Sudegė dalis pažintinio tako į Aukštumalos pelkę

Ši žinia pasklido ketvirtadienį. Vos pernai liepos 8 d. atidengtas 350 metrų pailgintas naujas medinis pažintinis takas, išraitytas per unikalią Aukštumalos aukštapelkę, nukentėjo nuo ugnies. 150 metrų tako visai supleškėjo, iš naujo nutiesti teks 200 metrų atkarpą. 

Sudegė 150 metrų tako į pelkę.
Nuotrauka iš www.aukštumala.lt

Nė metų neleista pasidžiaugti pernai dar 350 metų pailgintu ir iš viso į vieną pusę 1200 metrų nusitęsusiu pažintiniu taku, vingiavusiu į Aukštumalos pelkę. Jo gale – trijų metrų aukščio apžvalgos platforma. Nors į durpingą gylį suleistos 6 metrų ilgio atramos, ir platforma ėmė krypti. Manoma, kad čia fotografuotis į vieną platformos pusę susispiečiantys lankytojai nusvėrė statinį bendru svoriu. Šalia – nedidelis ežeriukas su šarminiu vandeniu, kuriame nėra nei žuvų, nei augalų. Pelkėje yra šimtai mažų ežeriukų, panašių į žibančias akis. Unikali augmenija, gyvūnija, gausybė rūšių paukščių. Stendai šalia tako lankytojus informuodavo apie visus šios unikalios ir vienos iš gražiausių aukštapelkių Lietuvoje turtus.
Beveik 2,5 km pasivaikščiojimas šiuo pažintiniu taku su tilteliais, apžvalgos aikštelėmis, impregnuotų pušinių lentų lygiu taku traukė įvairaus amžiaus žmones iš Šilutės, rajono ir iš visos Lietuvos. Net žiemą sniego sluoksnis ant tako buvo gerai sumintas – vaikštinėjo šeimos su vaikais, jaunų žmonių būreliai, poros, motinos stūmė vežimėlius. Tebuvo vienas nepatogumas: prie kelio iš Šilutės į Kintų pusę, kur perėjus takeliu per miškelį prasideda medinis pažintinis takas, tekdavo palikti automobilius kur papuolė. Visi tikėjosi, gal rasis aikštelė jiems.

Pažintinis takas sutraukdavo būrius lankytojų.
Petro Skutulo nuotr.

Nuostoliai
Įsiplieskusi ugnis šįkart suniokojo beveik pusę hektaro pelkės augmenijos, pasiglemžė ir 150 metrų tako, o iš viso teks sutvarkyti 200 metrų tako atkarpą.
Nemuno deltos regioninio parko vyr. specialistas Robertas Kubilius telefonu „Pamariui“ pasakojo, kad pagal 2015 metų įkainius, kai taką tiesė UAB „Šilutės polderiai“, tie 150 metrų visiškai sudegusio ir dar 50 metrų sugadinto tako kainavo 7000 Eur, tačiau dabar įkainiai išaugo. Tikimasi visuomenės paramos. Išdegė žolė, krūmai, tik medžiai nenukentėjo.
Kai gaisravietė buvo apjuosta, atkaklūs smalsuoliai veržėsi pasižiūrėti, kas čia nutiko. R. Kubilius svarstė, gal tą sudegintą bei suniokotą tako dalį vertėtų išsaugoti, kad naujuoju taku, kai jis sujungs nesudegintas tako dalis, lankytojai praeidami pamatytų, kokios žalos gali padaryti numesta neužgesinta nuorūka, sudužusio butelio šukė, per kurią kairi saulė įplieskia ugnį.
Ar galėjo būti piktavališkai padegta? Anot R. Kubiliaus, tai būtų sunkiai suvokiama.
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Tomas Nausėda, buvęs gaisravietėje, sakė įžvelgiąs neatsargų elgesį – tai labiausiai tikėtina versija. Ar tai galėjo būti padegimas – belieka spėlioti. Takas neturi vaizdo stebėjimo kamerų, liudininkų taip pat nėra. Vyksta tyrimas.
R. Kubilius mano, kad galėtų būti išnaudojamas viešumas, kurio bijo ir brakonieriai, ir gamtos kenkėjai. Jeigu taku einantieji žmonės mobiliaisiais telefonais fiksuotų kitų lankytojų nederamą elgesį, rūkalių nuotraukos atsirastų stende…
Gaila
Buvęs Nemuno regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis, dirbantis Šilutės mažųjų laivų uosto kapitonu, pastebi, kad šis gaisras Aukštumaloje jau antras. Pirmąjį kartą prieš trejus metus, kai dar ėjo direktoriaus pareigas, išskubėjo ugnies gesinti su žmona. Ugnį plakę šakomis. Ten neįvažiuoja jokia technika, tad ir atvykę ugniagesiai specialiomis šluotomis užslopino ugnį. Kai ugnis pagauna sudžiūvusią žolę, pučiant stipriam vėjui, liepsnos bėgte bėga pelkės paviršiumi.
V. Pavilonis dar neužmiršo, kokios tuomet reakcijos sulaukė paskambinęs 112 ir pranešęs, kad dega pelkė. Atsiliepusi darbuotojadidžiai nustebo: „Kaip gali degti pelkė?“ Netrukus atvažiavo trys ugniagesių automobiliai, vyrai ėmė į rankas sunkias gumines šluotas ir gesino ugnį. Tuomet išdegė 1,5 ha plotas, nukentėjo takas, kurį teko vėl statyti ir ilginti.
Darbai finansuoti iš ES paramos fondų. „Ten nedirbo technika – tas takas, apžvalgos platforma, tilteliai ir visa kita sunešta rankomis, vietoj sukalta, sumeistrauta, kad žmogui būtų gražu, patogu, kad kojų nesušlaptų. Draudžiama tik vaikščioti po Aukštumalos pelkę. Tačiau lankytojų buvo įvairių: tako gale net lįsdavo į ežeriuką maudytis…“
Kas žino, dėl ko tie gaisrai kilo?
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite