Statybinių medžiagų kainos privertė dalį gyventojų keisti planus

Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio pastebimai augančios statybinių medžiagų kainos dalį gyventojų verčia perdėlioti savo planus. Apie tai liudija bendrovės „Naresta“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Vasarą vykdyto tyrimo metu paaiškėjo, kad kone trečdalis Lietuvos gyventojų (31 proc.) keičia savo planus įsigyti būstą. 

Net 23 proc. apklaustųjų teigia, kad dėl nekilnojamojo turto (NT) ir statybinių  medžiagų kainų augimo jiems teko atidėti būsto pirkimą. Dar 8 proc. respondentų sako, kad situacija rinkoje paskatino nekilnojamojo turto įsigyti anksčiau nei planavo. Reprezentatyvaus tyrimo, kurį atliko bendrovė  „Sprinter“, buvo apklausta daugiau kaip 1000 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

„Statybos rinka šiuo metu veikia pilnu greičiu, tačiau nenustojančios augti statybinių medžiagų ir gaminių kainos bei didėjantis vidutinis darbo užmokestis koreguoja rangovų ir vystytojų planus. Nors kainos ir stabilizuojasi, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad keičiasi gyventojų lūkesčiai“, – sako „Naresta“ vadovas Arūnas Šlenys.  

Remiantis liepos mėnesį paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 8 procentais. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (9,5 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (6,5 proc.) bei mašinų ir mechanizmų darbo kainos (1,4 proc.) padidėjimas.

  • Iš statinių per metus daugiausia – 11,1 proc. – pabrango negyvenamųjų (administracinių, pramoninių ir prekybos paskirties) pastatų statyba.
  • Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 8,4 proc., inžinerinių statinių – 4,6 procento.

„Nuo praėjusių metų pabaigos mūsų veikloje naudojami metalai bei polistirolas brango 70-80 proc., dar per pusę pabrango mediena. Džiaugiamės, kad situacija pagaliau keičiasi ir galime po truputį planuoti ateitį, tačiau net jeigu armatūros ir kitų juodųjų metalų kainos sumažės, yra kitų medžiagų, kurių kainos dar vis kyla, pavyzdžiui, aliuminio. Taip pat ir toliau natūraliai auga darbo užmokestis. Panašu, kad ši iki dešimtadalio augimo tendencija niekur nedings, tai pozityvus pokytis iš darbuotojų pusės. Kita vertus, teigti, jog statybų kainos mažės, negalima“, – aiškina A. Šlenys.

 

Kainas didina ne tik paklausa

Apklausos duomenimis, net 75 proc. respondentų mano, jog pagrindinė nekilnojamo turto kainų kilimo priežastis – didelė NT paklausa. Statybinių medžiagų kainų brangimą kaip faktorių įvardijo 45 proc., o darbo jėgos brangimą – 34 proc. respondentų. Dar 37 proc. apklaustųjų mano, kad kainos kyla, nes brangsta žemės sklypai statybai.

A. Šlenys patvirtina, jog išaugusi paklausa gali turėti įtakos kainų kilimui, tačiau pagrindiniai faktoriai vis tiek yra pabrangusios medžiagos ir darbo jėga.

„Tyrimas parodė, kad dauguma – 46 procentų – šalies gyventojų būstą planuoja įsigyti visam laikui, dar beveik trečdalis – 11-30 metų laikotarpiui. Natūralu, kad žmonės taip pat stebi situaciją statybų sektoriuje, mes taip pat stebime, ypač atidžiai sekame, kaip rinka keičiasi dėl naujų COVID-19 atmainų ir jų valdymo. Mums svarbu tinkamai planuoti mūsų vykdomiems darbams reikalingų medžiagų srautą“, – teiga „Naresta“ vadovas. A. Šlenio teigimu, pirmosios pandemijos bangos išmokė, kad norint visus įsipareigojimus užsakovams įvykdyti laiku ir pagal aukštus kokybės standartus, visiems planams reiki a turėti ne tik planą B, bet ir C ar net D.

Tomas Staniulis, UAB „Integrity PR“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite