Šuns atminimui įamžinti jau paaukota 8273 eurai

Nušauto pasieniečių belgų aviganio Ramzio ir kitų tarnybinių šunų atminimui įamžinti, spalio 28 d. duomenimis, yra paaukoti 8273 eurai. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir gyvūnų globos klubas „Draugo letena“ dėkoja visiems, palaikantiems idėją pagerbti tarnybinius šunis.

Pasieniečiai pradėjo bendradarbiavimą su skulptoriumi Romualdu Kvintu, padėsiančiu įgyvendinti šį sumanymą. Numatoma, kad VSAT Kinologijos centre Mickūnuose, Vilniaus rajone, iškils paminklas tarnybiniams keturkojams. Šiame centre yra mokomi pasieniečių ir kitų žinybų tarnybiniai šunys ir jų kinologai, nuolat vyksta įvairūs kursai, varžybos, kiti renginiai. Centras yra Vilniaus rinktinės teritorijoje, todėl čia nuolat lankosi mokinių grupės, kurios čia supažindinamos su pasieniečių veikla, atvyksta įvairių delegacijų iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Pastačius paminklą prie jo galės būti organizuojamos įvairios ceremonijos, bus sudarytos sąlygos jį pamatyti visiems norintiems. Planuojama, kad toks atminimo ir pagarbos tarnybiniams šunims objektas galėtų atsirasti ateinantį pavasarį.
Pasieniečių kinologų įkurtas gyvūnų globos klubas „Draugo letena“ rūpinasi atitarnavusiais šunimis, padeda juos gydyti, išlaikyti, surasti naujus šeimininkus ir t. t.

„Draugo letenos“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT652140030003009745, pavedime būtina nurodyti „Tarnybinių šunų atminimui“.

Vieną geriausių pasieniečių tarnybinių šunų trejų metų belgų aviganį Ramzį rugsėjo 27 d. nušovė medžiotojas, kai Ramzis Pagėgių savivaldybės miške, netoli sienos su Rusija, sekė kontrabandininkų pėdsakais. Belgų aviganio palaikai buvo kremuoti. Urna su keturkojo pelenais saugoma Pagėgių rinktinės, kurioje šuo tarnavo, muziejuje. Čia įrengta Ramziui skirta ekspozicijos dalis, kur galima sužinoti apie šio keturkojo tarnybą.
VSAT inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite