Sudegė dalis pažintinio tako į Aukštumalos pelkę

Ši žinia pasklido ketvirtadienį. Vos pernai liepos 8 d. atidengtas 350 metrų pailgintas naujas medinis pažintinis takas, išraitytas per unikalią Aukštumalos aukštapelkę, nukentėjo nuo ugnies. 150 metrų tako visai supleškėjo, iš naujo nutiesti teks 200 metrų atkarpą. 

Sudegė 150 metrų tako į pelkę.
Nuotrauka iš www.aukštumala.lt

Nė metų neleista pasidžiaugti pernai dar 350 metų pailgintu ir iš viso į vieną pusę 1200 metrų nusitęsusiu pažintiniu taku, vingiavusiu į Aukštumalos pelkę. Jo gale – trijų metrų aukščio apžvalgos platforma. Nors į durpingą gylį suleistos 6 metrų ilgio atramos, ir platforma ėmė krypti. Manoma, kad čia fotografuotis į vieną platformos pusę susispiečiantys lankytojai nusvėrė statinį bendru svoriu. Šalia – nedidelis ežeriukas su šarminiu vandeniu, kuriame nėra nei žuvų, nei augalų. Pelkėje yra šimtai mažų ežeriukų, panašių į žibančias akis. Unikali augmenija, gyvūnija, gausybė rūšių paukščių. Stendai šalia tako lankytojus informuodavo apie visus šios unikalios ir vienos iš gražiausių aukštapelkių Lietuvoje turtus.
Beveik 2,5 km pasivaikščiojimas šiuo pažintiniu taku su tilteliais, apžvalgos aikštelėmis, impregnuotų pušinių lentų lygiu taku traukė įvairaus amžiaus žmones iš Šilutės, rajono ir iš visos Lietuvos. Net žiemą sniego sluoksnis ant tako buvo gerai sumintas – vaikštinėjo šeimos su vaikais, jaunų žmonių būreliai, poros, motinos stūmė vežimėlius. Tebuvo vienas nepatogumas: prie kelio iš Šilutės į Kintų pusę, kur perėjus takeliu per miškelį prasideda medinis pažintinis takas, tekdavo palikti automobilius kur papuolė. Visi tikėjosi, gal rasis aikštelė jiems.

Pažintinis takas sutraukdavo būrius lankytojų.
Petro Skutulo nuotr.

Nuostoliai
Įsiplieskusi ugnis šįkart suniokojo beveik pusę hektaro pelkės augmenijos, pasiglemžė ir 150 metrų tako, o iš viso teks sutvarkyti 200 metrų tako atkarpą.
Nemuno deltos regioninio parko vyr. specialistas Robertas Kubilius telefonu „Pamariui“ pasakojo, kad pagal 2015 metų įkainius, kai taką tiesė UAB „Šilutės polderiai“, tie 150 metrų visiškai sudegusio ir dar 50 metrų sugadinto tako kainavo 7000 Eur, tačiau dabar įkainiai išaugo. Tikimasi visuomenės paramos. Išdegė žolė, krūmai, tik medžiai nenukentėjo.
Kai gaisravietė buvo apjuosta, atkaklūs smalsuoliai veržėsi pasižiūrėti, kas čia nutiko. R. Kubilius svarstė, gal tą sudegintą bei suniokotą tako dalį vertėtų išsaugoti, kad naujuoju taku, kai jis sujungs nesudegintas tako dalis, lankytojai praeidami pamatytų, kokios žalos gali padaryti numesta neužgesinta nuorūka, sudužusio butelio šukė, per kurią kairi saulė įplieskia ugnį.
Ar galėjo būti piktavališkai padegta? Anot R. Kubiliaus, tai būtų sunkiai suvokiama.
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Tomas Nausėda, buvęs gaisravietėje, sakė įžvelgiąs neatsargų elgesį – tai labiausiai tikėtina versija. Ar tai galėjo būti padegimas – belieka spėlioti. Takas neturi vaizdo stebėjimo kamerų, liudininkų taip pat nėra. Vyksta tyrimas.
R. Kubilius mano, kad galėtų būti išnaudojamas viešumas, kurio bijo ir brakonieriai, ir gamtos kenkėjai. Jeigu taku einantieji žmonės mobiliaisiais telefonais fiksuotų kitų lankytojų nederamą elgesį, rūkalių nuotraukos atsirastų stende…
Gaila
Buvęs Nemuno regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis, dirbantis Šilutės mažųjų laivų uosto kapitonu, pastebi, kad šis gaisras Aukštumaloje jau antras. Pirmąjį kartą prieš trejus metus, kai dar ėjo direktoriaus pareigas, išskubėjo ugnies gesinti su žmona. Ugnį plakę šakomis. Ten neįvažiuoja jokia technika, tad ir atvykę ugniagesiai specialiomis šluotomis užslopino ugnį. Kai ugnis pagauna sudžiūvusią žolę, pučiant stipriam vėjui, liepsnos bėgte bėga pelkės paviršiumi.
V. Pavilonis dar neužmiršo, kokios tuomet reakcijos sulaukė paskambinęs 112 ir pranešęs, kad dega pelkė. Atsiliepusi darbuotojadidžiai nustebo: „Kaip gali degti pelkė?“ Netrukus atvažiavo trys ugniagesių automobiliai, vyrai ėmė į rankas sunkias gumines šluotas ir gesino ugnį. Tuomet išdegė 1,5 ha plotas, nukentėjo takas, kurį teko vėl statyti ir ilginti.
Darbai finansuoti iš ES paramos fondų. „Ten nedirbo technika – tas takas, apžvalgos platforma, tilteliai ir visa kita sunešta rankomis, vietoj sukalta, sumeistrauta, kad žmogui būtų gražu, patogu, kad kojų nesušlaptų. Draudžiama tik vaikščioti po Aukštumalos pelkę. Tačiau lankytojų buvo įvairių: tako gale net lįsdavo į ežeriuką maudytis…“
Kas žino, dėl ko tie gaisrai kilo?
Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 347

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite