Studentų siūlymai koreguoti Šilutės architektūrinį veidą

Paroda „Modernios architektūros Kultūros centras istorinėje aplinkoje“ yra Šilutės kultūros ir pramogų centro (KPC) įgyvendinto projekto „Kultūriniai Klaipėdos krašto surinkimai“ rezultatas. Parodoje, kuri eksponuojama Šilutės kultūros ir pramogų centre, pristatomi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros katedros ketvirto kurso studentų darbai. Studentai savo darbais siūlo, kaip rekonstruoti, pertvarkyti, perstatyti nusidėvėjusį ir dabartinio kultūrinio gyvenimo poreikių netenkinantį kultūros ir pramogų centrą.

Studentai pristatė savo darbus.

Studentai pristatė savo darbus.

Pradžia
Šilutėje sklandė įvairiausių gandų, būta įvairių pasvarstymų, ką daryti su didžiuliu dar sovietmečiu statytu Šilutės kultūros ir pramogų centru. Pastatas didelis, tačiau nėra talpus, energetiškai neekonomiškas, nuo pat pastatymo nė karto neremontuotas. Techninė įranga neatitinka keliamų saugos ir eksploatavimo reikalavimų. Nors minėto centro salė vienintelė rajone talpina 500 žiūrovų, tačiau neretai tenka pristatyti ir papildomų kėdžių. Dėl prasto išplanavimo čia repetuojantiems kolektyvams stinga patalpų.
Modernizavus šį kultūros centrą, būtų sudaryta galimybė plėsti ir kultūrinės veiklos paslaugų pasiūlą, moderniame centre rastųsi vietos ir bendruomenės bei jaunimo edukacinei veiklai.
Pirmuosius žingsnius Kultūros ir pramogų centro modernizavimo link žengė patys šios įstaigos darbuotojai.
Pernai buvo surengta lankytojų apklausa, o rudenį organizuotas VGTU Architektūros katedros studentų pleneras.

VGTU Architektūros katedros doc. Linas Naujokaitis.

Pleneras
Į šilutiškių kvietimą dalyvauti plenere mielai atsiliepė prieš kelis dešimtmečius čia dirbęs dabar VGTU Architektūros katedros doc. Linas Naujokaitis – nostalgiją Pamario kraštui jaučiantis ja užkrėtė ir studentus bei kolegą profesorių Gintarą Čaikauską.
Į plenerą atvykę architektūrą studijuojantys studentai, susipažinę su Šilutės miesto ir rajono architektūra, savo kūrybines mintis sutelkė ties kultūros ir pramogų centru. Pasak Šilutės KPC vadovės Jūratės Pancerovos, studentai buvo smalsūs, apžiūrėjo visas patalpas, lipo net ant stogo. Būsimieji architektai pripažino, kad centras, per savo amžių nematęs renovacijos, dabar greta rekonstruoto dvaro atrodo kaip miesto svetimkūnis.
Išklausę Jūratės Pancerovos lūkesčius, Šilutės miesto architektų pastebėjimus, studentai pateikė vizijas, kaip būtų galima rekonstruoti pastatą, kad jis organiškai įsilietų į miesto erdvę ir gyvenimą. Savo darbus tobulino Vilniuje, o gruodį darbai buvo aptariami ir vertinami VGTU Architektūros katedroje. Darbų aptarime dalyvavo ir savo pageidavimus išsakė Šilutės KPC vadovė, pastabų turėjo ir Savivaldybės vyr. architektas Edmundas Benetis.

Vienas iš pasiūlymų, kaip galėtų atrodyti kultūros centras.

Paroda
Nuo pat sausio 20 d. su studentų projektinėmis idėjomis galima susipažinti Kultūros ir pramogų centro fojė veikiančioje parodoje, kuri vėliau bus eksponuojama Savivaldybėje.
Praėjusią savaitę į Šilutę atvykę studentai pakomentavo savo darbus. Vieni siūlė perstatyti dabartinį pastatą ir įrengti pasivaikščiojimų, bendravimo erdves, kiti – išnaudoti parką, dauguma siūlo lauko amfiteatrus.
Studentų darbams neliko abejingi ir Šilutės architektai, tvirtinę, kad šie darbai yra idėjų paketas politikams. Pastebėta, kad studentai neišvengė mados tendencijų, tačiau pripažinta, kad jų darbai sklaido gandus, jog dabartinį kultūros ir pramogų centrą paprasčiau būtų nugriauti.
Studentų idėjas ypač gyrė Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, pasidžiaugusi, kad studentai pažino Mažąją Lietuvą. Ji patikino, kad Šilutės KPC modernizavimas yra vienas iš Savivaldybės strateginių tikslų – jis įtrauktas į rajono 2015-2024 m. strateginį plėtros planą. Taip pat pasidžiaugė, kad Šilutėje apsilankęs kultūros ministras Šarūnas Birutis ir susipažinęs su studentų darbų ekspozicija liko ja sužavėtas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite