Suglamžyti laikraščiai ir lipni juostelė – kaip bandome užsandarinti namus?

Nukritus oro temperatūrai nesandariuose būstuose netrunka pasijusti nemalonus traukimas ar net silpnas skersvėjis. Suglamžyti laikraščiai ir lipni juostelė aplink langus yra pigus klasikinis būdas bandyti apsaugoti namus nuo šalčio, tačiau specialistai atviri – jis turi daugiau minusų nei pliusų.

Įdomu, tai, kad patarimų, kaip langų sandarinimui panaudoti laikraščius ir net sutvirtinti juos iš miltų ir vandens pasigaminta pasta, yra ir vakarietiškuose šaltiniuose.

„Nemaloni, tarsi lygioje vietoje atsirandanti vėsaus oro cirkuliacija gali susidaryti dėl daugybės priežasčių. Ar langai yra efektyvus būdas ją sumažinti? Ir taip, ir ne. Per langus prarandama tik apie 15-20 proc. šilumos, tuo tarpu per nesandarias sienas, stogą ir grindis – per 70 proc. Akivaizdu, kad langai nėra pati didžiausia problema, nors prie bendro diskomforto gali prisidėti ir jie, ypač jei yra išsiklaipę dėl „sėdančių“ pastato konstrukcijų, seni, nesandarūs“, – sako akmens vatos gamintojos „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Bene didžiausia problema ta, kad laikraščiais langai paprastai apkamšomi visam šaltajam sezonui ir nelieka galimybės juos atidaryti bei periodiškai išvėdinti patalpas, nors tai būtina daryti visais metų laikais.

„Aklinai apklijavus langus, tikėtina, gyvenimo kokybės apčiuopiamai nepagerinsime ir šilumos nesulaikysime – atvirkščiai, rizikuojame pabloginti situaciją. Nevėdinamame būste prastėja mikroklimatas, gali susidaryti palankios sąlygos pelėsiui veistis, kadangi keturių asmenų šeima buityje per parą vidutiniškai išskiria apie 15 litrų drėgmės. Jei dar papildomai šildomės, sąlygas pelėsiui sukuriame tobulas. Negana to, nevėdinant nepašalinamas mūsų iškvėptas anglies dvideginis ir sumažėja bendras deguonies kiekis“, – įspėja specialistas.

Pasak „ROCKWOOL“ eksperto, laikraščiai būtų pateisinami nebent išskirtiniais atvejais: pavyzdžiui, bendrabutyje, kur gyvenama laikinai, o galimybės priimti sprendimus dėl būsto kokybės esminio pagerinimo praktiškai yra lygios nuliui. Tačiau net ir tokiu atveju patariama laikraščiais neapklijuoti visų be išimties langų rėmų, kad būtų galima užtikrinti bent minimalų patalpų vėdinimą.

Visais kitais atvejais rekomenduojama išsiaiškinti, kas lemia šilumos nuostolius ir spręsti problemą iš esmės.

„Tas pats skersvėjo pojūtis šaltuoju metų laiku gali jaustis visai ne dėl to, kad namiškiai vienu metu atidarė langus priešingose patalpų pusėse. Jei tarp skirtingų būsto paviršių – sienų, grindų, lubų – yra ryškūs temperatūrų skirtumai, natūraliai cirkuliuojantis oras gali sukelti jausmą, kad namuose skersvėjis. Prie visko pridėkime šaltas grindis ir turėsime idealų susirgimo priežasčių komplektą“, – sako A. Buska.

Specialistų vertinimu, jei namas yra senos statybos ir nerenovuotas, per jo sienas gali būti prarandama apie 40 proc. šilumos. Stogas gali lemti apie 20, grindys – apie 10 proc. šilumos praradimų.

Šaltų grindų klausimas ypač aktualus pirmame aukšte gyvenantiems senų daugiabučių gyventojams. Čia perdangos tarp rūsio ir pirmo aukšto yra neapšiltintos, o šiltinantis po truputį ir izoliavus pirmą aukštą kažkiek pašildančius šildymo arba karšto vandens vamzdžius, pirmam aukštui pasidaro tik dar šalčiau.

„Tokiose situacijose, deja, nei laikraščiais apklijuoti langų rėmai, nei už radiatoriaus užkišta ir šilumą į kambarį turinti išspinduliuoti folija nepadės. Prieš priimdami sprendimą, kaip būstą paversti šiltesniu ir komfortiškesniu, įvertinkite visas aplinkybes ir tik tuomet imkitės veiksmų“, – pataria A. Buska.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite