Socialdemokratas Algis Bekeris sieks mero posto

Pavasarį, kovo 3 d., vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Iki tol beliko 5 mėnesiai, tad ir Šilutės rajone rikiuojasi kandidatų į merus ir į Savivaldybės tarybą eilutės. Kokie partijų, sąjungų, visuomeninių rinkimų komitetų atstovai varžysis dėl 25 Savivaldybės tarybos narių mandatų, kol kas nėra aišku. Tačiau kandidatų dalyvauti tiesioginiuose rajono mero rinkimuose Pamaryje jau netrūksta. Kas jie?

Spalio 4 d. po darbo į susirinkimą Šilutėje atvyko arti 120 socialdemokratų, kurie atstovavo šios partijos Šilutės skyriui. Susirinko septyniolikos partinių grupių atstovai, nes Socialdemokratų partijos Šilutės skyrius, kuriam vadovauja Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, vienija per 300 narių. Grupėse svarstyta ir apsispręsta, ką kelti kandidatu artėjančiuose mero rinkimuose. Grupėse būta skirtingų nuomonių. Palaikymo sulaukė du dabartiniai Savivaldybės tarybos nariai Antanas Martinkus ir Tomas Budrikis, didesnio palaikymo – Savivaldybės tarybos narys Arūnas Pupšys, o net 12 grupių iš 17 pasirinko dabartinio rajono mero pavaduotojo Algio Bekerio kandidatūrą.
Sužinojęs tokią partiečių nuomonę ir parodytą pasitikėjimą, Algis Bekeris sutiko kandidatuoti į Šilutės rajono merus per pavasarį vyksiančius rinkimus.
Yra trinties Socialdemokratų partijos Šilutės skyriuje. Ir ji neišnyko, ji teberusena tarsi neužgesintas lauželis, kurį įpūsti gali net ir menkas vėjo šuoras. Jautėsi tai ir šiame susirinkime. A. Pupšys, vertindamas jam parodytą partiečių pasitikėjimą, stebėjosi, kad A. Bekeris ryžtasi dalyvauti mero rinkimuose, nors yra ne kartą kalbėjęs, kad tikrai nedalyvaus.
„Pamariui“ A. Pupšys atvirai pasakojo nebetikįs bičiulių socialdemokratų žodžiais, nes dažnai sako viena, o daro kita. „Pamarys“ turi neoficialių žinių, kad A. Pupšys galbūt irgi sieks rajono mero posto, tačiau ne su rajono socialdemokratais, nors gal turės ir skyriuje jį palaikančių. O su kokia politine jėga, atsakymo teks palaukti.
Apie kitus kandidatus į mero postą
Nėra abejonių, kad mero posto sieks dabartinis meras Vytautas Laurinaitis, kuris vadovauja partijos Tvarka ir teisingumas Šilutės skyriui. Šioje Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamoje partijoje – didelis valymas: nemažai skyrių pirmininkų pašalinti iš partijos, kai neseniai R. Žemaitaitis pirmininku buvo perrinktas dar dvejiems metams. Dėta vilčių į Europos Parlamento narį Rolandą Paksą, tačiau šis paliko Tvarkos ir teisingumo partiją, tad viltys jį susigrąžinti šios partijos lyderiu žlugo. V. Laurinaitis mero ir savivaldos rinkimams ruošiasi labai rimtai: visur dalyvauja, aktyvumu išsiskiria iš visų galimų kandidatų į merus.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į merus yra Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, pirmą ketverių metų kadenciją Savivaldybės tarybos narė, visą kadenciją dirbanti opozicijoje, TS–LKD Šilutės rajono skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė.
V. Laurinaitis – istorijos mokytojas, S. Tamašauskienė – lietuvių kalbos, o LR Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas Algirdas Gečas – irgi istorijos mokytojas, jis irgi dalyvaus mero rinkimuose.
„Pamariui“ paskambinusi šilutiškė paragino pasidomėti ir paskelbti, kiek partijų per vykusius rinkimus yra pakeitęs A. Gečas. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama, kad 2000 ir 2002 metais A. Gečas į Savivaldybės tarybą ėjo Lietuvos centro sąjungos sąraše, 2007 – Socialdemokratų partijos Šilutės skyriaus sąraše, 2011 m. – Liberalų ir centro sąjungos sąraše, 2015 m. – Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) sąraše su Arvydu Jaku, kitais. Į rajono Tarybą išrinkus A. Jaką, A. Gečą ir Vidmantą Gečą, abu pastarieji paliko A. Jaką vieną ir prisijungė prie LR Liberalų sąjūdžio atstovų Taryboje. A. Gečas tapo Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininku, dabar ir kandidatu į rajono merus.
Kol kas neaišku, ką į merus iškels Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyrius, nes kuklūs praėjusių savivaldos rinkimų rezultatai kiša koją „valstiečių“ lyderiui rajone Virgilijui Pozingiui. „Pamarys“ informavo, kad įvyko šios sąjungos Šilutės skyriaus narių susirinkimas, teks šaukti kitą susirinkimą ir spręsti, ką kelti kandidatu į merus. Planuojama, kad susirinkimas vyks spalio 19 d., jame irgi ketina dalyvauti šios sąjungos vadovų, Seimo narių ir kt.
Prieš ketverius metus vykusiuose rinkimuose mero posto siekė 8 politikai, į antrąjį tiesioginių mero rinkimų turą pateko V. Laurinaitis ir A. Jakas. Gavęs 5389 balsus, rinkimus tuomet laimėjo V. Laurinaitis.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite