Sodininkai dėl prasto kelio surengė piketą prie Savivaldybės

Sodo bendrijos „Rasa“ nariams trūko kantrybė dėl smėliu užversto jų pagrindinio kelio. Mat po lietaus gyventojams sunku juo pravažiuoti, o taksi vairuotojai atsisako juo išvis važiuoti. Šilutiškiai baiminasi, kad prireikus pas juos gali neatvykti specialiosios tarnybos. Miestelėnai, neva pavargę klausytis valdininkų pažadų, penktadienio rytą rinkosi prie Savivaldybės į piketą.

Sena problema
Tądien prie Savivaldybės būriavosi „Rasos“ sodo bendrijos nariai, kurie sakė pavargę laukti, kada bus pradėti pagrindinio kelio remonto darbai. Kelio ruožas nuo Gluosnių gatvės per visą Jovarų gatvę ir dalis Naujakurių gatvės, yra duobėtas, o vietomis apsemtas. Tiesa, kartais ant kelio užpilama smėlio ar žvyro, tačiau tai gelbsti tik trumpam.
Šios sodo bendrijos narė Violeta pasakojo, kad iki jų atsisako važiuoti net taksi vairuotojai. Gyventojai baiminasi, kad išauš tokia diena, kai atsisakys vykti greitoji ar policija. „Jūs neįsivaizduojate, koks baisus kelias. Valdžia turi reaguoti ir padėti tokioje mūsų situacijoje. Juk gyvename 21-ame amžiuje, o nieko nepadaryta, gyvename lyg vienkiemyje, o juk esame irgi Šilutės gyventojai“, – piketo metu pasakojo sodo bendrijos gyventoja Violeta.
Tądien nuomonę išsakė ir daugiau šilutiškių. Daugelis tuo keliu eina ir pesčiomis arba važiuoja dviračiu, o duobėtas kelias dar labiau apsunkina jų kelionę.
„Rasos“ sodo bendrijos pirmininkas Gediminas Juodeikis jau ne vienerius metus yra dažnas svečias Savivaldybėje. Kiekvieną mėnesį ten lankosi ir prašo valdininkų pagalbos. Tačiau kaskart vis išgirsta: „Palaukite, darbų imsimės kitą mėnesį“. G. Juodeikis sakė, kad ir jam jau atsibodę valdininkų pažadai.
„Mūsų sodas yra didelis: 416 narių, 375 sklypai, o nuolatos gyvenančių yra per 60. Srautas keliu yra intensyvus, o tas kelias – „įspūdingas“. Mes ilgai buvome kantrūs, tačiau pavargome laukti ir tikėti pažadais. Aš kiekvieną mėnesį einu į Savivaldybę, o jie man vis žada… Gana! Šiandien norime, kad mus išgirstų ir pasakytų, kada pradės kelio darbus“, – pikete kalbėjo „Rasos“ sodo bendrijos pirmininkas.

Sodo bendrijos gyventoja Violeta (dešinėje), kaip ir kiti nuolatiniai sodo gyventojai, baiminasi, kad iki jų atsisakys vykti net specialiosios tarnybos.
Autorės nuotr.

„Rasos“ sodo bendrijos pirmininkas Gediminas Juodeika ir revizijos komisijos narys Romas Mažeika.

Kada prasidės darbai?
Piketo dalyviai visas bėdas išsakė Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Virgilijui Pozingiui. Ilgai bendravęs su gyventojais, pastarasis pažadų nežarstė. „Tas kelias yra išskirtinis, šiemet aukštas gruntinis vanduo, todėl darbų pradėti negalime. Supraskite, jei pradėsime darbus, galime jų prisidaryti dar daugiau, kad nežinosime net kaip pabaigti“, – kalbėjo V. Pozingis.
Tačiau ar šiais metais bus išspręsta problema, atsakyti konkrečiai negalėjo. Anot jo, jei leis gamtinės sąlygos, dalis darbų bus padaryta. „Iki sodo padarysime pagrindus – kanalizaciją lietaus vandenims, paklosime elektros tinklus, pagrindus – iki skaldos o kitais metais – bortus, pėsčiųjų taką, apšvietimą ir asfalto dangą“, – patiksino V. Pozingis.
Vis dėlto direktoriaus pavaduotojas pabrėžė, kad jei kitąmet ir bus sutvarkytas kelias, jis pažiūrėsiąs, kurie iš čia susirinkusiųjų padėkos… Mat jis prisiminė, kad ir ankščiau ne vienas šilutiškis skundėsi dėl kelių, tačiau juos sutvarkius, nė vienas net nepadėkojo.
„Tas kelias yra prastas, šiandien atrodo tragiškai. Niekas tikrai dėl to nesiginčija, nes tai akivaizdu. Jį reikia tvarkyti – gyventojai teisūs. Jie važinėja prastu keliu. Tą kelią aš puikiai žinau. Gyventojai turi džiaugtis, kad tas kelias jau yra remontuotinų sąraše pirmas – ne trečias ar ketvirtas“, – aiškino V. Pozingis.

V. Pozingis patikino, kad užbaigus tvarkyti Dariaus ir Girėno gatvę bus imamasi remontuoti kelią į „Rasos“ sodus.

Iš 2014–2010 metų ES lėšų keliams programos Šilutės raj. savivaldybė gavo apie 150 tūkst. saugiam eismui užtikrinti, o kelių remontui – ne.

Jis patikino, kad jeigu tik orai leis, darbai bus pradėti artimiausiu metu. Mat jau du mėnesiai ruošiamasi kelią tvarkyti, bet rangovai baiminasi, kad lietus pridarys dar daugiau problemų.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Patarimai kaip elgtis karštą ir saulėtą dieną

Karštą  ir saulėtą dieną Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja: Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF

Kintų muzikos festivalyje skambės garsų dramos ir skleisis erdvi muzikos panorama

Liepos 17-19 d. Kintų muzikos festivalis kviečia į tris muzikos įvairovę patirti siūlančius koncertus, kuriais festivalio klausytojus džiugins ryškūs ir kiekvienas savaip charizmatiški lietuvių atlikėjai – Daumantas Kirilauskas (fortepijonas), Martynas Švėgžda von Bekkeris (smuikas, Vokietija), Mindaugas Bačkus (violončelė) ir Klaipėdos kamerinis orkestras. „D. Kirilauskas, ko gero, priskirtinas prie tų atlikėjų, kuriam žymiai vertingesnė ne žaidybinė, azartinė laikysena, kaitinanti publiką smagiais efektais <…>, bet gili, išgyventa rimtis, artisto priedermėms būdingas sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą“, – taip apie atlikėją atsiliepia

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą