Sniegas ir ledas: kaip vairuoti saugiai?

Kasmet orui atšalant, kaip iš gausybės rago pasipila automobilių avarijos. Kone kevirtadalio nelaimių priežastis – sniegu ar ledu padengtas kelias.

Nors pernykštė žiema buvo gana šilta ir sniego buvo nedaug, šiemet jau turime ir skaudžių nelaimių ir nesuvaldytų bei apgadintų automobilių. Dalies įvykių buvo galima išvengti jei tik vairuotojai būtų paruošę automobilius bei būtų pasiruošę patys.

Roges ruoškite vasarą

Sena lietuvių liaudies patarlė puikiai tinka iliustruoti pirmam patarimui. Suprantama, ruošti reikėtų ne vasarą, bet anksčiau nei pasirodo faktinė žiema. Nes, kelininkai gali paliudyti, ji užklumpa netikėtai. Būtinai patikrinkite padangų protektoriaus gylį (žiemos metu turėtų būti ne mažesnis, nei 3 mm) ir pačio protektoriaus būklę. Žinoma, nepamirškite pasikeisti ir padangų – tai geriausia padaryti, kai oro temperatūra jau būna žemesnė nei 10 laipsnių. Nelaukite paskutinės minutės iki kada dar galite važiuoti vasarinėmis padangomis. Taip pat nepamirškite ir langų plovimo skysčio. Jei važinėjate itin retai, ir turite dyzelinį automobilį, reikėtų į jo baką įpilti priemonės nuo tirštėjimo. Jeigu nutiko taip,  kad nusipirkote vasarinio skysčio, o tuoj temperatūra jam nebebus tinkama, galite įsigyti specialaus koncentrato, kuris sulaikys skystį nuo užšalimo. Atkreipkite dėmesį į akumuliatorių, ar šiltuoju metu automobilis užsikuria greitai ir lengvai, pataria carVertical, jei ir esant šiltam orui kildavo nesklandumų, šalto oro akumuliatorius tikrai neatlaikys.

Kitas įprastas procedūras lengviau ir greičiau atlikti servise. T. y. oro filtrų, pavarų dėžės ir vairo tepalų, aušinimo skysčio, visų žarnelių ir dirželių patikra ir, esant reikalui, pakeitimas.

Neskubėkite ir susikaupkite

Žiema pirmiausia baudžia skubančius ir žioplinėjančius. Padvigubinkite savo stabdymo atstumą ir pradėkite stabdyti iš toliau. Tokiu atveju tiksliai jausite, kaip kimba ratai ir galėsite išvengti netikėto jų praslydimo.

Jeigu tai jūsų pirmoji žiema, venkite pokalbio su šalia sėdinčiu ar radijo klausymosi, sutelkite visą dėmesį į kelią.

Stenkitės pirmiau ne laikytis dešinės, o laikytis švariausios juostos ir nevažiuoti per sniego sankaupas, nes padangos po sniegu nesukibs. Taip pat venkite naudoti autopilotą, jis nors ir labai patogus, mažina jūsų susikaupimą kelyje ir reakcijos laiką.

Nepamirškite vairo. Esant didesniam greičiui nelaimės lengviau išvengti vairuojant nei stabdant, ypač situacijose, kai nebėra laiko reaguoti. Vairo pasukimas atima mažiau laiko nei staigus stabdymas, todėl kartais verta nuvažiuoti į stotelę, šalutinį kelią ar kelkraštį nei atsitrenkti į priekyje esantį automobilį.

Tačiau nors kartais lengviau išvairuoti nei sustoti, visada pamatuokite savo veiksmų pasekmes ir, jei yra galimybė, stebėkite eismą priešais arčiausiai jūsų esantį automobilį. Tokios vietos, kaip sankryžos, viadukai, tiltai ar nevalomi menkaverčiai keliukai yra dažniausios vietos netikėtumams, juose nusukdami nuo nelaimės galite atsitrenkti į atitvarus, medžius ar kitas kliūtis. Todėl už keliasdešimties metrų pamatę nevaldomą automobilį turėkite galvoje, kad toks pat likimas gali laukti ir jūsų, todėl geriau padidinkite galimą atstumą iki artėjančios slidžios vietos, kad prireikus spėtumėte sustoti. Taip pat, jei turite laiko, pavažiuokite į atokesnę apledėjusią vietą ir bandykite sąmoningai „sumėtyti“ automobilį ir bandyti jį suvaldyti. Keli tokie pratimai padės jums suprasti, kaip jūsų automobilis elgiasi ant ledo, tada lengviau galėsite pasirinkti saugų greitį ir vairavimo stilių.

Jei jau pradėjote slysti, nepamirškite šių taisyklių:

  • Stebėkite aplinką ir vairuokite automobilį ta kryptimi, kuria jis turėtų riedėti, nors neatrodo, kad ratai vis dar turi sukibimą, tačiau jie dažniausiai vis tiek kimba ir nesiblaškydami dažnai dar galite išvairuoti.
  • Nespirkite per stabžius, tai juos tik užblokuos ir apsunkins jūsų galimybes suvaldyti automobilį.
  • Jei automobilis varomas galu, trumpam atleiskite akseleratorių, kol automobilis vėl taps valdomas.

Svarbiausia, neskubėkite – nieko nenutiks, jei sustosite priešais sankryžą dar degant geltonam šviesoforo signalui ir tikrai nebūtina iš vietos sankryžoje rauti visu greičiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Koronaviruso pandemija karūnavo apelsiną

Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija paskatino daugiau dėmesio skirti natūraliems imuniteto stiprinimo būdams. Natūralaus vitamino C šaltinio – apelsinų – paklausa pirmosios pandemijos metu pernai pavasarį taip šoktelėjo, kad Viduržemio jūros šalių ūkininkai buvo priversti ieškoti būdų, kaip patenkinti žaibiškai išaugusią paklausą. Augo ne tik šviežių vaisų, bet ir sulčių poreikis. Skaičiuojama, kad apelsinų sulčių gamyba 2020-2021 metų sezoną pasaulyje turėtų išaugti apie 17 procentų. Panašus augimas prognozuojamas ir Lietuvos rinkai. Didžiausios Lietuvoje sulčių gamintojos „Eckes-Granini Lietuva“ generalinis direktorius Marius Gudauskas

Darbo keitimas karantino metu: kaip sėkmingai įsilieti į naują kolektyvą ar veiklos sritį?

Jau beveik metus trunkanti COVID-19 pandemija ne tik perkėlė daugelį darbų į namus ir darbuotojus išmokė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir ne vieną paskatino ieškoti naujo darbo ar, likus be jo, išbandyti jėgas visiškai naujoje srityje. Kam ruoštis, jei karantino metu nusprendėte keisti darbo pobūdį ar įsilieti į naują kolektyvą? Elektroninės parduotuves „Senukai.lt“ ir „1A.lt“ Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Kesko Senukai Digital“ administracijos vadovė Solveta Bružaitė pastebi, kad pastarieji 12 mėnesių darbo rinkoje buvo kaip niekuomet intensyvūs ir kupini iššūkių.

Kaip meninių vertybių restauratorius tapo 3D modeliuotoju?

3D modeliavimas – profesija, kurios dėka sukuriamos virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų erdvės, ji dažnai naudojama ir kuriant filmus ar projektuojant įvairius objektus gamybai. Trimatės erdvės modeliuotojas Lukas Paulauskas sako, jog sunkiausia šiame darbe analizuoti ir suprasti, kaip objektai padaryti realybėje, o labiausiai džiugina, kai juos pavyksta kokybiškai atkurti skaitmeninėje erdvėje. L. Paulauskas pasakoja, kad jo profesinis kelias prasidėjo prieš maždaug ketverius metus, kai jam buvo pasiūlyta prisidėti prie virtualiosios realybės erdvių kūrimo Kauno technologijos universitete (KTU). „Tuomet virtuali realybė

Zigmantas Balčytis: „Daržovių augintojai tikisi kompensacijų ir šiemet“

Vasario 22 d. Seimo narys Zigmantas Balčytis raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydamas, kad būtų ieškoma būdų, kaip tęsti daržovių augintojams svarbią laikinosios pagalbos priemonę. 2020 metais prasidėjusi ir tebesitęsianti pandemija, COVID-19 ligos plitimas skaudžiai palietė visus sektorius, tarp jų ir žemės ūkio: daržovių augintojai, kurie negalėjo realizuoti derliaus, turėjo jį utilizuoti. Valstybė žemės ūkio ministro įsakymu skyrė laikinąją pagalbą, kuria pasinaudojo didžioji dalis daržovių augintojų, laiku suspėjusių užpildyti reikiamus dokumentus. Seimo narys Z. Balčytis sako, kad regionuose pasitaikė

Taip pat skaitykite