Socialinis projektas „Prašyti pagalbos – ne gėda“ Šilutėje

Sekmadienio vidurdienį prie Šilutės kultūros ir pramogų centro šurmuliavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas projektas „Prašyti pagalbos – ne gėda“, kuris skirtas visuomenei ir ypač šeimoms, auginančioms ir prižiūrinčioms vaikus. Buvo laukiama ir tų, kurie ruošiasi kurti šeimą. Renginyje dalyvavo ir garbaus amžiaus žmonės, kurių patirtis dažnai praverčia. Renginį vedė Rolandas Vilkončius, dalyvavo Violeta ir Vilius Tarasovai, Eglė Jakštytė, buvo parodytas teatralizuotas vaidinimas vaikams „Mušeikos istorija“, demonstruota aprangos kolekcija „Tai nestilinga“.

Renginio vedėjas Rolandas Vilkončius bendrauja su mažaisiais šilutiškiais.

Šventės atidarymas
Nuo vidurdienio prie kultūros ir pramogų centro rikiavosi palapinės, kuriose kūrėsi rajono seniūnijų socialinės darbuotojos, savivaldybės Socialinės paramos skyriaus, Vaiko teisių apsaugos ir kitų skyrių darbuotojos, pasiruošusios teikti patarimus ir pagalbą. Iš visų pusių į renginį skubėjo šilutiškiai su savo atžalomis.
Renginio vedėjas Rolandas Vilkončius trumpai papasakojo, kad konsultantų palapinėje įsikūrusios specialistės pagalbą teiks visiems, kurie tik kreipsis. Į sceną buvo pakviestas Savivaldybės vicemeras Algis Bekeris. Mero pavaduotojas pasidžiaugė, kad projektas užsuko ir į Šilutę, kad iš sostinės atvyko daug garsių žmonių, pasiryžusių suteikti pagalbą ir kurti šventišką nuotaiką.
,,Visi žinome, kad Lietuvoje socialinių problemų nestokoja, jų yra ir mūsų rajone, tad projekto pavadinimas „Prašyti pagalbos – ne gėda“ atitinka ir mūsų situaciją. Norėčiau dar pridėti, kad pasiūlyti socialinę pagalbą turėtų būti smagu ir gera širdyje. Džiaugiuosi, kad į renginį susirinko gausus būrys šilutiškių, kuriuos tai liečia, arba atėjo ir tie, kurie pasiryžę suteikti pagalbą. Linkiu, kad būtų daug diskusijų, kad kiekvienas, kuriam reikia, gautų naudingų patarimų“, – kalbėjo A. Bekeris.
Rolandas Vilkončius juokaudamas perfrazavo renginio šūkį – „Prašyti pagalbos reikia ir nėra gėda“, perdavė linkėjimų nuo socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, kuris turi nuostabią šeimą – penkis vaikus. Nuskubėjęs į konsultantų palapinę, renginio vedėjas kalbino iš eilės atsakingų institucijų specialistes, iš kurių išgirdo, kokią pagalbą jos gali suteikti. Paaiškėjo, kad pagalba teikiama įvairiais klausimais: vyksta pozityvios tėvystės mokymai, psichosocialinė pagalba, teikiamos šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės paslaugos, medituojama. Norintieji galėjo pasiimti lankstinukų.

Violeta ir Vilius Tarasovai – šventės diskusijos dalyviai.

Renginio dalyvius linksmino dainininkė Eglė Jakštytė.

Aktyvioji projekto dalis
Programoje dalyvavo dainininkai Violeta ir Vilius Tarasovai, kurie papasakojo apie savo šeimos gyvenimą. Anot jų, esant kritiškoms situacijoms gatvėje ar kitoje aplinkoje, jei reikia kam padėti, visada skuba į pagalbą, nežiūrėdami, kokiam socialiniam sluoksniui priklauso tie žmonės. Vėliau kartu su Rolandu Vilkončiumi paprašyti mažųjų šilutiškių, skyrė jiems savo dainą. Teatralizuotą vaidinimą vaikams „Mušeikos istorija“ žiūrėjo ne tik vaikai, bet ir juos atvedę tėveliai. Originali kolekcija, Rolando Vilkončiaus pristatyta kaip „Tai, ko nesimato išorėje“, prikaustė žiūrovų dėmesį ir privertė ir suklusti, ir nusišypsoti.
Šventės kulminacija – dainininkės Eglės Jakšytės koncertas. Susirinkusieji negailėjo plojimų, dainavo kartu, o mažieji šventės dalyviai linksmai šoko pagal ritmingą muziką.
Visi užsiregistravę šventės dalyviai gavo dovanų – spalvą keičiantį puodelį ir stilingą apyrankę.
Renginys, kuriame susirinkusieji gavo naudingos informacijos, pamatė pažįstamų įdomių žmonių, šilutiškiams patiko. Ir lietus tą dieną aplenkė Šilutę.
Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima