Stinga naujų automobilių? Perkam naudotą transporto priemonę

Nors naujų automobilių parduota mažiau, išaugo naudotų automobilių segmentas, o didžiausias proveržis – elektromobilių kategorijoje. Tokią išvadą daro bendrovė „Moller Auto“, atstovaujanti „Volkswagen“ ir „Audi“ automobilių prekės ženklams, suskaičiavusi pirmojo šių metų pusmečio automobilių pardavimo rezultatus.

„Sėsti už elektromobilio vairo Lietuvos gyventojus skatina mokesčių lengvatos, mažesni automobilio išlaikymo kaštai ir gerokai mažesnis poveikis aplinkai. Taip pat ir tokios smulkmenos, kaip nemokamas parkavimas bei speciali eismo juosta elektriniams automobiliams. Gyventojai elektromobilius pradėjo matyti ne kaip tolimos ateities simbolį, bet dabarties sprendimą, kuris ne tik draugiškas aplinkai, bet ir mažiau ploninantis kišenę. Ekonomiškai efektyvių sprendimų verčia ieškoti neeilinė geopolitinė ir ekonominė situacija – karas Ukrainoje ir rekordinius 21 proc. siekianti infliacija“, – komentuoja Izīda Gerkena, bendrovės „Moller Auto“ vyriausioji veiklos vadovė Baltijos šalyse.

Pasak jos, dar labiau elektromobilių paklausą turėtų išauginti nuo šių metų birželio 2 d. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atnaujinta skatinamoji priemonė – 2500 eurų kompensacija perkantiems naudotą elektromobilį ir 5000 eurų kompensacija perkantiems naują elektromobilį. Iš viso išmokoms numatyta skirti 35 mln. Eurų.

Naujų automobilių deficitas

Bendrovė šių metų pirmą pusmetį Lietuvoje pardavė trečdaliu (29 proc.) mažiau naujų automobilių nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tuo tarpu priešinga situacija naudotų automobilių rinkoje, šiemet jų bendrovė pardavė net 60 proc. daugiau.

Didžiausią įtaką bendram naujų automobilių pardavimų mažėjimui turėjo būtent trečdaliu (31 proc.) smukę degalais varomų naujų automobilių pardavimai. Tuo tarpu naudotų degalais varomų automobilių nupirkta 52 proc. daugiau. Šių metų pirmą pusmetį parduota 70 proc. daugiau naujų hibridinių automobilių nei tuo pačiu metu 2021-aisiais.

„Nors naujų automobilių pardavimo rodikliai smuko, jų paklausa tikrai nesumažėjo. Tokiems rezultatams didžiausią įtaką turėjo gamybos ir tiekimo grandinių iššūkiai, kurie vis dar kamuoja automobilių pramonę. Šiuos iššūkius jau pandemijos metu pajuto Lietuvos gyventojai, norėję įsigyti naujus automobilius. Kol nebus kalbama apie karo Ukrainoje baigtį bei šmėžuojant dar vienos pandemijos bangos grėsmei, naujų automobilių pasiūla paklausos nepasieks. Tačiau naujų automobilių deficitą šiuo laikotarpiu sėkmingai užpildo naudotų automobilių segmentas“, – komentuoja I. Gerkena.

Populiariausi automobilių modeliai

Tarp degalais varomų naujų automobilių (kuriais prekiauja „Moller Auto“)  šių metų pirmąjį pusmetį lyderiauja „VW Tiguan“, „VW T-Cross“, „VW Passat“, „VW T-Roc“ ir „VW Caddy“. Tarp naujų hibridinių automobilių lietuvių mėgstamiausi modeliai yra „VW Tiguan“, „VW Multivan“ ir „VW Arteon“, o iš naujų elektromobilių – „Audi e-tron“, „VW ID.3“, „VW ID.4“, „Audi Q4 e-tron“ ir „VW ID.5“.

Tarp degalais varomų naudotų automobilių šiemet pirmauja „VW Passat“, „VW Golf“, „VW Tiguan“, „VW T-Cross“, „Audi A6“. Tarp hibridinių naudotų automobilių populiariausi yra „VW Golf“, „VW Tiguan“, „Toyota Auris“. Tuo tarpu naudotų elektromobilių gretose – „Audi e-tron“, „Audi Q4 e-tron“, „VW ID.3“, „VW up!“, „VW Golf“.

„Nuo praėjusių metų pirmojo pusmečio šių metų populiariausieji automobilių modeliai ne itin skiriasi – tai parodo, kad šalies gyventojai pamėgo ir pasitiki šiais automobiliais. Jų gretas papildė atnaujintas „VW T-Roc“ modelis, taip pat visiškai nauji „VW Multivan“ ir „VW ID.5“ modeliai“, – reziumuoja I. Gerkena.

 

  • Apie UAB „Moller Auto“ Lietuvoje:
    „Moller Auto“ grupė, atstovaujanti „Volkswagen“ ir „Audi“ automobilių prekės ženklus, veikia visose trijose Baltijos šalyse. „Moller Auto“ grupę Baltijos šalyse sudaro 9 įmonės – jų bendra neaudituota apyvarta 2021 m. buvo 267 mln. eurų, o neaudituotas pelnas prieš mokesčius siekė 9 mln. eurų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite