Statybinių medžiagų kainos privertė dalį gyventojų keisti planus

Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio pastebimai augančios statybinių medžiagų kainos dalį gyventojų verčia perdėlioti savo planus. Apie tai liudija bendrovės „Naresta“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Vasarą vykdyto tyrimo metu paaiškėjo, kad kone trečdalis Lietuvos gyventojų (31 proc.) keičia savo planus įsigyti būstą. 

Net 23 proc. apklaustųjų teigia, kad dėl nekilnojamojo turto (NT) ir statybinių  medžiagų kainų augimo jiems teko atidėti būsto pirkimą. Dar 8 proc. respondentų sako, kad situacija rinkoje paskatino nekilnojamojo turto įsigyti anksčiau nei planavo. Reprezentatyvaus tyrimo, kurį atliko bendrovė  „Sprinter“, buvo apklausta daugiau kaip 1000 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

„Statybos rinka šiuo metu veikia pilnu greičiu, tačiau nenustojančios augti statybinių medžiagų ir gaminių kainos bei didėjantis vidutinis darbo užmokestis koreguoja rangovų ir vystytojų planus. Nors kainos ir stabilizuojasi, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad keičiasi gyventojų lūkesčiai“, – sako „Naresta“ vadovas Arūnas Šlenys.  

Remiantis liepos mėnesį paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 8 procentais. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (9,5 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (6,5 proc.) bei mašinų ir mechanizmų darbo kainos (1,4 proc.) padidėjimas.

  • Iš statinių per metus daugiausia – 11,1 proc. – pabrango negyvenamųjų (administracinių, pramoninių ir prekybos paskirties) pastatų statyba.
  • Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 8,4 proc., inžinerinių statinių – 4,6 procento.

„Nuo praėjusių metų pabaigos mūsų veikloje naudojami metalai bei polistirolas brango 70-80 proc., dar per pusę pabrango mediena. Džiaugiamės, kad situacija pagaliau keičiasi ir galime po truputį planuoti ateitį, tačiau net jeigu armatūros ir kitų juodųjų metalų kainos sumažės, yra kitų medžiagų, kurių kainos dar vis kyla, pavyzdžiui, aliuminio. Taip pat ir toliau natūraliai auga darbo užmokestis. Panašu, kad ši iki dešimtadalio augimo tendencija niekur nedings, tai pozityvus pokytis iš darbuotojų pusės. Kita vertus, teigti, jog statybų kainos mažės, negalima“, – aiškina A. Šlenys.

 

Kainas didina ne tik paklausa

Apklausos duomenimis, net 75 proc. respondentų mano, jog pagrindinė nekilnojamo turto kainų kilimo priežastis – didelė NT paklausa. Statybinių medžiagų kainų brangimą kaip faktorių įvardijo 45 proc., o darbo jėgos brangimą – 34 proc. respondentų. Dar 37 proc. apklaustųjų mano, kad kainos kyla, nes brangsta žemės sklypai statybai.

A. Šlenys patvirtina, jog išaugusi paklausa gali turėti įtakos kainų kilimui, tačiau pagrindiniai faktoriai vis tiek yra pabrangusios medžiagos ir darbo jėga.

„Tyrimas parodė, kad dauguma – 46 procentų – šalies gyventojų būstą planuoja įsigyti visam laikui, dar beveik trečdalis – 11-30 metų laikotarpiui. Natūralu, kad žmonės taip pat stebi situaciją statybų sektoriuje, mes taip pat stebime, ypač atidžiai sekame, kaip rinka keičiasi dėl naujų COVID-19 atmainų ir jų valdymo. Mums svarbu tinkamai planuoti mūsų vykdomiems darbams reikalingų medžiagų srautą“, – teiga „Naresta“ vadovas. A. Šlenio teigimu, pirmosios pandemijos bangos išmokė, kad norint visus įsipareigojimus užsakovams įvykdyti laiku ir pagal aukštus kokybės standartus, visiems planams reiki a turėti ne tik planą B, bet ir C ar net D.

Tomas Staniulis, UAB „Integrity PR“

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip vasarą saugotis parazitinių ligų?

Vasara – ne tik atostogų metas, bet ir palankus laikotarpis kirmėlinėms ligoms plisti. Žemės ūkio darbai, dažnas buvimas gamtoje, neplautos uogos ar daržovės – visa tai gali tapti askaridozės, echinokokozės, toksokarozės ar kitų parazitinių ligų priežastimi. Dažniausiai šiomis ligomis užsikrečia ir serga ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, taip pat vyresni nei 65 metų asmenys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kaip apsisaugoti ir išvengti vienos dažniausių parazitinių ligų – askaridozės. Kaip užsikrečiama? Ligą sukelia

Iniciatyvų konkurso nugalėtojai Šilutėje ir Lumpėnuose

„Maxima LT“ paskelbė 15 bendruomenių, kurios šiais metais gavo „Mes – bendruomenė“ 2025 m. finansavimą. Paskelbtame konkūro nugalėtojų sąraše ir viena bendruomenė iš Šilutės, viena – iš Pagėgių savivaldybės. „Maxima LT“ iniciatyvų konkursas „Mes – bendruomenė“ – tai socialinis projektas, kuris šiemet skelbiamas 11-tą kartą. Šia iniciatyva siekiama prisidėti prie visos Lietuvos bendruomenių vaikų prasmingo laisvalaikio po pamokų. Pavyzdžiui, vystant kokybiškas edukacijas, veiklų ir pramogų erdves, didinant neformalaus mokymosi ir užimtumo galimybes, plėtojant edukacijos, kultūros ar sporto infrastruktūrą. Prisidėdama prie

Į Vilkyčius grįžta tarptautinės ralio kroso varžybos: laukiama keturių šalių atstovų

Jau birželio 29-ą dieną Vilkyčių automobilių sporto komplekse vyks Baltijos šalių bei Latvijos ir Lietuvos ralio kroso čempionatų etapai. Neabejojama, kad varžybos bus dramatiškos, kadangi organizatoriai čia tikisi sulaukti beveik šimto dalyvių iš mažiausiai keturių šalių. Vos prieš dvi savaites Vilkyčių automobilių sporto komplekse įvyko Lietuvos automobilių kroso čempionato etapo lenktynės. Birželio 29-ą dieną automobilių sporto aistruoliai kviečiami stebėti ralio kroso batalijas. Čia bus surengti net dviejų čempionatų etapai. Į Šilutės rajone įsikūrusį Vilkyčių automobilių sporto kompleksą atvyksta tiek Baltijos

Miškas – ne trasa. Valstybinių miškų urėdija primena lankymosi miške taisykles

Įsibėgėjant aktyviam laisvalaikio gamtoje sezonui, Valstybinių miškų urėdija ragina elgtis atsakingai. Keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis miške leidžiama važiuoti tik keliais. Griežtai draudžiama važiuoti kvartalinėmis linijomis, proskynomis, elektros linijų trasomis, raistais, priešgaisrinėmis juostomis, miško paklote ar pažintiniais takais. Miško keliai skirti visiems lankytojams, todėl svarbu gerbti aplinką ir kitus poilsiautojus. Važinėjimas bekele gali padaryti ilgalaikę žalą miško ekosistemoms – pažeisti dirvožemį, sunaikinti augaliją, trikdyti laukinius gyvūnus. Pramogas miškuose dažnai mėgsta pasirinkti keturračių entuziastai. Šių motorinių transporto priemonių vairuotojų ypač

Taip pat skaitykite