Storosios žarnos vėžio prevencija – galimybė išvengti sunkios ligos

Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, dar kartą primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios prevencinės programos, keturios iš jų skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa Lietuvoje vykdoma jau 17-tus metus. Ji skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per dvejus metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas būna neigiamas, – pacientas sveikas, jei teigiamas, – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Deja, koronaviruso pandemija gerokai pristabdė gyventojų aktyvumą tiriantis pagal prevencines programas, tarp jų – ir storosios žarnos. Valstybinės ligonių kasos  sausio mėnesio duomenimis, pernai storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje dalyvavo 175 tūkst. žmonių – 33 proc. mažiau nei 2019 metais. Tai kelia didelį nerimą, nes, pasak medikų, pastaruoju metu į juos kreipiasi vis daugiau pacientų, kurių liga yra jau pažengusi, todėl ją gydyti kur kas sudėtingiau.

„Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. Mirčių nuo piktybinių navikų struktūroje storosios žarnos vėžys yra antroje vietoje po plaučių vėžio“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stratilatovas. Pasak jo, nors Lietuvoje sergančiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumo rodikliai ir gerėja, tačiau vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje. Išgyvenamumui didelės įtakos turi ligos stadija jos nustatymo metu. „Tik 34 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi I-II stadijų, o 17 proc. abiejų lyčių pacientų iš karto nustatomas IV stadijos vėžys. Todėl mes, gydytojai, nuolat pabrėžiame, kad negalima ignoruoti organizmo siunčiamų signalų, būtina rūpintis prevencija ir, žinoma, dalyvauti patikros programose“, – sako E. Stratilatovas.

VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Savičiūtės teigimu, karantinas – nėra priežastis vengti patikros pagal prevencines programas. „Svarbu žinoti, kad jei žmogus nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Atsižvelgdamas į paciento amžių ir įvertinęs sveikatos būklę, ligos istoriją bei rizikos veiksnius, jis pagal savo kompetenciją paskirs reikiamus tyrimus, o prireikus, – išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą“, – sako VLK specialistė.

Pasak jos, kasmet didėja storosios žarnos prevencinės programos finansavimas. 2020 m. jai vykdyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) buvo skirta 4,8 mln. eurų, 2019 m. – 3,9 mln. eurų, 2018 m. – 3,5 mln. eurų. Šiemet šiai programai numatyta 4,9 mln. eurų.

VLK užsakymu pernai liepą atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad mažiausiai žmonės žino apie storosios žarnos vėžio prevencinę programą (žino 58 proc. apklaustųjų), daugiausia – gimdos kaklelio (66 proc.) ir krūties vėžio (65 proc.). Dalyvavę storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje nurodė vos 10 proc. apklaustųjų, tuo metu gimdos kaklelio vėžio – 26 procentai.

Ligonių kasos primena, kad PSD apsidraudę žmonės gali nemokamai pasitikrinti sveikatą dalyvaudami penkiose prevencinėse programose: gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.

„Tai daugelio pacientų galimybė nemokamai išsitirti, nes lėšų prevenciniams sveikatos tyrimams skiriama iš PSDF. Kasmet šių programų finansavimas tik didėja – 2020 metais joms buvo skirta 22 mln. eurų, 2021-aisiais – 24,5 mln. eurų”, – sako R. Savičiūtė.

VLK inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Šiandien – Lietuvos Konstitucijos diena

Konstitucijos

Šiandien, spalio 25-ąją minime 29-ąsias Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos metines, jau penkioliktą kartą surengtas Konstitucijos egzaminas.  Nugalėtojų laukia specialus Prezidento Gitano Nausėdos įsteigtas prizas, taip pat jie bus apdovanoti Teisingumo ministerijos prizais. Per keturiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 400 tūkst. žmonių – maždaug kas septintas Lietuvos pilietis. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.  Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos

Kas dar paskui Skvernelį?

Demokratų partija „Vardan Lietuvos“. Jau rašėme, kad ją steigia Saulius Skvernelis su bendraminčiais. Ar šilutiškiai iš Regionų partijos pereis į šią partiją? Panašu, kad dar du Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai, priklausantys Regionų partijos Šilutės skyriui, stovi pasirinkimo kryžkelėje… Šilutės rajone tiesiogiai į Seimą išrinktas šiame krašte gimęs, užaugęs ir Šilutėje mokęsis Zigmantas Balčytis jau pasirinko Sauliaus Skvernelio ir bendraminčių komandą Seime, perėjo į jų frakciją ir ketina prisidėti prie Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ steigimo bei stoti į ją. Primename,

Mokinių rudens atostogos pailgės dviem dienomis

rudens atostogos

Visiems mokiniams dviem dienomis pratęsiamos rudens atostogos: tiek, kad po Vėlinių būtų grįžtama į klases praėjus inkubaciniam Covid-19 virusinės ligos laikotarpiui, t. y. septynioms dienoms. Mokinių atostogos prasidės lapkričio 3 d., į mokyklas jie grįš lapkričio 10 d. Anksčiau grįžimas buvo numatytas lapkričio 8 d. Matant blogėjančią situaciją šalyje, rekomenduojama vengti kontaktų, tačiau paprastai per šventines dienas padaugėja susitikimų, žmonės lankosi pas gimines, tuomet auga ir užsikrėtimo tikimybė. Ministerija prašo tėvų sąmoningumo ir pasirūpinti, kad vaikai vengtų nebūtinų susibūrimų. Per

Taip pat skaitykite