Suformuota Šilutės rinkimų komisija, partijose atkunta perbėgėliai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino Šilutės rinkimų apygardos komisijos sudėtį ir paskyrė pirmininką – partijos Tvarka ir teisingumas atstovę Danguolę Dimičiukienę, kuri dirba Šilutės r. savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus buhaltere.

Arvydas Jakas.

Arvydas Jakas.

 

Komisija
Šilutės rinkimų apygardos komisiją sudaro: Rasa Balandienė, deleguota Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos, Antanas Balvočius – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, Dalia Bernotienė – pasiūlė Savivaldybės administracijos direktorius, Laima Gurjanova – teisingumo ministro siūlymu, Edgaras Kuturys, atstovaujantis Lietuvos teisininkų sąjungai (beje, E. Kuturys dirba Klaipėdos r. savivaldybėje, yra Pagėgių savivaldybės tarybos narys), Regina Petrikienė – politinei partijai „Drąsos kelias“, Vaida Pocė – Darbo partijai, Raimondas Steponkus – Socialdemokratų partijai, Vytautas Žiogas – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Naujovės
Šiuose rinkimuose bus naujovių. Nebeliko Šilutės – Pagėgių ir Šilutės – Šilalės rinkimų apygardų. Sudaryta atskira Šilutės rinkimų apygarda, į kurią įeina 28 balsavimo apylinkės Usėnų, Šilutės, Juknaičių, Rusnės, Saugų, Katyčių, Žemaičių Naumiesčio seniūnijose. Prie Šilutės priskirta Katyčių seniūnija ir Žemaičių Naumiestis.
Švėkšnos, Gardamo, Vainuto kraštas, kaip ir anksčiau, nepatenka į Šilutės apygardą, šių teritorijų gyventojai priskirti Pietų Žemaitijos rinkimų apygardai, kurioje bus ir Šilalės bei Rietavo savivaldybės.

Algirdas Gečas.

Algirdas Gečas.

Tokius pokyčius nulėmė siekis suvienodinti apygardose rinkėjų skaičių. Apygardų žemėlapio perbraižymas palietė daugumą savivaldybių: Pagėgių kraštas pateko į Jurbarko rinkimų apygardą. Pakeitimus lydėjo ir dabartinių Seimo narių nepasitenkinimas. Pavyzdžiui, su Pagėgiais susijusiam Kęstui Komskiui buvo parankiau kandidatuoti Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje, nes Pagėgių kraštas garantuodavo daug balsų. Dabar šis politikas ketina kandidatuoti vien Šilutės rajone. Kitas tvarkietis Remigijus Žemaitaitis į Seimą tiesiogiai buvo išrinktas Šilutės – Šilalės rinkimų apygardoje, o dabar teks dėl mandato varžytis Pietų Žemaitijos rinkimų apygardoje, t. y. Šilalėje ir dar Rietave bei sumažėjusioje Šilutės rajono dalyje.

Pirmasis posėdis
Pirmajame posėdyje komisijos nariai davė priesaiką, rinko pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių. Matyt, savivaldos rinkimų šleifas dar driekiasi. Juk Šilutės savivaldybės tarybos ir tiesioginių mero rinkimų rezultatai dėl grubių pažeidimų buvo panaikinti, teko rengti pakartotinius rinkimus. Įtarumo ir nepasitikėjimo radosi ir ką tik suformuotoje Šilutės apygardos rinkimų komisijoje, kuriai patikėta organizuoti Šilutės rajone Seimo rinkimus.
Į pirmąjį posėdį susirinkus Šilutės apygardos rinkimų komisijai, jos primininkė D. Dimičiukienė į pavaduotojus pasiūlė D. Bernotienę, tačiau komisija šias pareigas patikėjo V. Žiogui… Pirmininkė patyrė ir kitą pralaimėjimą: komisijos nariai nesutiko sekretorės pareigų patikėti R. Balandienei, buvo pasiūlyta L. Gurjanova. Tuomet pirmininkė pasiūlė D. Bernotienę. Kai L. Gurjanova ir D. Bernotienė nesutiko, liko R. Balandienės kandidatūra, tačiau už ją balsavo komisijos mažuma. Galiausiai komisijos sekretore išrinkta V. Pocė.
Tokiu būdu Rinkimų komisijos pirmininkė yra su teisėsauga reikalų turinčios partijos Tvarka ir teisingumas atstovė, pavaduotojas V. Žiogas – kyšininkavimo istorija išgarsėjusio Liberalų sąjūdžio, sekretorė – Darbo partijos, kurios kai kuriuos vadovus bei atstovus teismas pripažino kaltais…
Politinės reklamos teisėtumą stebės ir vertins L. Gurjanova ir A. Balvočius. Skundus dėl rinkėjų papirkimo tirs grupės vadovas E. Kuturys, L. Gurjanova, D. Bernotienė.
Savivaldybėje dirbantys D. Dimičiukienė, A. Balvočius, D. Bernotienė bei Šilutės seniūnas R. Steponkus atlyginimus gaus ir Savivaldybėje, ir užmokestį už darbą komisijoje.

Sandra Tamašauskienė.

Sandra Tamašauskienė.

Ir vėl perbėgėlių paradas…
„Pamarys“ primena politikus, kurie Šilutės apygardoje tiesiogiai sieks Seimo nario mandato. Tai socialdemokratas A. Skardžius, partijos Tvarka ir teisingumas narys K. Komskis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Sandra Tamašauskienė. Liberalų sąjūdžiui atstovaus Algirdas Gečas, kuris į Šilutės r. savivaldybės tarybą per savivaldos rinkimus pateko su Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) komanda, kuriai vadovavo Arvydas Jakas. Netrukus iš trijų šios partijos atstovų Savivaldybės taryboje beliko vienas A. Jakas, nes A. Gečas su kolega V. Geču perėjo į Liberalų sąjūdį (šią partiją supurtė galingas kyšininkavimo skandalas), tapo šios partijos nariais. Šilutiškis A. Gečas neslepia, kad kandidatuoti į Seimą kaip Liberalų sąjūdžio atstovui nebus lengva, mat pasitikėjimas liberalsąjūdiečiais smuko. Bendražygių netekęs A. Jakas vėl kandidatuos į Seimą. Darbo partijos kandidatas Šilutės apygardoje – Aloyzas Ignašius.

A. S. Nausėda bėga pas valstiečius?
Socialdemokratų partiją paliko Alfredas Stasys Nausėda, šios partijos sąraše išrinktas Šilutės r. savivaldybės tarybos nariu. Pensijos sulaukęs buvęs Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas, ūkininkas, A. S. Nausėda su kairiųjų partija, kaip ji besivadintų, žaidė ne kartą: tai įstodavo, tai pasitraukdavo… Per pakartotinius savivaldos rinkimus A.S. Nausėda buvo socialdemokratų kandidatas į rajono merus, bet pergalę šventė tvarkietis Vytautas Laurinaitis. Kai V. Laurinaitis ir A. Jakas antrajame tiesioginių mero rinkimų ture varžėsi dėl teisės užimti rajono mero postą, A. S. Nausėda viešai pareiškė remiąs A. Jaką, nors Socialdemokratų skyrius buvo kitos nuomonės…
Socialdemokratų Šilutės skyrius kandidatu į Seimą iškėlė A. Skardžių, o į partijos sąrašą pasiūlė vicemerą A. Balčytį ir A. S. Nausėdą. Partijos suvažiavimas patvirtino kandidatų sąrašą su A. Balčyčio pavarde.

Alfredas Stasys Nausėda.

Alfredas Stasys Nausėda.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Virgilijus Pozingis apie A. S. Nausėdos kandidatavimą antradienį telefonu „Pamariui“ sakė: „Nieko dar nežinau. Tokios informacijos skyrius negavo, nieko nesvarstėme… Žinau, kad Nausėda išstojo iš Socialdemokratų partijos. Ar jis bus mūsų kandidatas į Seimą, klauskite Ramūno Karbauskio. Mes siūlėme Kazimierą Nausėdą, buvusį Kauno vicemerą, bet partijos valdyba nepatvirtino. Tai tvarko Ramūnas Karbauskis. Mūsų niekas neinformuoja…“
A. S. Nausėda telefonu patvirtino, kad išstojo iš Socialdemokratų partijos, dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose bus aišku po rugpjūčio 5 d., kai viskas bus oficialu. „Pirma turiu įstoti į Valstiečių partiją, toks ketinimas yra, liepos 23 dieną tai bus aišku. Tada galėsiu pakomentuoti ir visa kita…“ – sakė A. S. Nausėda.

Stasė SKUTULIENĖ

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite