Sportiniai šokiai padeda tėvams kovoti su netaisyklinga atžalų laikysena: vaikų jaučiama motyvacija skatina juos ištiesti nugarą

Turbūt ne vienas, šiandien besiskundžiantis nugaros skausmais, vaikystėje ranka
numojo į tėvų perspėjimus ir prašymus išsitiesti. Gaila, tačiau šiandien
netaisyklingos laikysenos problema dar opesnė – ji nustatoma vis daugiau
mokinių ar net darželinukų.
Prasta laikysena gali sukelti problemų net žandikaulyje Kineziterapeutės Radvilės Bautronytės teigimu, šiandien vaikų, turinčių problemų su laikysena, yra išties nemažai. Tačiau su kuo tai susiję?
„Priežasčių – labai daug: netaisyklingi kasdieniniai įpročiai, pavyzdžiui, ruošiant namų
darbus, raumenų silpnumas, nejudrumas, genetinis polinkis, fiziologiniai pokyčiai,
vykstantys organizme, polinkis tam tikroms ligoms, pavyzdžiui, kvėpavimo takų
sistemos ligos, biopsichosocialiniai faktoriai ir panašiai. Dažniausiai nebūna tik vienos
priežasties“, – aiškina ji.
R. Bautronytės teigimu, atkreipti dėmesį į savo atžalų laikyseną būtina ne tik tada, kai
jos netaisyklingumas aiškiai matomas, bet ir vaikui skundžiantis šalutiniais simptomais,
pavyzdžiui: skaudančia galva, tirpimu rankose, skausmu, kuris atsiranda ne po fizinės
veiklos.
„Ignoruojant šiuos dalykus, gali sukaulėti tam tikri segmentai, susidaryti spazmas, nervo
užspaudimas, struktūriniai ir kompensaciniai organizmo pokyčiai kitose organizmo
vietose. Pavyzdžiui, menčių nestabilumas gali sukelti žandikaulio sąnario problemas ar
panašiai“, – priduria specialistė.
Graži laikysena – nebūtinai sveika
Kineziterapeutė primena, kad savo laikysena, kaip ir sveikata, reikia rūpintis visada –
nelaukite, kol pajusite nemalonius pojūčius.
„Be to, labai svarbu suprasti, kad graži laikysena nebūtinai reiškia, jog ji yra taisyklinga.
Todėl rekomenduočiau leisti savo atžalai išbandyti ir įgauti įvairių sporto šakų įgūdžių,
ypač jei tos veiklos vaikui sekasi bei patinka“, – sako pašnekovė.
Pravartu ir derinti įvairias veiklas vienu metu. R. Bautronytė atskleidžia, kad pati savo
sūnų leidžia į kelias veiklas. Viena iš jų – sportiniai šokiai. Tiesa, pastarąjį būrelį ji
rinkosi atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus.
„Nusprendžiau leisti į sportinius šokius, nes čia yra derinamas tiek fizinis aktyvumas,
tiek ir muzikalumas. Kaip minėjau, svarbu apskritai palaikyti gerą fizinę būklę. Todėl
pasirinkome klubą, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas ne tik šokiams, bet ir
bendram sportinės būklės gerinimui fiziniais pratimais“, – sako kineziterapeutė Radvilė
Bautronytė.
Pradėję šokti, nebeignoruoja tėvų prašymo ištiesti nugarą
Vilniaus sportinių šokių klubo „Elegancija“ įkūrėjas, treneris, ne vieno čempionato
prizininkas Lukas Petkevičius teigia, kad ruošdami jaunuosius šokėjus jie išties daug
dėmesio skiria fiziniam jų parengimui. Žinomas šokėjas atskleidžia, kad treniruotės
sudarytos iš tam tikros struktūros: apšilimo, techninių detalių šokiuose, fizinio
pasiruošimo.
„Kol vaikai dar maži, didelis dėmesys atkreipiamas į pirminę treniruočių dalį – apšilimą.
Labai svarbu pratinti prie apšilimo nuo pat mažumės, nes tai svarbi treniruočių dalis bet
kokiame amžiuje, o geriausias laikas ugdyti įpročius – vaikystė. Apšylant kūnas
paruošiamas šokiams, o vaikai „susipažįsta“ su savo kūnu, mokosi jį geriau koordinuoti,
tvarkoma laikysena. Tai – ypač svarbu, nes vienos pagrindinių šokių sudedamųjų dalių
yra laikysena ir koordinacija. Po to visos detalės yra apjungiamos muzika.
Nepamirštame ir žaidimų, kurie tokiame amžiuje ypatingai svarbūs, kadangi skatina
vaikų kūrybiškumą ir norą vis labiau susipažinti su šokiu“, – aiškina jis.
L. Petkevičius priduria, kad šokiuose lavinami visi kūno raumenys, todėl labai svarbu
koordinuotas ir sinchronizuotas jų darbas.
„Labai svarbu, kad visi būtų tinkamai paruošti ir atliktų savo funkcijas. Jeigu bent viena
dalis yra silpna, neparuošta, sunku tikėtis gero rezultato šokių aikštelėje. Visgi, ypač
išskirčiau pilvo preso, nugaros, kojų raumenis, kurie užtikrina tinkamą stovėseną ir
laikyseną. Šokiuose daugiausiai dėmesio pradžioje skiriama tinkamam kūno pastatymui
ir jo paruošimui – tai yra pirminis etapas, kuris užtikrins gražią bei sveiką vaikų
laikyseną“, – įsitikinęs jau du dešimtmečius šokių aikštelėje besisukantis profesionalas.
Teigiamą sportinių šokių poveikį jis mato savo paties akimis – savo praktikoje jis turėjo
ne vieną vaiką, kurio laikysena pastebimai pasitaisė, pradėjus šokti.
„Būna, kad tėveliai atveda vaiką į šokius kaip į papildomą užsiėmimą, kuris turėtų
pagerinti rezultatus pagrindinėje pasirinktoje sportinėje veikloje. Visgi, praėjus tam
tikram laikotarpiui, tėvai pamato, kaip pasikeitė vaiko stovėsena, ir nusprendžia, kad tai
turėtų likti pagrindine sportine veikla. Įdomu ir tai, kaip keičiasi vaikų požiūris. Dažnai
vaikai tėvų prašymus išsitiesti praleidžia pro ausis, nevertina rimtai. Tačiau jeigu jie
užsimano siekti gerų rezultatų šokių aikštelėje, atsiranda motyvacija keisti ir pačią
laikyseną“, – patirtimi dalijasi šokėjas Lukas Petkevičius.
L. Petkevičius pastebi, kad sportinius šokius norintys lankyti vaikai į klubą atvedami jau
nuo 4 metų, tačiau pirmuosius šokių žingsnelius žengia ir vyresni ikimokyklinio bei
mokyklinio amžiaus vaikai. Jis priduria, kad neverta dvejoti ir laukti – norintiems užkirsti
kelią netaisyklingai vaikų laikysenai ar ją taisyti, reikėtų nedelsti, mat kuo anksčiau
pradedama ja užsiimti, tuo, dėl didesnio kūno paslankumo, yra lengviau.

Vienas komentaras

  • Vitalija

    Vienam iš vaikų naudojame tokį voriukas. Kažkaip tikrai padeda. Arba bent jau taip atrodo, bet tas nugaros išsitiesimas jau akivaizdus bent jau kol dėvi jį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite