Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis? 

spurgų istorija

Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi 

Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį fiksavome nuo 2017 m. iki 2019 m. Tada jų pardavimai augo net 27 procentais. Jų paklausa vis dar didėja. Juk ne veltui spurgos tinka ir greitam užkandžiui, ir kaip vienas geriausių desertų prie kavos ar arbatos puodelio, kai norisi šiek tiek pasisaldinti dieną “, – pasakoja E. Dapkienė.

Kita spurgų populiarumo priežastis – kultūrinis palikimas. Juk apvaliomis ir išorėje traškiomis, bet viduje minkštomis varškės spurgomis gardžiavosi ir mūsų senoliai. Jų dažnai būdavo ant jų vaišių stalo. Nestebina ir tai, kad šio skanėsto receptai perduodami iš kartos į kartą.

„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė tikina, kad spurgų istorija siekia net XV amžių, tačiau vis dar kyla įvairių ginčų dėl jų kilmės.

„Ginčijamasi net dėl žodžio „spurga“ autorystės. Vieni sako, kad jis reiškia į tešlą dėtus riešutus, kiti – „tešlos mazgus“. Aliejuje keptos spurgos garsėjo Nyderlanduose, tačiau jos buvo užpildomos įdaru dėl nuolat deserto viduryje neiškepančios tešlos. Sprendimą, kaip patobulinti gaminį, 1847 m. rado tuomet vos 16 metų sulaukęs laivo įgulos narys, o vėliau kapitonu tapęs Hansenas Gregory. Jis išmušė spurgos viduryje skylę, tai padidino aliejaus paveikiamą paviršiaus plotą. Šis kulinarinis manevras sulaukė didžiulio populiarumo jo gimtojoje Amerikoje ir negrįžtamai pakeitė požiūrį į spurgas“, – pasakoja maisto gamybos ekspertė.

 

Populiariausios – visai ne JAV

Kai amerikiečiai nuo seno skanauja tuščiavidures, o mes – varškės spurgas, kitos šalys taip pat turi savo vietinių šio deserto pavyzdžių. Antai, Pietų Afrikos Respublikoje spurgos skaninamos medumi ir kokoso drožlėmis.

„Skiriasi ne tik skoniai, bet ir formos. Pavyzdžiui, Ispanijoje išrastas ir Meksikoje itin išpopuliarėjęs desertas churros yra lazdelės formos ir mirkomas į šokoladą ar kitą pagardą. Kiniškas youtiao taip pat yra pailgas ir gali būti panardinamas į kitus maisto produktus ar naudojamas kaip sumuštinio pagrindas“, – spurgų skirtumus pristato B. Baratinskaitė.

Spurgos skiriasi ir savo įdaru. Pavyzdžiui, Vokietijoje populiarios pilnavidurės spurgos, kurios užpildomos šokoladiniu, kreminiu ar vaisiniu įdaru. Tik nereikia pamiršti, kad išdaigas mėgstantys vokiečiai šias spurgas kartais pripildo ne saldžia želė, o garstyčiomis…

Saldžiu įdaru savo nacionalines spurgas zeppole užpildo ir italai. Labiausiai nuo svetur žinomų spurgų jos skiriasi tuo, kad jų įdaras puikuojasi ant spurgos viršaus. O įdaro skoniai labai priklauso nuo to, kurioje šalies vietoje esate: kai kur kepėjas gali parekomenduoti saldžią zeppole su rikotos sūriu ir cukrumi, kitur net įdarytą ančiuviais.

„Visgi labiausiai dėl spurgų iš proto eina kanadiečiai. Ši JAV kaimynė turi daugiausiai šio deserto parduotuvių, skaičiuojant vienam žmogui, nei bet kuri kita pasaulio šalis. Jie netgi turi savo „bebro uodega“ pavadintas spurgas – tai plokščias tešlos gabalas, kurį nukloja saldus glajus ir kiti ingredientai, pritaikomi pagal bet kurio skonį. Statistiškai kiek mažiau dėl spurgų yra pametę galvas japonai, bet kilstelėti antakį priverčia ten populiarios raudonųjų pupelių pasta užpildytos spurgos. Tad dar išragauti tikrai yra ką“, – apie skirtingas pasaulio virtuves pasakoja „Maximos“ atstovė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kepyklose – kūčiukų kepimo įkarštis. Krosnys bus užgesintos tik Kūčių vakarą

kūčiukų

30 sunkvežimių kūčiukų – tiek jų po Lietuvą pasklis vien iš kepyklos Panevėžyje, kur pastarosiomis savaitėmis krosnys negęsta net ir naktį. Išlaikyti lietuvišką kūčiukų kepimo tradiciją – itin atsakinga užduotis. Aukščiausios rūšies miltai ir aguonos, dėmesingai maišoma ir kildinama tešla, tiksliai formuojami mažieji „duonos kepaliukai“ ir jų kelionė į milžinišką krosnį. Kiekvienas kepėjų žingsnis yra gerai pamatuotas ir apskaičiuotas. „Per gana trumpą laikotarpį turime iškepti tiek kūčiukų, kad jų užtektų trims milijonams“, – sako kepyklą Panevėžyje valdančios bendrovės „AR Maistas“

Lumpėnų bibliotekai – 70. Istoriją kuriame kartu…

„2021 m. lapkričio 25 d. Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijos laisvalaikio salėje atgimsta praeitis ir vėl ataidi iš glūdumos buvę metai“, – šiais žodžiais prasidėjo Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos 7 klasės mokinio Elijaus Andriukaičio skaityta Lumpėnų bibliotekos istorijos apžvalga, prikėlusi 7-is dešimtmečius menančią bibliotekos praeitį. Istorijos vingiais Renginio metu pakeliauta istorijos vingiais – prisimintos čia dirbusios bibliotekininkės, pastatų, glaudusių Lumpėnų biblioteką, istorija, apžvelgta vykdyta veikla. Išsamios apžvalgos baigiamąjį žodį tarė šventinį jubiliejinį renginį vedusi Pagėgių sav. Vydūno viešosios

Kaip bendrauti su sudėtingais lankytojais?

Kasdien kultūros sferos specialistai neišvengiamai susiduria su sudėtingais lankytojais. Ar išties lankytojas visada būna teisus? Lapkričio 25 dieną įvykusių mokymų „Sudėtingi lankytojai: bendravimas ir aptarnavimas“ metu Šilutės rajono kultūros darbuotojai bei Palangos miesto, Kretingos, Klaipėdos rajonų bibliotekininkai sužinojo, kaip išlikti ramiu bendraujant ir nepatekti į konfliktinę situaciją. Mokymų lektorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytojas, verslo vadybos bei socialinės psichologijos profesionalas Juris Belte pateikė konfliktinių situacijų pavyzdžių ir apžvelgė bendravimo su lankytojais kultūros psichologinius aspektus. Dalyviai sužinojo apie

Sulaukėme žiemos: savaitgalį bus šalčio

Penktadienio rytą Šilutėje prireikė atidumo ir atsargumo: po vėjuoto ketvirtadienio, ypač jo vakaro, kai ir snyguriavo, iškritęs šlapias sniegas per naktį sušalo, tapo slidu. Sinoptikai praneša, kad savaitgalį taip pat sulauksime šalčio.  Penktadienio naktį slinkęs ciklonas didelę šalies dalį prausė lietumi, ūžavo smarkus vėjas, Šilutės krašte krito šlapias sniegas. Po tokio atlydžio ėmus plūsti šaltesniam orui pradėjo formuotis plikledis. Dieną irgi plūs vis šaltesnis oras, tad plikledis išsilaikys, prie ledo prišalęs sniegas vers elgtis atsargiau ir vairuotojus, ir pėsčiuosius. Temperatūra

Taip pat skaitykite