Suglamžyti laikraščiai ir lipni juostelė – kaip bandome užsandarinti namus?

Nukritus oro temperatūrai nesandariuose būstuose netrunka pasijusti nemalonus traukimas ar net silpnas skersvėjis. Suglamžyti laikraščiai ir lipni juostelė aplink langus yra pigus klasikinis būdas bandyti apsaugoti namus nuo šalčio, tačiau specialistai atviri – jis turi daugiau minusų nei pliusų.

Įdomu, tai, kad patarimų, kaip langų sandarinimui panaudoti laikraščius ir net sutvirtinti juos iš miltų ir vandens pasigaminta pasta, yra ir vakarietiškuose šaltiniuose.

„Nemaloni, tarsi lygioje vietoje atsirandanti vėsaus oro cirkuliacija gali susidaryti dėl daugybės priežasčių. Ar langai yra efektyvus būdas ją sumažinti? Ir taip, ir ne. Per langus prarandama tik apie 15-20 proc. šilumos, tuo tarpu per nesandarias sienas, stogą ir grindis – per 70 proc. Akivaizdu, kad langai nėra pati didžiausia problema, nors prie bendro diskomforto gali prisidėti ir jie, ypač jei yra išsiklaipę dėl „sėdančių“ pastato konstrukcijų, seni, nesandarūs“, – sako akmens vatos gamintojos „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Bene didžiausia problema ta, kad laikraščiais langai paprastai apkamšomi visam šaltajam sezonui ir nelieka galimybės juos atidaryti bei periodiškai išvėdinti patalpas, nors tai būtina daryti visais metų laikais.

„Aklinai apklijavus langus, tikėtina, gyvenimo kokybės apčiuopiamai nepagerinsime ir šilumos nesulaikysime – atvirkščiai, rizikuojame pabloginti situaciją. Nevėdinamame būste prastėja mikroklimatas, gali susidaryti palankios sąlygos pelėsiui veistis, kadangi keturių asmenų šeima buityje per parą vidutiniškai išskiria apie 15 litrų drėgmės. Jei dar papildomai šildomės, sąlygas pelėsiui sukuriame tobulas. Negana to, nevėdinant nepašalinamas mūsų iškvėptas anglies dvideginis ir sumažėja bendras deguonies kiekis“, – įspėja specialistas.

Pasak „ROCKWOOL“ eksperto, laikraščiai būtų pateisinami nebent išskirtiniais atvejais: pavyzdžiui, bendrabutyje, kur gyvenama laikinai, o galimybės priimti sprendimus dėl būsto kokybės esminio pagerinimo praktiškai yra lygios nuliui. Tačiau net ir tokiu atveju patariama laikraščiais neapklijuoti visų be išimties langų rėmų, kad būtų galima užtikrinti bent minimalų patalpų vėdinimą.

Visais kitais atvejais rekomenduojama išsiaiškinti, kas lemia šilumos nuostolius ir spręsti problemą iš esmės.

„Tas pats skersvėjo pojūtis šaltuoju metų laiku gali jaustis visai ne dėl to, kad namiškiai vienu metu atidarė langus priešingose patalpų pusėse. Jei tarp skirtingų būsto paviršių – sienų, grindų, lubų – yra ryškūs temperatūrų skirtumai, natūraliai cirkuliuojantis oras gali sukelti jausmą, kad namuose skersvėjis. Prie visko pridėkime šaltas grindis ir turėsime idealų susirgimo priežasčių komplektą“, – sako A. Buska.

Specialistų vertinimu, jei namas yra senos statybos ir nerenovuotas, per jo sienas gali būti prarandama apie 40 proc. šilumos. Stogas gali lemti apie 20, grindys – apie 10 proc. šilumos praradimų.

Šaltų grindų klausimas ypač aktualus pirmame aukšte gyvenantiems senų daugiabučių gyventojams. Čia perdangos tarp rūsio ir pirmo aukšto yra neapšiltintos, o šiltinantis po truputį ir izoliavus pirmą aukštą kažkiek pašildančius šildymo arba karšto vandens vamzdžius, pirmam aukštui pasidaro tik dar šalčiau.

„Tokiose situacijose, deja, nei laikraščiais apklijuoti langų rėmai, nei už radiatoriaus užkišta ir šilumą į kambarį turinti išspinduliuoti folija nepadės. Prieš priimdami sprendimą, kaip būstą paversti šiltesniu ir komfortiškesniu, įvertinkite visas aplinkybes ir tik tuomet imkitės veiksmų“, – pataria A. Buska.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.