Socialinis būstas. Vieni jo nesulaukia, kiti nevertina

Šilutės r. savivaldybėje yra 313 socialinių būstų, kurių gyventojai už šilumą skolingi apie 200 tūkst. Lt, už šaltą vandenį apie 100 tūkst. litų. Apie 31 tūkst. Lt skolingi už nuomą 33 socialinių būstų gyventojai paduoti į teismą. Tuo tarpu eilėje socialinio būsto laukia net 436 pareiškėjai ar šeimos ir visiškai neaišku, kada ta eilė jiems ateis.

Tokius socialinius būstus palieka teismo iškeldinti skolininkai.
Iš Savivaldybės fotografijų archyvo

Pasak Savivaldybės Ūkio skyriaus Turto poskyrio vyriausiosios specialistės Nijolės Grigonienės, socialinis būstas skiriamas mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms. Jų metinės (12 paskutinių mėnesių) pajamos ir turtas neturi viršyti Vyriausybės nustatytų dydžių: asmens be šeimos, gyvenančio kitose vietovėse (Šilutės r. savivaldybėje), grynosios metinės pajamos – 11 000 litų ir turtas – 19 500 litų; dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios kitose vietovėse, grynosios metinės pajamos – 22 000 Lt ir turtas – 39 000 Lt; keturių ir daugiau asmenų šeimos, gyvenančios kitose vietovėse, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 6600 Lt ir turtas vienam asmeniui – 19 500 Lt.
Laikoma, kad turtingesnieji pakankamai turi pajamų, kad galėtų nuomotis gyvenamąjį plotą iš privačių asmenų. Šiuo metu užregistruotos 436 paraiškos (1026 šeimos nariai) socialiniam būstui gauti. Eilėje stovi 138 jaunos šeimos, 67 šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, 30 našlaičių, 77 neįgalūs asmenys ir šeimos, kuriose jie gyvena, 118 šeimų stovi bendroje eilėje, sąlygų pagerinimo laukia 6 socialinio būsto nuomininkai.
Praėjusiais metais Savivaldybė įsigijo tik 6 socialinius būstus. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš valstybės biudžeto šiam tikslui skyrė 304 tūkst. Lt, kurių pakako 5 butams. 16 tūkst. Lt iš savo biudžeto pridėjo Savivaldybė ir nupirko dar vieną butą. Nors gyvenamojo ploto trūksta, 6 socialiniai būstai stovi tušti. Anot Nijolės Grigonienės, tai būstai, kurie neatitinka gyvenimo sąlygų ir jų ekonomiškai netikslinga remontuoti. Pora būstų priklauso H. Šojaus dvaro kompleksui ir jie socialiniam būstui nebebus naudojami.
Anot N. Grigonienės, dauguma nuomininkų sąžiningai moka mokesčius ir nuomą, patys investuoja lėšų buto priežiūrai. Deja, nors nedaug, bet esama tokių būstų, kurių šeimininkai dingo nepalikę raktų, už jokias paslaugas nemoka. Tokie „pakibę“ butai ir kelia didžiausią galvos skausmą Savivaldybei. Tai beviltiškos skolos. Praktiškai nėra galimybių išieškoti skolų iš šeimų, kurios augina iki 18 metų vaikų. Bet tai tęsis, tik kol vaikai užaugs.
Paslaugų teikėjai patys bando išsiieškoti mokesčius per teismus ir antstolius. Tačiau Šilutės šilumos tinklų ir „Šilutės vandenų“ bendrovės priklauso Savivaldybei, taigi, 300 tūkst. Lt skola slegia ir ją. Pati Savivaldybė ima tik nuomos mokestį už butą. Ūkio skyrius už šias lėšas remontuoja ir prižiūri turimus socialinius būstus.
„Visa bėda, kad už Savivaldybės lėšas remonto reikalauja tie, kurie net nemoka nuomos… Nemokančius nuomos po kelis kartus įspėjame. Dažniausiai pradeda mokėti. Jeigu ne, duodame į teismą. Šiuo metu už nuomos nemokėjimą teismui rengiamos 33 nuomininkų bylos už beveik 31 tūkst. litų įsiskolinimą. Porą taip ir nepanorusių mokėti nuomininkų pernai iškeldinome“, – sakė N. Grigonienė.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite