Sulos skoniu pirkėjai mėgaujasi ne tik pavasarį

Nuotrauka iš Petro Skutulo archyvo.

Sula – viena iš bundančios gamtos dovanų žmogui. Iš klevų ir beržų ankstyvą pavasarį tekantys syvai yra turtingi vitaminų, mineralų ir kitų vertingų medžiagų. Sula Lietuvoje leidžiama ir vartojama nuo seno. Šiais laikais, pasirodo, vis daugiau žmonių dėl jos vyksta ne į mišką, o į parduotuvę…

„Beržų sula yra tarsi lietuviško pavasario skonis. Tradicija mėgautis šiuo gėrimu keliauja iš kartos į kartą. Ne veltui sula Lietuvoje yra pripažintas tautinio paveldo produktas. Tačiau šiandien ne kiekvienas turi noro bei galimybių nuvykti į mišką ir prisileisti šviežios sulos. Be to, reikia tinkamų įrankių, žinių ir įgūdžių, kad leidžiant sulą nebūtų pakenkta medžiui. Tad įsigyti sulos tiesiog parduotuvėje yra saugu, paprasta ir patogu“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Maximos“ duomenimis, pernai šio tinklo klientai įsigijo apie 78 tūkst. šio gėrimo pakuočių, o per pirmą šių metų ketvirtį – jau per 21 tūkstantį. Iš viso lietuviškame prekybos tinkle siūloma dešimt skirtingų sulos gėrimų.

Labiausiai pirkėjai mėgsta, anot „Maximos“ tinklo atstovų, gryną beržų sula „Magnum“ (750 ml pakuotėje). Dar populiari to paties gamintojo sula su mėtomis, su citrinų sultimis.

Kas gamina „Magnum“?

Perskaičius „Maximos“ pranešimą, pasidarė įdomu, iš kur ta prekiniu ženklu „Magnum“ paženklinta sula?

Pasirodo Didžiųjų Baušių (Šalčininkų r.) laukuose stovi gamykla, kurioje verdamos vaikiškos tyrelės, gaminamos sultys ir pilstoma būtent beržų sula. Vienas iš fabriko savininkų Gintaras Didžiokas portalui lrytas.lt pasakoja, kad jų įmonė „Straikas“ rinkai tiekia ne vieną produktą, tačiau labiausiai žinoma – beržų sula. Šio produkto parduodama tiek, kad jis leido įmonei tapti vienu stambiausių sulos teikėju visoje Europoje. Pasak G. Didžioko, didesnė gal tik suomių kompanija, tačiau ji tenkinasi lokalia gamyba.

Per metus Šalčininkų rajone išpilstoma per milijoną litrų sulos, tačiau Lietuvoje lieka tik apie 30 proc. Nemažai gėrimo parduodama Lenkijoje, kur nėra stipraus vietos gamintojo. Sulą renkančių ūkininkų netrūksta, tačiau jie, priešingai nei gamyklą turintys lietuviai, negali garantuoti, kad sulą prekybos centrams pajėgs nepertraukiamai tiekti ištisus metus.

Vis dėlto didžiausia rinka, į kurią patenka lietuvių išpilstyta sula – Vokietija. Dar lietuviška sula eksportuojama į Prancūziją, Belgiją, Nyderlandus, Vengriją, Jungtinę Karalystę. Gerą sutartį pavyko sudaryti Ispanija, tačiau dėl pandemijos jos įgyvendinimą teko atidėti kitiems metams. Japonijoje, Pietų Korėjoje, Honkonge, Singapūre, Tailande beržų sula – visiška naujovė, tačiau ir šių šalių gyventojus domina šis gėrimas.

„Straiko“ gamykloje nuolatos dirba 30-35 žmonės. Sezono metu, kai teka beržų sula, jų būna ir 60. Mat tuo periodu per dvi tris savaites būtina supirkti derlių ir jį apdoroti, kad ištisus metus parduotuvėms būtų galima tiekti produkciją.

„Tai – sudėtingas uždavinys, nes per labai trumpą laiką reikia labai daug padaryti: nuo medžio iki butelio ar maišo, kuriame laikome sulą, turi praeiti ne daugiau nei 24 val. Nespėjus to padaryti, atsiranda rūgimo prieskonis: sula neberūgsta, tačiau skonis išlieka, o šiuolaikiniam vartotojui tai nepatinka. Net sulos į bėgimo pabaigą nebeimame, nes gėrimas dar miške turi tą prieskonį“, – aiškino G. Didžiokas.

Ūkininko patirtis

„Šiuo metu sula jau baigia bėgti, tiesa, šiemet jos nė nebegręžiau, – pasakoja pažįstamas ūkininkas Vidmantas. Gal ketverius metus pavasarį leisdavome klevų ir beržų sulą. Gerdavome ją natūralią, o ko neišgerdavome, užšaldydavome ir laikydavome šaldiklyje vasarai. Tačiau per daugelį metų prisiragavome sočiai, jau ir pabodo. Beje, sulos patartina gerti saikingai. Jei pavasarį dvi–tris dienas iš eilės jos paskanauji, gali net pasireikšti alergija.“

Ar nekilo minčių iš nuosavų miškų leisti sulą ir siūlyti ją pirkti perdirbėjams?

„Nebuvau apie tai pagalvojęs… Kažkaip man atrodė, kad sula tai tarsi koks šalutinis produktas… Nė minčių nekildavo, kad kažkas pradės sula prekiauti prekybos centruose…“

Laisvoji enciklopedija Vikipedija apie sulą rašo: sula – maistinių medžiagų, sukauptų medžių šaknyse, tirpalas, kuris pavasarį perduodamas po žiemos atsigaunančio medžio vainikui.

Suloje yra nemažai svarbių mineralinių medžiagų. Šviežioje beržų suloje nustatyti devyni makro- ir mikroelementai (Mg?kg-1): vario 0,09, geležies 0,67, chromo 0,02, mangano 1,17, cinko 1,49, natrio 14,5, magnio 22,0, kalcio 56,5, kalio 115,0.

Beržų suloje būna 1-2 %, o klevų – 2-4 % (cukrinių klevų (Acer saccharum) – iki 20 %) cukraus.

Parengė Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite