Specialistai teigia: sveikata bus gera, jei sveikai gyvensime

Kulinaras Alfas Ivanauskas džiaugiasi atradęs balansą tarp sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europoje ir Lietuvoje yra sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad, keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti.  
Pastebima, kad jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinomi ir propaguojami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela“ arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“.
Dažnai sveikindami žmogų palinkime geros sveikatos, tačiau ji savaime neateina – sveikata bus gera, jei tinkamai gyvensime.

Priklauso nuo mūsų
PSO 1948 m. įtvirtino nuostatą, kad sveikata – tai ne tik ligų ar fizinės negalios nebuvimas, bet ir įvairiapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika gyvensena šiame kontekste – tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą.

PSO duomenimis, mūsų sveikatai įtaką daro:

 

10 proc. – medicina ir jos pasiekimai;

 

20 proc. – paveldimumas;

 

20 proc. – gyvenamoji aplinka;

 

50 proc. – gyvenimo būdas.


PSO duomenimis, vien sveikai maitinantis galima būtų išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų atvejų ir 30 proc. – vėžinių susirgimų. 

„Geriausia, kai asmuo turi išlavintą savistabą, kuri daro jį atsparų priklausomybėms, ir jis gyvena visavertį gyvenimą. Prie savistabos galima priskirti dėmesį savo šeimos ir artimųjų santarvei ir sveikatai, pasirinkimą darbo, kuris, idealiu atveju, atrodo prasmingas ir teikia pasitenkinimą, dalyvavimą įvairiose bendruomenių veiklose, dėmesį savo asmenybės tobulėjimui ir sveikatai, įskaitant ir fizinį aktyvumą, mitybą“, – į klausimą, kokį gyvenimo būdą rinktis, kad netaptum priklausomu nuo žalingų, kenksmingų įpročių, atsakė Justina Šimanauskaitė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo direktorė.

Būtinas didesnis dėmesys
Lietuvos higienos instituto duomenys byloja: labiausiai paplitusios ir daugiausiai žalos padarančios yra širdies bei kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos, cukrinis diabetas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas prof. habil. dr. Vilius Grabauskas pranešime spaudai yra pastebėjęs, kad šios problemos kyla ne tik dėl genetikos, bet ir dėl pacientų gyvenimo būdo – net ir turintieji genetinį polinkį susirgti gali išvengti šių ligų praktikuodami sveiką gyvenseną. Akcentuojama, kad sveika mityba netgi mažina geno varianto, didinančio cholesterolio koncentraciją kraujyje, poveikį.
Užsienyje atlikti tyrimai byloja, kad žmonės, kurie reguliariai sportuoja, nerūko, saikingai vartoja alkoholį, valgo pakankamai vaisių ir daržovių gyvena vidutiniškai keturiolika metų ilgiau.
Ir Lietuvoje populiarėjantis sveiko gyvenimo būdas rodo teigiamą tendenciją rūpinantis savo sveikata. Tačiau Kūno kultūros ir sporto departamento užsakymu praėjusiais metais atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad fiziniam aktyvumui dėmesio skiriama nepakankamai: 6 iš 10 (56 proc.) respondentų teigė bent retkarčiais sportuojantys, besimankštinantys. 39 proc. nurodė, jog niekada to nedaro. Didžioji dalis (85 proc.) respondentų nurodė užsiimantys kita aktyvia fizine veikla, pvz., važiuoja dviračiu, dirba sode, kieme, aktyviai vaikšto ir pan. 15 proc. teigimu, jie tokia veikla neužsiima.

Reikalingas kompleksas
Lietuvoje žinomas kulinaras, kulinarinio projekto „Virtuvės mitų griovėjai“ idėjinis vadas, kulinarinių knygų autorius Alfas Ivanauskas pastebėjo, kad pastaruoju metu tampa ypač madinga kalbėti apie sveiką mitybą. Kulinaras teigia: gerai, kad žmonėms ne tas pats, ką jie valgo, nes skrandis nėra šiukšliadėžė, tačiau rūpinantis savo sveikata neužtenka pasirinkti sveiką, subalansuotą mitybą – ją būtina derinti su aktyviu gyvenimo būdu. Kulinaras džiaugiasi atradęs balansą tarp sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos.
„Nereikia klaidingai manyti: jeigu jau valgau sveikai, mažiau riebalų, cukraus, mažiau druskos, būsi sveikas. Nė velnio. Sveikas būsi tada, kada būsi psichologiškai stabilus ir tvirtas. Sveika mityba – tai apskritai gyvenimo būdas – kiek žmogus praleidžia laiko lauke, kiek yra fiziškai aktyvus“, – samprotavo pašnekovas, pridūręs, kad jis pats renkasi pasivaikščiojimą ilgomis distancijomis.

Rinktis yra iš ko

Panašiai kalbėjo ir pramogų pasaulio atstovas, 35-erių metų renginių vedėjas Remigijus Žiogas, kuris niekada nėra bandęs nei svaigalų, nei rūkalų.
„Man sveikas gyvenimo būdas yra sveika subalansuota mityba ir reguliarus sportas. Tačiau sveikame kūne turi būti ir sveikas protas, todėl niekada nenustoju jo lavinti – šiemet įstojau į  Klaipėdos universitetą, tęstinių studijų skyrių, andragogikos specialybei įgyti. Nuolat skaitau knygas ir vis ko nors mokausi“, – patirtimi dalijosi R. Žiogas.
Pašnekovai pastebėjo, kad tie, kurie nusprendžia sveikai gyventi, ieško tam galimybių, o kas nenori – priežasčių. Juk niekuo nekainuoja pasivaikščioti su draugais ar vaikais, nueiti į parduotuvę pėsčiomis. Visuomet galima rasti nemokamų sveikatingumo renginių, pavyzdžiui, tai-či mankštos, bėgiojimo, šiaurietiško ėjimo, šokių pamokų.

Sveika mityba nėra prabangi
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nesistengiama sveikai maitintis, įvardijamas lėšų trūkumas – esą, sveikai maitintis yra per brangu ir per sudėtinga.
„Mitas, kad sveika mityba brangi. Sveikas maistas – tai paprasti, natūralūs produktai, vadinasi, ne per daugiausia ir kainuojantys. Nebūtina kiekvieną dieną valgyti avokadus, triušieną ir antieną, bet reikia daugiau galvoti apie tinkamus derinius ir neprisikimšti per daug. Pagrindinis lietuvių žudikas – per didelis maisto vartojimas. Valgome kelis kartus per dieną ir gausiai“, – pastebėjimais pasidalijo žinomas kulinaras A. Ivanauskas.
Pašnekovas pridūrė: subalansuoti mitybą galima ir pasirinkus paprastus, visiems puikiai pažįstamus produktus, kuriuos su malonumu valgys ir vaikai. Jei kasdien valgytumėte vien ekologiškus vaisius, daržoves ir kruopas, tai nereikštų, jog maitinatės sveikai. Sveikas maistas priklauso ir nuo to, kaip jis paruoštas – maisto gamybos būdas lemia iki 50 proc. patiekalo maistinės vertės. Pavyzdžiui, perkeptos ar pervirtos daržovės netenka savo maistinės vertės ir vien todėl, kad tai – vis dar daržovės, nereiškia, jog valgome sveikai. Tas pats vyksta ir su kitais produktais.
A. Ivanauskas prioritetą teikia kepimui garuose, ne riebaluose.

Užsak nr. 2018/29.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Angelų sapnai“ Rusnėje

Kovo 22 d. 16 val. tapybos paroda „Angelų sapnai” bus pristatoma Salos etnokultūros ir informacijos centre, Rusnėje.  Mūsų požiūris į Angelus, jų įsivaizdavimas labai skirtingi. Vieniems Angelai – vaikystės svajonių jaukumas,kitiems – didžiulė parama, paguoda ir stiprybė… dar kitiems – nejaučiamas, nematomas ir gal būt erzinantis girdėjimas…tačiau daugumai iš mūsų Angelas yra mįslinga jėga, kuris susieja žemiškąjį ir tą, kitą pasaulį. Įdomus Violetos Astrauskienės pasaulis. Apie savo kūrybą Violeta yra pasakiusi: „Menas, kurį aš kuriu, – tai šiek tiek filosofinės,

Specialistai primena: pasiskiepyti nuo erkių kuo anksčiau – tuo geriau

Šylantys pavasario orai naujam sezonui prižadins ne tik gamtą, bet ir erkes, kurių platinamomis ligomis Lietuvoje kasmet suserga keli tūkstančiai žmonių. Draudikai pastebi, kad kovo mėnuo yra tarsi riba, po kurios atsiranda reali galimybė apsikrėsti erkių pernešamomis ligomis su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis sveikatai. Tuo pačiu tai  ir tinkamiausias metas pasiskiepyti pirmąja vakcina iš trijų būtinų. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, pranešimų apie erkių sukeltus susirgimus pasitaiko ir žiemą. Tuo tarpu pavasarį anksčiausiai  užfiksuotas atvejis nutiko jau kovo 8 dieną,

VMI skelbs pajamų ir turto deklaravimo startą

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) netrukus paskelbs apie gyventojų pajamų ir turto deklaravimo startą. VMI praneša šiemet daugiau kaip 1,9 mln. gyventojų jau paruošusi preliminariąsias pajamų deklaracijas. 1,4 mln. gyventojų jas galės pateikti vos keliais mygtukų paspaudimais. Patogiausia ir greičiausia tai padaryti e. būdu – pasinaudojant e.VMI programėle išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, arba Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS), pabrėžia VMI. Deklaravimo pradžią VMI paskelbs specialiame renginyje žiniasklaidai trečiadienį. Tą pačią dieną gyventojų pajamų bei turto deklaravimo naujovės bus pristatomos ir visų