Su ministru – apie reformų trūkumus, pasitikėjimą Savivaldybe, nedarbą…

Neseniai Šilutės r. savivaldybėje prie vieno stalo sėdo LR socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė, Savivaldybės vadovai, dalyvavo ministro patarėjai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, įstaigų vadovai, nevyriausybinių organizacijų nariai.

Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis išdėstė ministrui labiausiai rūpimus klausimus: Savivaldybę jaudina vaikų globos namų likvidavimas; senelių globos namų plėtra; darbo biržos Šilutės skyriaus veiklos reorganizavimas.

Susitikimo metu daugiausiai diskutuota dėl naujojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 d.

Daug neatsakytų klausimų

Praėjusių metų rugsėjį Seimas patvirtino vaiko teisių apsaugos sistemos reformą. Pagal ją, Vaiko teisių apsaugos skyriai tampa pavaldūs nebe Savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuo liepos 1 d. turinčiai pradėti veikti naujai vaiko teisių apsaugos sistemai kol kas tinkamai nepasirengta.

Susitikimo metu Šilutė r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė pabrėžė, jog trūksta kvalifikuotos psichologų pagalbos, kuri yra reikalinga apklausų metu bendraujant su nepilnamečiais, atkreipė dėmesį į finansavimą, kuris vis dar nėra apibrėžtas. „Kaip reikia specialistams apsispręsti dirbti šį darbą, kai jis nežino: ar bus skiriami budėjimai, koks bus darbo užmokestis, ar teisininkas turės aptarnauti visą apskritį, kaip dalinsis vienu automobiliu, kurį vis dar skiria Savivaldybė… Daug neatsakytų klausimų, o mums reikia pateikti sutikimą dirbti“, – akcentavo I. Pranaitienė.

„Specialistai su nerimu laukia liepos 1-osios“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė.

Vaikų globos namų pertvarka 

Priminsime, kad iki 2020 metų planuojama panaikinti institucinius vaikų globos namus ir įkurdinti tėvų globos netekusius vaikus įtėvių, globėjų šeimose, grąžinti juos biologiniams tėvams. Praėjusiais metais Saugų vaikų globos namų auklėtiniai apsigyveno naujuose bendruomeniniuose namuose Švėkšnoje. Šie namai buvo pirmieji Lietuvoje, finansuoti Istitucinės pertvarkos projekto lėšomis.

Anot ministro, svarbiausia – paremti globėjus. Jo teigimu, kad vaikai grįžta atgal į globos namus, taip nutinka ir dėl menkos  paramos globėjams. „Vaikas ateina į šeimą, kurioje nėra savas, ir dar su tam tikru probleminiu elgesiu…  Šiuo atveju nuolatinis palaikymas ir parama yra ypač svarbūs, todėl yra skiriama lėšų kiekvienai Savivaldybei, kad užtikrintų, jog jie nebegrįžtų į globos namus“, – sakė L. Kukuraitis.

Kita dalis lėšų bus skiriama bendruomeninių namams įsigyti ir vaikų dienos centrams steigti.  „Ten, kur jūs matote, jog yra labiausiai reikalinga“, – pridūrė ministras.

Užsiminta apie streiką

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis priminė ministrui įsisenėjusią problemą, jog reikia suvienodinti socialinį darbą dirbančių asmenų darbo užmokestį. Ministras atsakė, jog socialinio darbo su rizikos šeimomis darbo užmokestį finansuoja ministerija, o, pavyzdžiui, transportu rūpinasi Savivaldybė. Jis ragino darbuotojus su socialinės rizikos šeimomis kreiptis į Savivaldybę, kad ši pridėtų darbo užmokesčio, mat savivaldybės tai galinčios padaryti…

Po tokių pastebėjimų iš salėje sėdinčiųjų pasigirdo, jog jei darbuotojai reikalaus ar net išeis į gatves, ar ims streikuoti, globojami žmonės liks be paslaugų. ministras sutiko ir toliau klausėsi vykstančios diskusijos su įvairiais pastebėjimais. „Šilutės rajono globos namuose trūksta socialinių darbuotojų. Panašu, kad rasti ir taip sunku, o jei prasidės streikas, tai kas dirbs su vaikais?”, – vėl pasigirdo salėje.

„Pasitikėkite Savivaldybe”

To ministerijos prašo Šilutės r. valdžios atstovai. Anot mero, pertvarkant vaikų globos namus, lėšos skirstomos ne tam, kam reikia. „Ministre, šiai Savivaldybei nereikia jokių mokymų, jokių tyrimų, vykdant vaikų globos namų pertvarką. Darbuotojai, kurie dirba su vaikų globos namų auklėtiniais, žino, kas gali su kuo gyventi. Macikų socialinės globos namuose situacija panaši: darbuotojai žino, kas gali savarankiškai gyventi, kam reikia didesnės priežiūros ir t. t. Jei skiriama lėšų, tai Savivaldybė žinos, kur juos tikslingiausia panaudoti: šeimų namams kurti ar skatinti tais pinigais priimti vaikus į šeimas“, – kalbėjo meras. Anot jo, visoms šalies Savivaldybėms taikyti vienodą modelį – būtų per daug sudėtinga. Svarbu, kad ministerija labiau pasitikėtų Savivaldybe ir šios specialistai galėtų savarankiškai spręsti vieną ar kitą problemą.

Darbo biržos vadovė Ligita Valalytė sutinka kartu su Šilutės r. savivaldybe imtis bendro projekto nedarbui mažinti.

Darbo birža netenkina

Pagal Darbo biržos pateiktus duomenis, Šilutės rajone yra bene daugiausiai bedarbių. Pasak mero, Darbo biržos Šilutės padalinio veikla netenkina Savivaldybės. Planuojama, kad nuo 2019 metų Šilutės r. savivaldybė taps bandomąja savivaldybe, kuri kartu su darbo birža įgyvendins bendrą projektą bedarbių skaičiui mažinti.

Viktorija SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame