Stambieji ūkininkai neturėtų dejuoti

Nors Šilutėje vyrauja vidutiniai bei smulkieji ūkiai ir pagal išmokas 1 ha deklaruoto ploto (2018 m.) šilutiškiai – arti šalies vidurkio, tačiau atsilieka pagal išmokas vienam deklaravusiam asmeniui – 5871 euras (šalyje – 8498 eurai). Tai patvirtina tendenciją, kad didžioji ES paramos dalis vis dar patenka į stambiųjų ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių rankas.

Šie ir kiti duomenys buvo pateikti bei aptarti praėjusią savaitę Šilutėje įvykusiame Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovų ir vietos ūkininkų susitikime. Su Pamario karšto ūkininkais apie žemės ūkio problemas ir jų sprendimo būdus diskutavo rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, jo pavaduotojas Vytautas Buivydas. Susitikime dalyvavo ir Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Apie situaciją žemės ūkyje kalbėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorė Rasa Melnikienė. ŽŪR savivaldos organizatorė Šilutės rajone Birutė Gustienė ir Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė šilutiškius ragino aktyviau dalyvauti žemdirbių visuomeninių organizacijų veikloje ir efektyviau ginti savo interesus.

Šilutiškiai kurs ūkininkų organizaciją
Žemės ūkis – viena iš šalies ekonomikos dalių, tačiau ji specifinė ne tik dėl to, kad labai priklauso nuo vis dažniau neprognozuojamomis tampančių gamtinių sąlygų. Pasak ŽŪR pirmininko A. Svitojaus, ES neatsitiktinai žemės ūkiui skiria ypač daug dėmesio, nes tai – ne tik ekonomika, bet ir kaimo gyvybingumas, socialiniai reikalai.
„Taigi, klysta manantys, kad ES parama turi būti skiriama tik tiems, kurie gautas lėšas gali ekonomine prasme efektyviau panaudoti. Deja, tokio klaidingo manymo rezultatus Lietuvoje matome – kaimai nyksta net sparčiau, kai valstybė pradėjo gauti ES paramą. Taip nutiko todėl, kad ES lėšos daugeliu atvejų pasiekė ne tuos, kuriems turėjo būti skiriamos“, – kalbėjo A. Svitojus.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus. (ELTA) nuotr.

Jis papasakojo, kaip tokio pobūdžio problemos sprendžiamos kitose ES valstybėse, ir paprašė, kad šilutiškiai pasvarstytų apie ES skiriamų tiesioginių išmokų (TI) skirstymą Lietuvoje. Briuselis Lietuvai skiria pinigus „bendrame voke“, o lietuviai patys turi surasti jiems tinkamiausią būdą, kaip skirtąją paramą pasidalinti.

„Kai kurios valstybės daugiau tiesioginių išmokų moka už pirmuosius 30 ir net 50 hektarų. Lietuvoje sunkiai susitarėme daugiau mokėti už pirmuosius 30 ha. Stambieji ūkininkai tokiam pasiūlymui priešinosi, nors santykinai jie prarasdavo labai nedaug lėšų, o smulkesnieji ūkiai paramą pajusdavo. Kitas svarbus klausimas: kokią maksimalią TI sumą gali gauti vienas ūkis – ES šalyse pasirenkama nuo 60 iki 150 tūkst. eurų per metus“, – sakė A. Svitojus.
Šilutiškiai savo nuomonę pateikė balsuodami susitikimo pabaigoje. Šilutės ūkininkai nusprendė artimiausiu laiku kurti ūkininkų organizaciją, kuri gintų jų interesus. Nutarta aktyviau talkinti Žemės ūkio rūmų organizatorei savivaldai Šilutės rajone B. Gustienei.

Negailėjo kritikos
ŽŪR vicepirmininkas bei Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas V. Buivydas priminė, kad anksčiau jaunieji ūkininkai galėdavo gauti ES paramą tik turėdami ne mažiau kaip 40 ha ūkį. „Argi jaunas žmogus gali turėti tiek žemės? Įkūrėme organizaciją, ilgai valdžiai įrodinėjome, įkyriai reikalavome ir savo tikslą pasiekėme. Absurdiško reikalavimo neliko“, – sakė V. Buivydas.

„Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos žemės ūkis dirba neefektyviai. Pavyzdžiui, olandai iš hektaro uždirba 13-14 kartų daugiau nei mes. Ir ministerija mus vis ragina dirbti efektyviau. Tačiau tuo pat metu valstybė sudarė palankias sąlygas grūdų augintojams, nors akivaizdu, kad žaliavos eksportas valstybei nenaudingas. Mano nuomone, protingai elgiasi šalys, kurios daugiau paramos skiria žemės ūkio šakoms, sukuriančioms daugiau pridėtinės vertės“, – kalbėjo V. Buivydas.

Pinigus tik pravalgo?
„Štai Briuselyje vyko dvi Lietuvos ūkininkų protesto akcijos. Daug kas sakė, kad abiejose akcijose dalyvavusių ūkininkų tikslai buvo vienodi. Ne vienodi! Nuomonės sutapo tik dėl to, kad ES turėtų padidinti TI, tačiau nuomonės kategoriškai skyrėsi dėl to, kaip šias lėšas paskirstyti Lietuvoje – ŽŪR siūlė daugiau europinės paramos skirti smulkiesiems bei vidutiniams ūkiams remti ir taip stabdyti kaimų nykimą, o Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija siūlė daugiau remti turtinguosius, stambiuosius ūkius, kurie ir iki šiol gaudavo didžiausią ES paramos dalį“, – aiškino V. Buivydas.
„Mes tylime, o žemės ūkio bendrovės ir stambieji ūkininkai viešai ir garsiai valdžiai patarinėja mažiau paramos skirti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, esą mes pinigus tik pravalgome. Tačiau LAEI pateikti duomenys rodo, kad yra kitaip“, – susitikime sakė Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė J. Tamavičienė.

Padėtis Šilutės rajone
Pasak Šilutės r. savivaldybės mero V. Laurinaičio, šios savivaldybės geografinė padėtis palanki plėtoti kai kurias žemės ūkio šakas. Žinoma, ir čia yra visai šaliai būdingų problemų, pavyzdžiui, menkos pieno pirkimo kainos. Vis dėlto žemės ūkio padėtis santykinai yra viena iš geresnių šalyje ir žemės ūkio indėlis į rajono biudžetą – svaresnis nei kituose Lietuvos rajonuose.
LAEI direktorė Rasa Melnikienė pateikė konkrečius duomenis ir pažvelgė atidžiau į Šilutės rajoną. Pagal išmokas jis yra tarp pirmaujančių šalyje. Gera demografinė padėtis, tiesa, yra mažiau nei vidutiniškai šalyje jaunųjų ūkininkų. Pagal savo užaugintos produkcijos perdirbimą šilutiškiai yra tarp lyderių. R. Melnikienė šilutiškiams patarė labiau domėtis kaimo turizmo plėtra.

Pasak LAEI direktorės, 3 proc. ūkių Lietuvoje valdo net apie 50 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės, o vidutinis ūkis pasiekė 19 ha, tačiau apie 90 proc. ūkių turi iki 30 ha žemės.
„Mūsų tyrimai rodo, kad po to, kai buvo padidinta TI iki 30 ha ūkiams, savo pajamas padidino ūkiai, turintys iki 60 ha. Labai gerai, juk to ir siekėme. Juo labiau, kad Lietuvos stambieji ūkiai negali dejuoti – ES rinkoje jie stiprūs bei konkurencingi“, – sakė R. Melnikienė.

Parengta pagal Eltos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą. Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo

Socialiniuose tinkluose plinta daina „Papa Frančesko“, skirta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metinėms

Lygiai prieš metus, 2018 metų rugsėjo 22-23 dienomis, popiežius Pranciškus pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito metinių proga Julius Vaicenavičius pristato dainą ir vaizdo klipą „Papa Frančesko“. „Daina gimė praeitais metais išlydint popiežių Pranciškų Vilniaus oro uoste. Viskas įvyko labai spontaniškai, norėjosi džiugiai ir smagiai atsisveikinti. Tuo metu buvo ankstus rytas, daugybė savanorių ir puiki nuotaika,“ – pasakoja Julius Vaicenavičius. Dainoje ir vaizdo klipe nuotaikingai vaizduojamos pagrindinės popiežiaus vizito Lietuvoje akimirkos: susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje, apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų

Ankstyvas ruduo Mažojoje Lietuvoje: vokiškos kultūros takais

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais. Įdomu tai, kad Mažoji Lietuva Lietuvos valstybei nepriklauso nei 100 metų. „Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik

Pokalbis apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas

Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams, paaiškėja ir tikras mokinių skaičius. Dabar rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose yra 4473 mokiniai. Šiemet, palyginus su praėjusių metų rugsėju, sulaukta 172 vaikais mažiau, įskaičiuojant ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomus vaikus. Vien mokyklas lankančiųjų šiemet sumažėjo 135. Apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Dainorą BUTVYDIENĘ. – Jūsų pateiktieji skaičiai teikia optimizmo. Bent jau šį rudenį mokinių nesumažėjo keliais šimtais, kaip būdavo anksčiau. – Tačiau mažiau devintokų