Spaudos atgavimui paminėti – ąžuolų giraitė ir laiškas ateities kartoms

Kasmet gegužės 7 d. minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Pasodinę ąžuoliukus ir pasistiprinę mokiniai žąsies plunksna rašė laišką ateities kartoms.

 

Nelegali spauda
1863–1864 m. sukilimas prieš rusų caro valdžią Lietuvai atnešė tragiškų pasekmių – pradėta įgyvendinti nutautinimo politika. Buvo uždrausta spausdinti ir įvežti lietuviškas knygas lotyniškomis raidėmis, mokyklose ir valstybinėse įstaigose buvo panaikinta lietuvių kalba, pradėta persekioti katalikus. Caro įsakymu mūsų šalyje lotyniškas ir gotiškas raides turėjo pakeisti kirilica – rusiški rašmenys.
Vis dėlto lietuvių visuomenė atmetė oficialiosios valdžios bandymus leisti lietuvišką spaudą rusiškais rašmenimis ir ėmėsi legaliai ir nelegaliai priešintis tokiam draudimui.
Buvo sukurtas platus nelegalios spaudos leidimo užsienyje tinklas. Lietuviškos knygos buvo spausdinamos Prūsijoje, Vokietijos imperijoje, Lenkijoje, JAV. Caro atstovų darbas neprilygo pačių lietuvių pastangoms: per 40 metų išleistos vos 56 kirilica parašytos knygos. Nelegalių knygų lietuviškais rašmenimis Rusijoje ir Amerikoje per tuos 40 metų išleista beveik 4 tūkstančiai – 66 kartus daugiau.
Atkaklių ir drąsių žmonių, veikusių spaudos draudimo metais, pastangomis šiandien galime džiaugtis, kad galime kalbėti ir rašyti nesudarkyta lietuvių kalba, o ne kirilica, kuri caro nurodymu turėjo pakeisti mums įprastus lotyniškus rašmenis. Spaudos atgavimas prikėlė lietuvių tautą naujam gyvenimui, tapo pagrindu tautos atgimimui, valstybingumo atkūrimui, kultūros pažangai, lietuviškų tradicijų įsitvirtinimui.

Ilgamečiai Bitėnų pradinės mokyklos mokytojai Birutė ir Kazimieras Žemguliai pamokė vaikus, kaip teisingai sodinti medį.

Rašė žąsies plunksna
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną M. Jankaus muziejuje vyko atvirų durų diena. Ta proga muziejus sulaukė garbių svečių, kurie Mažosios Lietuvos paveikslų sodui padovanojo 22 ąžuoliukus. Tai ilgus metus buvę Bitėnų pradinės mokyklos mokytojai, aštuoniolika metų Martyno Jankaus muziejaus globėjai ir puoselėtojai Birutė ir Kazimieras Žemguliai. Taip pat šventėje dalyvavo Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos Lumpėnų Enzio Jagomasto pagrindinio ugdymo skyriaus 1-4 klasių moksleiviai, kurie padėjo pasodinti ąžuoliukus.
Ilgametę sodininkystės patirtį turintys Žemguliai vaikus pamokė, kaip teisingai sodinti ąžuoliukus, kad jie prigytų ir užaugtų. Vaikai dėmesingai klausėsi patarimų ir sodindami medelius viską darė taip, kaip juos mokė.
Nuo seno buvo tikima, kad ąžuolas simbolizuoja vienybę ir stiprybę, tad pasodinę visus medžius K. Žemgulio paraginti renginio dalyviai sudainavo dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Padarius darbą, svečiai buvo pakviesti pasivaišinti tradicine Martyno Jankaus muziejaus žolelių arbata ir kitokiais gardėsiais.
Po sunkaus darbo, šiek tiek pailsėję ir pasistiprinę mokiniai žąsies plunksna rašė laišką ateities kartoms. Linkėjo saugoti, tausoti ir nepamiršti lietuviško žodžio. Kiekvieno šventės dalyvio pasirašytas laiškas buvo užantspauduotas, įdėtas į butelį ir užkastas Mažosios Lietuvos paveikslų sode. Tik renginio dalyvaviai dabar žino šios žinios vietą, kurią atskleis tik visagalis laikas…

Lina Vasiliauskaitė
M. Jankaus muziejaus
vyr. rinkinių saugotoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite