Statybinių medžiagų kainos privertė dalį gyventojų keisti planus

Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio pastebimai augančios statybinių medžiagų kainos dalį gyventojų verčia perdėlioti savo planus. Apie tai liudija bendrovės „Naresta“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Vasarą vykdyto tyrimo metu paaiškėjo, kad kone trečdalis Lietuvos gyventojų (31 proc.) keičia savo planus įsigyti būstą. 

Net 23 proc. apklaustųjų teigia, kad dėl nekilnojamojo turto (NT) ir statybinių  medžiagų kainų augimo jiems teko atidėti būsto pirkimą. Dar 8 proc. respondentų sako, kad situacija rinkoje paskatino nekilnojamojo turto įsigyti anksčiau nei planavo. Reprezentatyvaus tyrimo, kurį atliko bendrovė  „Sprinter“, buvo apklausta daugiau kaip 1000 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

„Statybos rinka šiuo metu veikia pilnu greičiu, tačiau nenustojančios augti statybinių medžiagų ir gaminių kainos bei didėjantis vidutinis darbo užmokestis koreguoja rangovų ir vystytojų planus. Nors kainos ir stabilizuojasi, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad keičiasi gyventojų lūkesčiai“, – sako „Naresta“ vadovas Arūnas Šlenys.  

Remiantis liepos mėnesį paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 8 procentais. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (9,5 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (6,5 proc.) bei mašinų ir mechanizmų darbo kainos (1,4 proc.) padidėjimas.

  • Iš statinių per metus daugiausia – 11,1 proc. – pabrango negyvenamųjų (administracinių, pramoninių ir prekybos paskirties) pastatų statyba.
  • Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 8,4 proc., inžinerinių statinių – 4,6 procento.

„Nuo praėjusių metų pabaigos mūsų veikloje naudojami metalai bei polistirolas brango 70-80 proc., dar per pusę pabrango mediena. Džiaugiamės, kad situacija pagaliau keičiasi ir galime po truputį planuoti ateitį, tačiau net jeigu armatūros ir kitų juodųjų metalų kainos sumažės, yra kitų medžiagų, kurių kainos dar vis kyla, pavyzdžiui, aliuminio. Taip pat ir toliau natūraliai auga darbo užmokestis. Panašu, kad ši iki dešimtadalio augimo tendencija niekur nedings, tai pozityvus pokytis iš darbuotojų pusės. Kita vertus, teigti, jog statybų kainos mažės, negalima“, – aiškina A. Šlenys.

 

Kainas didina ne tik paklausa

Apklausos duomenimis, net 75 proc. respondentų mano, jog pagrindinė nekilnojamo turto kainų kilimo priežastis – didelė NT paklausa. Statybinių medžiagų kainų brangimą kaip faktorių įvardijo 45 proc., o darbo jėgos brangimą – 34 proc. respondentų. Dar 37 proc. apklaustųjų mano, kad kainos kyla, nes brangsta žemės sklypai statybai.

A. Šlenys patvirtina, jog išaugusi paklausa gali turėti įtakos kainų kilimui, tačiau pagrindiniai faktoriai vis tiek yra pabrangusios medžiagos ir darbo jėga.

„Tyrimas parodė, kad dauguma – 46 procentų – šalies gyventojų būstą planuoja įsigyti visam laikui, dar beveik trečdalis – 11-30 metų laikotarpiui. Natūralu, kad žmonės taip pat stebi situaciją statybų sektoriuje, mes taip pat stebime, ypač atidžiai sekame, kaip rinka keičiasi dėl naujų COVID-19 atmainų ir jų valdymo. Mums svarbu tinkamai planuoti mūsų vykdomiems darbams reikalingų medžiagų srautą“, – teiga „Naresta“ vadovas. A. Šlenio teigimu, pirmosios pandemijos bangos išmokė, kad norint visus įsipareigojimus užsakovams įvykdyti laiku ir pagal aukštus kokybės standartus, visiems planams reiki a turėti ne tik planą B, bet ir C ar net D.

Tomas Staniulis, UAB „Integrity PR“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite