Smurtas prieš vaikus. Pažadai pasiliko pažadais?

Kauno apygardos teismas atvertė bylą dėl šių metų pradžioje Kėdainiuose motinos ir jos sugyventinio žiauriai sumušto ir ligoninėje mirusio ketverių metukų Mato. Į Lietuvą sukrėtusį žiaurų įvykį sureagavo Seimas, vasario 14 d. papildęs Vaiko teisių apsaugos įstatymą, kad vaiko nepriežiūra, psichologinis smurtas prieš vaiką irgi yra smurtas. Tačiau gausybė pažadų, kaip keisis darbas ginant vaikus nuo smurto, pažadais taip ir liko.

Šilutės r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė „Pamariui“ sakė, kad baudžiamoji, administracinė atsakomybė už vaiko mušimą, už smurtą prieš vaikus galiojo visą laiką, galioja ir dabar. Tik įstatymas papildytas dviem konkrečiomis smurto formomis – vaiko nepriežiūros ir psichologinio smurto.
Anot I. Pranaitienės, įstatymo papildymas sukėlė sumaišties ir pasėjo baimės. Į Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi žmonės, klausdami: ar, pabarus vaiką griežtu žodžiu, atvykusios specialistės vaiką paims ir išveš? Konsultavosi tėvai, domėjosi pedagogai. Tokios baimės nepagrįstos.
Kitos žinios
I. Pranaitienė paaiškino, kad iš šeimos paimtas vaikas (nuo 3 metų bei vyresnis) vaikų globos namuose ar globėjų šeimoje jau gali būti tik metus laiko. Per tuos 12 mėnesių įvairiai bandoma pagelbėti tai šeimai, tačiau jeigu pažangos bei laukiamo rezultato nėra, paimto vaiko laikinoji globa vaikų namuose ar globėjo šeimoje pasibaigia. Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į teismą dėl neterminuoto ar laikino tėvų valdžios apribojimo. Teismui priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti ar globoti sąrašą.
„Siekiama, kad vaikas kuo greičiau patektų į šeimą, gal savo, gal globėjų, gal įtėvių, tačiau jis turi augti šeimoje, ne valdiškoje įstaigoje“, – aiškino vedėja, priminusi, kad Šilutės rajone tokiu atveju apsispręsti dėl vaiko užtenka ir pusės metų.
Vaikai iki trejų metų amžiaus tik dėl jų sveikatos būklės, tik stokojant paruoštų globėjų gali patekti į vaikų globos įstaigą. Patekusiems išeities leista ieškoti 3 mėnesius. Jeigu per šiuos tris mėnesius vaiko šeimoje neįvyksta laukiamų pokyčių, įvairiapusė pagalba neduoda gero rezultato, informuojama Valstybinė vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos. Išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, ši tarnyba gali pratęsti minimą 3 mėnesių terminą.
Šilutės rajone buvo trys tokie atvejai. Vienas mažylis ilgiau liko kūdikių globos namuose dėl sveikatos būklės, kitais dviem atvejais 3 mėnesių neužteko, kad vaikų šeimos sugrįžtų į normalaus gyvenimo vėžes.
Jokių naujovių
Per Lietuvą nuvilnijus keturmečio Mato kraupiai istorijai, iš Seimo, Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasipylė pažadai, kaip būsianti pertvarkyta vaiko teisių apsaugos sistema. Tokie skyriai yra visose 60 Lietuvos savivaldybių. Kadangi vaiko teisių apsauga yra savivaldai deleguota valstybės funkcija, iš valstybės biudžeto skiriama lėšų vaiko teisių apsaugos skyriams išlaikyti. Žinoma, tų lėšų neužtenka, tad įprasta, kad pinigų skiriama ir iš savivaldybių biudžetų.
Vienas iš garsių pažadų buvo visus vaiko teisių apsaugos skyrius perimti iš savivaldybių, sujungti ir vadovavimą jiems perduoti įkurtai naujai įstaigai Vilniuje. Būsią mobilios grupės, jose – įvairiausių specialistų, tos grupės važinėsiančios į smurtaujančias šeimas…
Žvelgiant į tai iš Pamario krašto, žinant, kas dedasi girtaujančiose šeimose kaimuose, keistokai atrodo toks vilniečių naivumas. Policija, kuri dabar tik ir važinėja po smurtaujančių asmenų šeimas, tik Šilutės rajone suskaičiuotų gausybę kasdienių smurto atvejų, o koks jų skaičius per dieną, savaitę susidarytų visoje Lietuvoje? Ar visur suspėtų tos mobilios grupės, kurioms vadovautų iš Vilniaus?
Šilutės r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje yra 6 specialistės, kurios dirba tik darbo dienomis. Savaitgaliais, per šventes, naktimis į smurtaujančias šeimas vyksta policijos pareigūnai. I. Pranaitienė sakė, kad baisių smurto atvejų rajone šiemet nebuvo, tačiau tekę kištis ir naktį organizuoti iš šeimos paimtų vaikų įkurdinimą Saugų vaikų globos namuose.
Apie planuojamą pertvarką 22 metus skyriui vadovaujanti I. Pranaitienė žino tik iš šalies žiniasklaidos viešinamos informacijos. Šių skyrių vadovų pasitarti į Vilnių dar niekas nekvietė. Tik paprašyta pateikti informaciją, kiek skyriuje etatų, koks skyriaus patalpų plotas, kiek turto skyrius turi… Neoficiali informacija yra tokia, kad skyrius jungs, centralizuos ir jiems vadovaus iš Vilniaus.
Jeigu Vaiko teisių apsaugos skyrius gautų dar 4 etatus, būtų pajėgus organizuoti budėjimą visą parą. I. Pranaitienė sakė, kad skyrius palaiko gerus ryšius su rajono socialinių paslaugų įstaigomis, socialinės paramos specialistais Savivaldybėje, seniūnijose, su mokyklomis, medicinos įstaigomis, policija ir kt. Vaikų teisių apsaugai daug dėmesio skiria rajono vadovai, seniūnai.
„Komandinis darbas jau vyksta, ryšiai yra, bendradarbiaujama nuolat, keičiamasi informacija apie problemines šeimas“,– dabartinę veiklą apibūdino vedėja, priminusi, kad jau dalyvavo ir rajono mokyklų direktorių pavaduotojų susirinkime, aptarė mokykloms paskirtą pareigą – atpažinti smurtą patyrusį vaiką. Be to, kartu vykdomos įvairios prevencinės programos, tariamasi dėl veiksmų, kai apklausiamas nepilnametis. „Tegalime džiaugtis, kad mūsų rajone nebuvo baisių rezonansinių smurto prieš vaikus įvykių, tačiau rūpesčių netrūksta, sėdime kaip ant parako statinės… Jeigu kas, dabar svarbiausia surasti kaltą…“ – kalbėjo I. Pranaitienė, neslėpdama susikaupusių nuoskaudų.
Šiais metais
Šiuo metu Šilutės rajone yra 267 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 488 vaikai. Taip pat 186 vaikai yra globojami, iš jų 107 – šeimose, 67 – globos namuose, 12 – šeimynoje. Per šiuos metus į vaikų globos įstaigas pateko 20 vaikų, iš jų iki 3 metų amžiaus – 8, nuo 4 iki 6 metų – 3, nuo 7 iki 10 metų – 4, nuo 11 iki 14 metų – 3, nuo 15 iki 18 – 2. Iš 20 apgyvendintų vaikų 7 vaikai grįžo į biologines šeimas. Šiais metais 5 vaikams iš globos namų buvo surastos globėjų šeimos, 2 vaikams nustatyta laikinoji globa šeimoje.
Šiais metais 66 vaikai patyrė smurtą, iš jų: 3 – seksualinį, 21 – fizinį, 42 – psichologinį. 2016 metais per tą patį laikotarpį nuo smurto nukentėjo 112 vaikų, iš jų 1 patyrė seksualinę, 30 – fizinę, 81 –psichologinę prievartą.
Rajone šiuo metu jau yra parengtas vienas budintis globėjas, kuris šiuo metu yra paskirtas 1 mėnesio kūdikio laikinuoju globėju. Taip pat yra dar 2 šeimos, kurios siekia tapti budinčiais vaikų globėjais, šį mėnesį jos pradės lankyti globėjų ir įtėvių mokymus.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima