Su naujuoju Darbo kodeksu – didesnės algos

Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Tai įtvirtinta naujajame Darbo kodekse. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį patį ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis.

„Naujasis reguliavimas numato net kelis naujus įpareigojimus darbdaviams, kuriuos taikant turėtų didėti darbo užmokestis. Visų pirma siekiame labai aiškiai apibrėžti, kad minimali mėnesinė alga būtų mokama tik už nekvalifikuotą darbą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Pasak jos, naujajame Darbo kodekse apskritai pirmą kartą apibrėžiama, kas yra nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliama jokių specialių kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimų.
„Suprantame, kad galbūt atsiras tokių, kurie bandys tik nežymiai pakelti darbo užmokestį, tačiau žinant, kad darbdaviams trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o nuo šių metų sausio „Sodros“ sistemoje skelbiami įmonių darbo užmokesčių vidurkiai, toks poelgis gali palikti įmonę be kompetentingų darbuotojų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Naujajame Darbo kodekse taip pat numatyta būtinybė darbdaviams pasitvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, nebent ji jau yra nustatyta kolektyvinėje sutartyje. „Darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir padaryti jas prieinamas susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka“, – paaiškina viceministrė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje yra gana rimta problema ir ją būtina spręsti, todėl naujajame reguliavime numatytas įpareigojimas, kad už tokį pat ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis ir tai turi matytis darbovietėje patvirtintoje darbo apmokėjimo sistemoje.
„Toks pat darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus yra vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas. Šios sąvokos Darbo kodekse taip pat apibrėžtos pirmą kartą“, – sako E. Radišauskienė.
Jos teigimu, nuo šiol darbdaviai, pareikalavus darbo taryboms, privalės teikti informaciją apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, o tai turėtų prisidėti prie problemos sprendimo.
„Norime, kad kiekvienoje darbovietė darbuotojas žinotų, kokiais kriterijais remiantis skaičiuojamas konkretus darbo užmokestis, kodėl vieniems jis yra didesnis, kitiems galbūt mažesnis, tačiau šie skirtumai gali būti susiję tik su kompetencijų, įgūdžių ar darbų sudėtingumo bei atsakomybės pobūdžiu, tačiau ne su lytimi ar kitokiais diskriminacinio pobūdžio reikalavimais“, – pabrėžia viceministrė.
Pasak jos, jei darbdaviai laikysis naujųjų reikalavimų ir norės išlaikyti bei pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, jiems teks ieškoti būdų, kaip padidinti darbo užmokestį.
SADM Ryšių su visuomene skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškas varškės sūris po pasaulį keliaus pašto ženklais

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Kulinarinis paveldas“ leidybą. Šeštadienį, gegužės 20-ąją, apyvartoje pasirodžiusiame šalies tradicinę virtuvę reprezentuojančiame pašto ženkle pavaizduotas užsienio svečių už išskirtinį skonį ir unikalų gamybos procesą itin vertinamas varškės sūris. Naująjį pašto ženklą, kuris išleistas 80 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,52 Eur. „Džiaugiamės prisidėdami prie autentiško kulinarijos paveldo išsaugojimo, jo populiarinimo ir tradicijų tęstinumo. Tautinis paveldas – neatsiejama šalies įvaizdžio dalis. Naujuoju pašto ženklu ženklintos siuntos kiekvieną kartą

Buriama meldinės nendrinukės savanorių komanda

Siekdami užtikrinti greitesnį ūkininkų informavimą apie jų laukuose perinčias globaliai nykstančias meldines nendrinukes, gamtininkai į pagalbą šiemet pirmą kartą pasitelks entuziastingus gamtos mylėtojus. Specialiai šiam tikslui buriama savanorių komanda lankys ūkininkus, supažindins juos su agroaplinkosauginėmis priemonėmis, teiks siūlymų ir pagalbą. „Kasmet didžiuliu iššūkiu tiek ūkininkams, tiek gamtininkams tampa birželio mėnuo, kai per labai trumpą laiką turi būti ne tik įvykdyta pirmoji meldinių nendrinukių apskaita, bet ir jos rezultatai perduoti ūkininkams. Nuo to, ar einamaisiais metais ūkininkų valdose peri pasauliniu mastu

„Nemunu per Lietuvą“ – Šilutėje

Ketvirtadienį pilnutėlė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla susirinko ypatinga proga. Atvyko nacionalinės ekspedicijos, plaukusios Nemunu, dalyviai: gamtininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius ir laivadirbys rusniškis Simas Knapkis. Pristatyta S. Paltanavičiaus nauja knyga „Nemunu per Lietuvą“. Autografus dalijo abu garbūs vyrai. Selemonas Paltanavičius yra 36 knygučių vaikams autorius, nors vadinamas garsiu Lietuvos prozininku, gamtininku, fotografu, radijo laidų vedėju, susitikime su šilutiškiais jis užsitarnavo ir istoriko vardą. 2015 ir 2016 m. nacionalinės ekspedicijos komanda plaukė Nemunu iki pat Kuršių marių. „Pamarys“ jau rašė,

Švėkšnoje – Šeimų šventė

Saulėtą penktadienio pavakarę Tradicinių amatų centro kiemelyje Švėkšnos suaugusiųjų šokių kolektyvas „Šalna“ surengė Šeimų šventę. Garsus šokėjų kolektyvas anksčiau organizuodavo Motinos dienos šventę, o jau trečius metus švėkšniškius suvadina kartu pasidžiaugti šeima, pagerbti gražiai vaikus auginančius tėvus, koncertuoja ir suaugusieji, ir vaikai. Tautiniais rūbais pasipuošusi „Šalnos“ šokių kolektyvo vadovė Asta Sapetkienė pirmiausia pašokti pakvietė saviškius (beje, šiame kolektyve su žmona šoka ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis), vilkėjusius puošniais tautiniais rūbais. Po jų polkos ritmu sukosi „Saulės“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvo