose rajonuose vietomis – 24-27 laipsniai šilumos. Liepos 14 d., sekmadienį, vietomis numatomas trumpas lietus, perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 5-10 m/s, per perkūniją kai kur

Liepą aplinkosaugininkų dėmesys žvejojantiems iš valčių

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šių metų liepos 15-21 dienomis tikrins, kaip žvejai mėgėjai laikosi Žvejybos taisyklių žvejodami vandens telkiniuose iš valčių. Taip pat bus tikrinama, kaip asmenys laikosi aplinkosaugos sąlygų vandens telkiniuose plaukiodami vandens transporto priemonėmis. Reidai bus organizuojami visoje Lietuvoje. Atkreipiame dėmesį, kad žvejojant iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip dvi meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama su inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės. Vienu metu žvejas gali naudoti ne daugiau nei šešis

Siekiama apsaugoti vartotojų interesus: medaus mėgėjai žinos, kokį medų perka, džemuose – mažiau cukraus

Žemės ūkio ministerija parengė ir teikia derinti žemės ūkio ministro įsakymo projektus, kuriais perkeliamos privalomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, dar vadinamos Pusryčių direktyva, nuostatos. Pakeitimais siekiama apsaugoti vartotojų interesus, ūkio subjektams sudaryti galimybes gaminti platesnį produktų asortimentą bei taikyti naujus technologinius procesus, sumažinti medaus klastojimą ir užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą. Atsižvelgiant į priimtą direktyvą, keičiamas Medaus techninis reglamentas, kuriuo koreguojamos medaus kilmės šalies ženklinimo nuostatos. Etiketėje, pagrindiniame regėjimo lauke, mažėjančia tvarka turės būti nurodytos medaus kilmės šalys, kartu nurodant

Taip pat skaitykite