Stambieji ūkininkai neturėtų dejuoti

Nors Šilutėje vyrauja vidutiniai bei smulkieji ūkiai ir pagal išmokas 1 ha deklaruoto ploto (2018 m.) šilutiškiai – arti šalies vidurkio, tačiau atsilieka pagal išmokas vienam deklaravusiam asmeniui – 5871 euras (šalyje – 8498 eurai). Tai patvirtina tendenciją, kad didžioji ES paramos dalis vis dar patenka į stambiųjų ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių rankas.

Šie ir kiti duomenys buvo pateikti bei aptarti praėjusią savaitę Šilutėje įvykusiame Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovų ir vietos ūkininkų susitikime. Su Pamario karšto ūkininkais apie žemės ūkio problemas ir jų sprendimo būdus diskutavo rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, jo pavaduotojas Vytautas Buivydas. Susitikime dalyvavo ir Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Apie situaciją žemės ūkyje kalbėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorė Rasa Melnikienė. ŽŪR savivaldos organizatorė Šilutės rajone Birutė Gustienė ir Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė šilutiškius ragino aktyviau dalyvauti žemdirbių visuomeninių organizacijų veikloje ir efektyviau ginti savo interesus.

Šilutiškiai kurs ūkininkų organizaciją
Žemės ūkis – viena iš šalies ekonomikos dalių, tačiau ji specifinė ne tik dėl to, kad labai priklauso nuo vis dažniau neprognozuojamomis tampančių gamtinių sąlygų. Pasak ŽŪR pirmininko A. Svitojaus, ES neatsitiktinai žemės ūkiui skiria ypač daug dėmesio, nes tai – ne tik ekonomika, bet ir kaimo gyvybingumas, socialiniai reikalai.
„Taigi, klysta manantys, kad ES parama turi būti skiriama tik tiems, kurie gautas lėšas gali ekonomine prasme efektyviau panaudoti. Deja, tokio klaidingo manymo rezultatus Lietuvoje matome – kaimai nyksta net sparčiau, kai valstybė pradėjo gauti ES paramą. Taip nutiko todėl, kad ES lėšos daugeliu atvejų pasiekė ne tuos, kuriems turėjo būti skiriamos“, – kalbėjo A. Svitojus.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus. (ELTA) nuotr.

Jis papasakojo, kaip tokio pobūdžio problemos sprendžiamos kitose ES valstybėse, ir paprašė, kad šilutiškiai pasvarstytų apie ES skiriamų tiesioginių išmokų (TI) skirstymą Lietuvoje. Briuselis Lietuvai skiria pinigus „bendrame voke“, o lietuviai patys turi surasti jiems tinkamiausią būdą, kaip skirtąją paramą pasidalinti.

„Kai kurios valstybės daugiau tiesioginių išmokų moka už pirmuosius 30 ir net 50 hektarų. Lietuvoje sunkiai susitarėme daugiau mokėti už pirmuosius 30 ha. Stambieji ūkininkai tokiam pasiūlymui priešinosi, nors santykinai jie prarasdavo labai nedaug lėšų, o smulkesnieji ūkiai paramą pajusdavo. Kitas svarbus klausimas: kokią maksimalią TI sumą gali gauti vienas ūkis – ES šalyse pasirenkama nuo 60 iki 150 tūkst. eurų per metus“, – sakė A. Svitojus.
Šilutiškiai savo nuomonę pateikė balsuodami susitikimo pabaigoje. Šilutės ūkininkai nusprendė artimiausiu laiku kurti ūkininkų organizaciją, kuri gintų jų interesus. Nutarta aktyviau talkinti Žemės ūkio rūmų organizatorei savivaldai Šilutės rajone B. Gustienei.

Negailėjo kritikos
ŽŪR vicepirmininkas bei Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas V. Buivydas priminė, kad anksčiau jaunieji ūkininkai galėdavo gauti ES paramą tik turėdami ne mažiau kaip 40 ha ūkį. „Argi jaunas žmogus gali turėti tiek žemės? Įkūrėme organizaciją, ilgai valdžiai įrodinėjome, įkyriai reikalavome ir savo tikslą pasiekėme. Absurdiško reikalavimo neliko“, – sakė V. Buivydas.

„Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos žemės ūkis dirba neefektyviai. Pavyzdžiui, olandai iš hektaro uždirba 13-14 kartų daugiau nei mes. Ir ministerija mus vis ragina dirbti efektyviau. Tačiau tuo pat metu valstybė sudarė palankias sąlygas grūdų augintojams, nors akivaizdu, kad žaliavos eksportas valstybei nenaudingas. Mano nuomone, protingai elgiasi šalys, kurios daugiau paramos skiria žemės ūkio šakoms, sukuriančioms daugiau pridėtinės vertės“, – kalbėjo V. Buivydas.

Pinigus tik pravalgo?
„Štai Briuselyje vyko dvi Lietuvos ūkininkų protesto akcijos. Daug kas sakė, kad abiejose akcijose dalyvavusių ūkininkų tikslai buvo vienodi. Ne vienodi! Nuomonės sutapo tik dėl to, kad ES turėtų padidinti TI, tačiau nuomonės kategoriškai skyrėsi dėl to, kaip šias lėšas paskirstyti Lietuvoje – ŽŪR siūlė daugiau europinės paramos skirti smulkiesiems bei vidutiniams ūkiams remti ir taip stabdyti kaimų nykimą, o Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija siūlė daugiau remti turtinguosius, stambiuosius ūkius, kurie ir iki šiol gaudavo didžiausią ES paramos dalį“, – aiškino V. Buivydas.
„Mes tylime, o žemės ūkio bendrovės ir stambieji ūkininkai viešai ir garsiai valdžiai patarinėja mažiau paramos skirti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, esą mes pinigus tik pravalgome. Tačiau LAEI pateikti duomenys rodo, kad yra kitaip“, – susitikime sakė Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė J. Tamavičienė.

Padėtis Šilutės rajone
Pasak Šilutės r. savivaldybės mero V. Laurinaičio, šios savivaldybės geografinė padėtis palanki plėtoti kai kurias žemės ūkio šakas. Žinoma, ir čia yra visai šaliai būdingų problemų, pavyzdžiui, menkos pieno pirkimo kainos. Vis dėlto žemės ūkio padėtis santykinai yra viena iš geresnių šalyje ir žemės ūkio indėlis į rajono biudžetą – svaresnis nei kituose Lietuvos rajonuose.
LAEI direktorė Rasa Melnikienė pateikė konkrečius duomenis ir pažvelgė atidžiau į Šilutės rajoną. Pagal išmokas jis yra tarp pirmaujančių šalyje. Gera demografinė padėtis, tiesa, yra mažiau nei vidutiniškai šalyje jaunųjų ūkininkų. Pagal savo užaugintos produkcijos perdirbimą šilutiškiai yra tarp lyderių. R. Melnikienė šilutiškiams patarė labiau domėtis kaimo turizmo plėtra.

Pasak LAEI direktorės, 3 proc. ūkių Lietuvoje valdo net apie 50 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės, o vidutinis ūkis pasiekė 19 ha, tačiau apie 90 proc. ūkių turi iki 30 ha žemės.
„Mūsų tyrimai rodo, kad po to, kai buvo padidinta TI iki 30 ha ūkiams, savo pajamas padidino ūkiai, turintys iki 60 ha. Labai gerai, juk to ir siekėme. Juo labiau, kad Lietuvos stambieji ūkiai negali dejuoti – ES rinkoje jie stiprūs bei konkurencingi“, – sakė R. Melnikienė.

Parengta pagal Eltos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite