Suglamžyti laikraščiai ir lipni juostelė – kaip bandome užsandarinti namus?

Nukritus oro temperatūrai nesandariuose būstuose netrunka pasijusti nemalonus traukimas ar net silpnas skersvėjis. Suglamžyti laikraščiai ir lipni juostelė aplink langus yra pigus klasikinis būdas bandyti apsaugoti namus nuo šalčio, tačiau specialistai atviri – jis turi daugiau minusų nei pliusų.

Įdomu, tai, kad patarimų, kaip langų sandarinimui panaudoti laikraščius ir net sutvirtinti juos iš miltų ir vandens pasigaminta pasta, yra ir vakarietiškuose šaltiniuose.

„Nemaloni, tarsi lygioje vietoje atsirandanti vėsaus oro cirkuliacija gali susidaryti dėl daugybės priežasčių. Ar langai yra efektyvus būdas ją sumažinti? Ir taip, ir ne. Per langus prarandama tik apie 15-20 proc. šilumos, tuo tarpu per nesandarias sienas, stogą ir grindis – per 70 proc. Akivaizdu, kad langai nėra pati didžiausia problema, nors prie bendro diskomforto gali prisidėti ir jie, ypač jei yra išsiklaipę dėl „sėdančių“ pastato konstrukcijų, seni, nesandarūs“, – sako akmens vatos gamintojos „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Bene didžiausia problema ta, kad laikraščiais langai paprastai apkamšomi visam šaltajam sezonui ir nelieka galimybės juos atidaryti bei periodiškai išvėdinti patalpas, nors tai būtina daryti visais metų laikais.

„Aklinai apklijavus langus, tikėtina, gyvenimo kokybės apčiuopiamai nepagerinsime ir šilumos nesulaikysime – atvirkščiai, rizikuojame pabloginti situaciją. Nevėdinamame būste prastėja mikroklimatas, gali susidaryti palankios sąlygos pelėsiui veistis, kadangi keturių asmenų šeima buityje per parą vidutiniškai išskiria apie 15 litrų drėgmės. Jei dar papildomai šildomės, sąlygas pelėsiui sukuriame tobulas. Negana to, nevėdinant nepašalinamas mūsų iškvėptas anglies dvideginis ir sumažėja bendras deguonies kiekis“, – įspėja specialistas.

Pasak „ROCKWOOL“ eksperto, laikraščiai būtų pateisinami nebent išskirtiniais atvejais: pavyzdžiui, bendrabutyje, kur gyvenama laikinai, o galimybės priimti sprendimus dėl būsto kokybės esminio pagerinimo praktiškai yra lygios nuliui. Tačiau net ir tokiu atveju patariama laikraščiais neapklijuoti visų be išimties langų rėmų, kad būtų galima užtikrinti bent minimalų patalpų vėdinimą.

Visais kitais atvejais rekomenduojama išsiaiškinti, kas lemia šilumos nuostolius ir spręsti problemą iš esmės.

„Tas pats skersvėjo pojūtis šaltuoju metų laiku gali jaustis visai ne dėl to, kad namiškiai vienu metu atidarė langus priešingose patalpų pusėse. Jei tarp skirtingų būsto paviršių – sienų, grindų, lubų – yra ryškūs temperatūrų skirtumai, natūraliai cirkuliuojantis oras gali sukelti jausmą, kad namuose skersvėjis. Prie visko pridėkime šaltas grindis ir turėsime idealų susirgimo priežasčių komplektą“, – sako A. Buska.

Specialistų vertinimu, jei namas yra senos statybos ir nerenovuotas, per jo sienas gali būti prarandama apie 40 proc. šilumos. Stogas gali lemti apie 20, grindys – apie 10 proc. šilumos praradimų.

Šaltų grindų klausimas ypač aktualus pirmame aukšte gyvenantiems senų daugiabučių gyventojams. Čia perdangos tarp rūsio ir pirmo aukšto yra neapšiltintos, o šiltinantis po truputį ir izoliavus pirmą aukštą kažkiek pašildančius šildymo arba karšto vandens vamzdžius, pirmam aukštui pasidaro tik dar šalčiau.

„Tokiose situacijose, deja, nei laikraščiais apklijuoti langų rėmai, nei už radiatoriaus užkišta ir šilumą į kambarį turinti išspinduliuoti folija nepadės. Prieš priimdami sprendimą, kaip būstą paversti šiltesniu ir komfortiškesniu, įvertinkite visas aplinkybes ir tik tuomet imkitės veiksmų“, – pataria A. Buska.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar Šilutė taps gražiausiu Lietuvos miestu?

Po naujos autobusų stoties, autobusų parko ir kelių prekybos centrų atidarymo švenčių šilutiškiai negailėjo pagyrų Šilutės r. valdžiai. Nors iki tol būta visko… Atvykėliai iki šiol liaupsina Šilutės miestą. Kai kas pastebi, kad Šilutės rajono valdžia užsimojo pasiekti, kad Šilutė taptų gražiausiu Lietuvos miestu. Pokalbio metu tai patvirtino Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, su kurio kalbėjomės apie vykdomus projektus ir ateities planus. Šilokarčemos kvartalas ir stadionas Planuojama sutvarkyti istorinį Šilokarčemos kvartalą, nuo kurio prasidėjo Šilutės istorija, sudaryti palankias

Šilutės Rotary klubo 25-metis ir Lietuvos Rotary apygardos 5-metis paminėti Kintuose

Šeštadienio popietę netoli Kintų, ant Minijos upės kranto įsikūrusiame „Mėlynojo karpio“ turizmo komplekse plaikstėsi vėliavos su Rotary organizacijos ženklais, skambėjo muzika, klegėjo broliški rotariečių balsai… Čia vyko Šilutės Rotary klubo 25-erių metų veiklos sukakties minėjimas, kartu ir Rotary International 1462 Lietuvos apygardos gyvavimo penkmetis. Susirinkus beveik visiems Šilutės Rotary klubo dabartiniams nariams ir aktyviausiems šio klubo garbės nariams, pasitikus svečius iš kitų klubų, rikiavosi iškilminga Rotary eisena. Skambant pučiamųjų ansamblio „Pamario Brass“ (vad. Gražvydas Raila, beje, Šilutės Rotary klubo narys)

Vasarą Šilutės rajono vaikams yra ką pasiūlyti

Kasmet prasidėjus vasarai, tėvams tenka nelengva užduotis – pasirūpinti, kuo užimti savo vaikus. Juk norisi, kad mažieji laiką leistų turiningai, kad ko nors išmoktų. Šią vasarą Šilutės rajone veiks ne viena lopšelio-darželio grupė, mokiniai galės vykti į įvairias stovyklas, lankyti edukacines pamokas. Tėveliai ramūs Tėvų pageidavimu vasarą Šilutėje veiks du vaikų lopšeliai-darželiai: „Žibutė“ ir „Ąžuoliukas“, liepą darželiai veiks Žemaičių Naumiestyje ir Švėkšnoje, o rugpjūtį – Kintų pagrindinė mokykla. Jeigu per vasarą vis dėlto nėra kur palikti mažųjų, Šilutės r. savivaldybės

Darbo vietoje – nematomas alinantis priešas

Samdomų darbuotojų karjeros vingiai kartais gali priklausyti nuo nematomų, tačiau gerai girdimų aplinkybių. Darbo erdvių poveikį dirbantiesiems nagrinėjusios Lietuvos mokslininkės teigia, kad pati darbo vieta ne tik aiškiai veikia mūsų savijautą, didina ar mažina motyvaciją ir taip netiesiogiai lemia verslo rezultatus, tačiau gali turėti ir nepageidaujamą poveikį – skatinti išeiti iš darbo. Mokslininkai perspėja: labiausiai darbuotojų norą išeiti iš darbo gali padidinti ne netinkama temperatūra, prastas apšvietimas ar oro kokybė, bet per didelis triukšmo fonas. „Akustinis komfortas biuruose dažniausiai lemia