Spalio 16 d. įsigalioja draudimas žvejoti šlakius ir lašišas jų migracijai svarbiose upėse

Tęsiantis akcijai „Saugom Lašišą“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai informuoja, kad nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. įsigalioja draudimas žvejoti šlakius ir lašišas jų migracijai ir nerštui svarbiose upėse. Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d., vadovaujantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, draudžiama žvejoti konkrečiuose Neries, Šventosios, Siesarčio, Širvintos, Dubysos, Jūros, Minijos, Veiviržo Šventosios (pajūrio) ir Akmenos–Danės upių ruožuose.

Iki neršto vietų Lietuvos srauniuose upeliuose lašišos ir šlakiai įveikia didelius atstumus, kartais iki 500 km. Tokius atstumus įveikti gali tik stambios ir stiprios žuvys, kurios, deja, yra ir  geidžiamas brakonierių laimikis. Kasmet Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustato šiurkščių žvejybos pažeidimų, pvz., praėjusiais metais – 160 tokių atvejų.  Draudžiama bet kokia žvejyba migracijai svarbių upių ruožuose, todėl aplinkosaugininkai tikisi, kad žvejai elgsis atsakingai ir šiose teritorijose jų žvejojančių nesutiks.

„Siekdami užtikrinti šių vertingų žuvų apsaugą telksime sustiprintas aplinkosaugininkų pajėgas prie lašišų ir šlakių migracijos vietų. Stebėsime dronais, kameromis, naktį naudosimės termovizoriais, taip pat stabdysime automobilius, ypač tamsiuoju paros metu“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė. Visą svarbiausią informaciją žvejams mėgėjams rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje žvejybos atmintinėje.

Atsakomybė

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.  Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos reikalavimus gresia bauda iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip atgauti pinigus iš bankrutuojančios bendrovės? Praktiniai patarimai kreditoriams

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ teisininkas Erikas Linkevičius Bendrovei pradėjus bankroto procesą, kitos įmonės tikisi atgauti bent dalį susidariusių skolų. Tačiau ar kreditoriams verta imtis aktyvių veiksmų siekiant atgauti skolą iš jau bankrutuojančio skolininko? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Dalijamės praktiniais patarimais kreditoriams, norintiems pamėginti atgauti neapmokėtas skolas. Skolos faktą patvirtinantys dokumentai – būtini Bankrutuojančios bendrovės vadovas, pradėdamas bankroto procesą, išsiunčia informacinį pranešimą savo kreditoriams. Pranešime turi būti nurodytas skolos dydis, ketinimas skelbti bankrotą, siūlymas sudaryti pagalbos susitarimą. Ir nors,

Pagalba medicinos priemonėmis: kas kompensuojama onkologiniams pacientams?

Dėl onkologinių ligų gydomi ir slaugomi pacientai dažnai nežino apie galimybę jiems reikalingas medicinos pagalbos priemones gauti nemokamai, rodo naujausia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) apklausa. Ligonių kasų specialistai primena, kokios priemonės šiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. POLA šių metų vasarą atliko beveik 1000 pacientų apklausą dėl inkontinencijos ir žaizdų priežiūros. Tyrimo duomenys parodė, jog net 56 proc. apklaustųjų susiduria su šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymo problemomis, o 25 proc. reikalinga žaizdų priežiūra. Didelė

Darbas nuotoliniu būdu: kaip jį organizuoti tinkamai?

Darbo kodekso 52 str. nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas arba jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu yra darbovietė, vietoje, taip pat naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas (teledarbas). Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad prašymą dirbti nuotoliniu būdu gali teikti kiekvienas darbuotojas,

Žinios iš policijos

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 29 d. pradėtas tyrimas, dėl įvykio Uostadvaryje, Rusnės sen., kur lapkričio 11 d. pavakare gyvenamojo kambario patalpoje pas vyrą, gim. 1969 m., rastas savadarbis kastetas. Lapkričio 29 d. gautas moters, gim. 1972 m., pareiškimas, kad lapkričio 26 d. naktį namuose Taikos g., Šilutėje, vyras, gim. 1983 m., sukėlė jai fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 30 d. naktį namuose M. Jankaus g., Šilutėje, vyras, gim. 1985 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai

Taip pat skaitykite