Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas.

„Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne tik lengviau atpažįstama, bet ir mažinama įvairiomis vaikų švietimo priemonėmis bei informacinėmis kampanijomis“, – komentuoja Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos mokytoja Roma Kotryna Juškienė.

Prieš kelerius metus Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos iniciatyva kartu su partnere, pakuočių gamintoja „Aurika“ pradėta kampanija „Kurk etiketę daiktui, o ne žmogui“, kurios metu Kauno miesto ir rajono mokyklų mokiniai kviečiami kurti aktualiomis socialinėmis temomis ir taip kovoti su patyčiomis, tapo savotiška platforma vaikų idėjoms.

„Pirmo piešinių konkurso metu 2021 m. sulaukėme 112 vaikų sukurtų darbų, praėjusiais metais – beveik 140. Vien tai, kad vaikai noriai ėmėsi dalyvauti šiame konkurse, aiškiai parodo, kad tema – itin aktuali. Pasitelkę kūrybiškumą vaikai ne tik patys prisideda prie patyčių mažėjimo mokyklose, bet ir išreiškia savo poziciją jų atžvilgiu – patyčios yra nepageidaujamos, nesvarbu, kokia forma jos pasireikštų“, – sako R. K. Juškienė.

Geriausi piešiniai – ant produkcijos etikečių

Piešinių konkurso organizatorių suburta komisija atrenka geriausius vaikų darbus, kurie vėliau tampa įvairių produktų etiketėmis. „Vertinant vaikų piešinius pirmiausiai žiūrima, kokia yra pagrindinė kūrinio mintis, ar ji atitinka temą. Tik tada galima vertinti panaudotas priemones bei kompoziciją, kaip tai padėjo atskleisti autoriaus idėją. Bet kokiu atveju, vaikai yra individualūs, tad tą pačią temą gali pateikti visiškai skirtingais būdais“, – teigia menininkas Algirdas Gataveckas, vienas iš piešinių vertinimo komisijos narių.

Jo teigimu, itin džiugina tie vaikų piešiniai, kuriuose nagrinėjami ne tik patyčių, bet ir žmogaus teisių klausimai. „Piešinių konkursas yra vienas iš būdų permąstyti ir keisti nusistovėjusias nuostatas. Ne paslaptis, kad Lietuvoje vis dar trūksta tolerancijos, tai veda į emocinius įžeidinėjimus, etikečių klijavimą. Vaikai, kurdami patyčių tema, ne tik įsigilina į ją, bet ir piešiniais gali išsakyti savo poziciją, kas jų manymu yra gerai, o kas ne“, – sako A. Gataveckas.

Praėjusių metų iniciatyvos partnere tapo ne tik „Aurika“, bet ir šaltyje džiovintų produktų gamintoja „Super Garden“, kurios produktus papuošė geriausi vaikų piešiniai. „Džiaugiamės galėję prisidėti prie šios prasmingos ir itin reikalingos iniciatyvos. Vaikų kūrybiškumas ir meninė išraiška tapo šio projekto svarbiausia dalimi, kuri „Aurika“ dėka nugulė ant mūsų produktų pakuočių. Tokiu būdu vaikų kūryba ir toliau kovoja prieš patyčias viešojoje erdvėje, atkreipia pirkėjų dėmesį į šią problemą“, – komentuoja „Super Garden“ prekės ženklą atstovaujančios „Geld Baltic“ marketingo vadybininkė Eglė Narkevičiūtė.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite