Streikuojantys mokytojai sulaukė palaikymo iš Šilutės

Vilniuje nuskambėjo „Paskutinis skambutis” – masinė solidarumo su streikuojančiais mokytojais akcija, kurioje dalyvavo ir keliasdešimt Šilutės r. pedagogų.

Priminsime, kad nuo penktadienio streikuoja Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojai, pirmadienį prisijungė Vydūno gimnazijos pedagogai, o nuo šiandien – ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijos.
Protesto akcijoje dalyvavo visų minėtųjų mokyklų atstovai, kolegoms pritaria ir nestreikuojantys Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos pedagogai.
„Mes buvome vieningi, laimingi, susikibę už rankų traukėme Vyriausybės link giedodami Lietuvos himną. Mums plojo aplinkiniai: žmonės išeidami iš parduotuvių, šeimos su vaikais, maži vaikai, kurie net nesupranta dar, kas vyksta… Tai buvo įspūdinga. Visi palaikė mus ir buvo su mumis. Tėvams rūpi vaikų ateitis, kaip toliau gyvensime. Tądien šiurpas bėgo kūnu, ašaros skruostu…“,– emocijomis iš protesto akcijos dalijosi Šilutės Vydūno gimnazijos mokytoja Reda Klimanskienė, kuri kartu su Šilutės Vydūno gimnazijos profsąjungos lyderiu Jonu Jauniumi informavo žurnalistus apie mokytojų streiką.

Pirmadienį Šilutės Vydūno gimnazijos mokytojai Jonas Jaunius ir Reda Klimanskienė pakvietė pasikalbėti apie streiką.

Ko siekia pedagogai?
Trumpai tariant, jau penktą savaitę streikuojantys švietimo darbuotojai reikalauja kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti aiškius ir konkrečius mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio principus: kad etatą sudarytų 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 valandų yra kontaktinės, kad etatas galėtų būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų proporciją, kad valandos etatui būtų skaičiuojamos ne metams, o savaitei.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programos, kurioje būtų nurodytos konkrečios datos ir dydžiai. 20 proc. atlyginimus reikalaujama kelti kuo greičiau.
Dar LŠDPS reikalauja kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl ne mažiau kaip šešių nekontaktinių valandų ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate. Paskutinis reikalavimas – sutartyje įsipareigoti mažinti vaikų skaičių grupėse ir mokinių skaičių klasėse.
Pasiekti rezultatai
Mitinge prie Vyriausybės reikalauta ne tik detalizuoti, kaip vyks derybos su mokytojų profesinėmis sąjungomis, bet ir stabdyti mokesčių reformą bei biudžeto priėmimą, kuriam Seimas antradienį pritarė.
Kiek anksčiau Ministras Pirmininkas Sauliaus Skvernelis teigė, jog nėra jokių galimybių patenkinti reikalavimą atidėti biudžeto priėmimą: „Tai reikštų milžiniškas problemas valstybei. Tai siūlantys politikai elgiasi neatsakingai. Biudžetas yra subalansuotas, teigiamai įvertintas įvairių tarptautinių institucijų, vienas didžiausių augimų jame kaip tik ir yra švietimo srityje“. Taigi, antradienį patvirtinus valstybės biudžetą paaiškėjo, jog švietimo sistemos finansavimas didinamas 190 mln. eurų, kurių 49 mln. skirti galutinai patobulintai etatinio darbo užmokesčio sistemai. Dar 31 mln. eurų skirta aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti.
Svarstymo metu buvo pritarta siūlymui nuo 2019 m. sausio 1 d. 10 proc. didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus. Tuo pat metu, kai Lietuvos parlamente vyko diskusijos dėl biudžeto projekto, Švietimo ir mokslo ministerijoje laikinasis jos vadovas, susisiekimo ministras Rokas Masiulis susitiko su darbo grupės dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio tobulinimo nariais. Sprendimų nebuvo priimta, tik sutarta, kad mokytojų darbo užmokesčio sistema turi būti aiškesnė ir paprastesnė.
Skelbiama, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipsis į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši vetuotų 2019 m. valstybės biudžeto įstatymą.

Tęsinys

Gruodžio 13 d. vykusiame antrame etatinio darbo apmokėjimo darbo grupės posėdyje aptarta, kaip aiškiau reglamentuoti etato struktūrą ir mokytojų veiklas joje. Galutiniai sutarimai bus patvirtinti po to, kai specialistai kartu su mokytojų atstovais parengs tikslų etato valandų paskirstymą.

„Nepasieksime visiškai tobulos sistemos, tačiau labai svarbu nugludinti kampus, kad kuo geriau veiktų mokyklose ir tobulinti tiek, kiek reikės pagal poreikius“, – sakė ministras Rokas Masiulis.

Tartasi dėl streikuojančios profesinės sąjungos reikalavimų, susijusių su mokytojų darbo užmokesčio didinimu, kaip juos įgyvendinti prioritetų tvarka ir kokiu laikotarpiu. Artimiausiu metu profesinės sąjungos pateiks savo siūlymus dėl prioritetų ir jų išdėstymo. Posėdžio metu kalbėta dėl vidinių finansinių švietimo sistemos resursų. Profesinių sąjungų atstovai siūlė pristabdyti valstybės investicijų į švietimo infrastruktūrą lėšas, peržiūrėti ministerijai pavaldžių įstaigų tinklą, galimą funkcijų dubliavimą.

Svarstytas darbo krūvio skaičiavimo algoritmas, ministerija pasiūlė galimas alternatyvas. Buvo aptarta palikti kitokį darbo krūvio sudarymo principą pradedančiajam mokytojui, jam suteikiant mažiau pamokų, o daugiau kitų veiklų, skirtų profesiniam augimui. Svarstyta, kad pamokos sudarytų ne daugiau kaip 888 val. (60 proc.) iš 1512 etato valandų, pradedantiesiems – 756 val. (50 proc.). Darbo grupės narių siūlymu, svarstyta fiksuoti valandų veikloms mokyklos bendruomenei ir tobulėjimui minimalią ribą – 102 val. – visame etate.

Darbo grupė sutarė mokytojo atlygį už darbų taisymą skaičiuoti ne pagal klasių, kuriose dirba, kiekį, o pagal bendrą mokinių, kuriuos moko, skaičių. Tai leistų teisingiau atlyginti iš darbų taisymą, nes skiriasi darbo krūvis priklausomai nuo klasės dydžio – ar ją sudaro 12 mokinių, ar 30.

Aptartos darbo krūvį sudarančios veiklos: su pamokomis susiję darbai, veiklos mokyklos bendruomenei. Buvo kalbėta, kad labai svarbu modeliuojant darbo krūvį ir atlygį už jį užtikrinti sąlygas mokytojams ne tik atlikti pareigas, bet ir įgyvendinti savo teises, pavyzdžiui, dalyvauti mokykloje savivaldoje, kurti savo ugdymo programas.

Pirmame darbo grupės posėdyje, įvykusiame gruodžio 11 d., buvo iškelti pagrindiniai siūlymai, kaip koreguoti etatinio sistemą. Pirmas – nustatyti aiškią etato struktūrą, kad būtų išvengta interpretacijų, subjektyvumo ir skirtingo apmokėjimo už tą patį darbą. Antras – nustatyti aiškias mokytojo veiklas, kad būtų susitelkta ties prasmingomis veiklomis, užtikrinančiomis kokybišką ugdymą ir mokyklos veiklą.

Tądien aptarti siūlymai bus įtraukti į kelis teisės aktus: su mokytojų profesiniu tobulėjimu susijusių mokytojų veiklų aprašą, veiklų mokyklos bendruomenei aprašą, darbo krūvio sandarą pagal skirtingus dalykus ir darbo grafiko sudarymo nuostatas. Šiais dokumentais turės vadovautis visos mokyklos, bus išvengta įgyvendinimo interpretacijų, kai etatinio modelis skirtingai diegiamas skirtingose švietimo įstaigose. Numatoma, kad šie keturi teisės aktai lydės dabar Seime svarstomas Prezidentės pateiktas įstatymo pataisos dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio tobulinimo, jos nukreiptos į aiškesnį, paprastesnį etatinio reglamentavimą.

Taip pat skaitykite http://www.pamarys.eu/apzvalgininku-zvilgsniai-i-gelmes/

Parengė
Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite