Spaudos atgavimui paminėti – ąžuolų giraitė ir laiškas ateities kartoms

Kasmet gegužės 7 d. minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Pasodinę ąžuoliukus ir pasistiprinę mokiniai žąsies plunksna rašė laišką ateities kartoms.

 

Nelegali spauda
1863–1864 m. sukilimas prieš rusų caro valdžią Lietuvai atnešė tragiškų pasekmių – pradėta įgyvendinti nutautinimo politika. Buvo uždrausta spausdinti ir įvežti lietuviškas knygas lotyniškomis raidėmis, mokyklose ir valstybinėse įstaigose buvo panaikinta lietuvių kalba, pradėta persekioti katalikus. Caro įsakymu mūsų šalyje lotyniškas ir gotiškas raides turėjo pakeisti kirilica – rusiški rašmenys.
Vis dėlto lietuvių visuomenė atmetė oficialiosios valdžios bandymus leisti lietuvišką spaudą rusiškais rašmenimis ir ėmėsi legaliai ir nelegaliai priešintis tokiam draudimui.
Buvo sukurtas platus nelegalios spaudos leidimo užsienyje tinklas. Lietuviškos knygos buvo spausdinamos Prūsijoje, Vokietijos imperijoje, Lenkijoje, JAV. Caro atstovų darbas neprilygo pačių lietuvių pastangoms: per 40 metų išleistos vos 56 kirilica parašytos knygos. Nelegalių knygų lietuviškais rašmenimis Rusijoje ir Amerikoje per tuos 40 metų išleista beveik 4 tūkstančiai – 66 kartus daugiau.
Atkaklių ir drąsių žmonių, veikusių spaudos draudimo metais, pastangomis šiandien galime džiaugtis, kad galime kalbėti ir rašyti nesudarkyta lietuvių kalba, o ne kirilica, kuri caro nurodymu turėjo pakeisti mums įprastus lotyniškus rašmenis. Spaudos atgavimas prikėlė lietuvių tautą naujam gyvenimui, tapo pagrindu tautos atgimimui, valstybingumo atkūrimui, kultūros pažangai, lietuviškų tradicijų įsitvirtinimui.

Ilgamečiai Bitėnų pradinės mokyklos mokytojai Birutė ir Kazimieras Žemguliai pamokė vaikus, kaip teisingai sodinti medį.

Rašė žąsies plunksna
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną M. Jankaus muziejuje vyko atvirų durų diena. Ta proga muziejus sulaukė garbių svečių, kurie Mažosios Lietuvos paveikslų sodui padovanojo 22 ąžuoliukus. Tai ilgus metus buvę Bitėnų pradinės mokyklos mokytojai, aštuoniolika metų Martyno Jankaus muziejaus globėjai ir puoselėtojai Birutė ir Kazimieras Žemguliai. Taip pat šventėje dalyvavo Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos Lumpėnų Enzio Jagomasto pagrindinio ugdymo skyriaus 1-4 klasių moksleiviai, kurie padėjo pasodinti ąžuoliukus.
Ilgametę sodininkystės patirtį turintys Žemguliai vaikus pamokė, kaip teisingai sodinti ąžuoliukus, kad jie prigytų ir užaugtų. Vaikai dėmesingai klausėsi patarimų ir sodindami medelius viską darė taip, kaip juos mokė.
Nuo seno buvo tikima, kad ąžuolas simbolizuoja vienybę ir stiprybę, tad pasodinę visus medžius K. Žemgulio paraginti renginio dalyviai sudainavo dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Padarius darbą, svečiai buvo pakviesti pasivaišinti tradicine Martyno Jankaus muziejaus žolelių arbata ir kitokiais gardėsiais.
Po sunkaus darbo, šiek tiek pailsėję ir pasistiprinę mokiniai žąsies plunksna rašė laišką ateities kartoms. Linkėjo saugoti, tausoti ir nepamiršti lietuviško žodžio. Kiekvieno šventės dalyvio pasirašytas laiškas buvo užantspauduotas, įdėtas į butelį ir užkastas Mažosios Lietuvos paveikslų sode. Tik renginio dalyvaviai dabar žino šios žinios vietą, kurią atskleis tik visagalis laikas…

Lina Vasiliauskaitė
M. Jankaus muziejaus
vyr. rinkinių saugotoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite