Smulkiesiems ūkininkams paremti skiriama vis daugiau lėšų

Smulkieji ūkiai greičiau prisitaiko prie rinkos ir aplinkos pokyčių. Jie geriau jaučia vartotojų poreikius, gali daugiau dėmesio skirti produktų kokybei, šviežumui. Deja, lėšų investicijoms, modernizacijai ar pridėtinei vertei kurti tokiems ūkiams dažnai pritrūksta.

Laimei, apie tai pagalvota sudarant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), kurioje smulkieji ūkiai į paramą gali pretenduoti pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Veiklos sritis tokia patraukli, kad numatytų paramos lėšų visiems norintiems dažnai pritrūksta. Atsižvelgiant į tai, „Paramai smulkiesiems ūkiams“ nuolat skiriama papildomų lėšų, o per metus organizuojami net keli kvietimai gauti paramą.

Ūkininkas Jonas Kurtinaitis, pasinaudojęs „Parama smulkiesiems ūkiams“, įsigijo 60 avių. Ričardo Pasiliausko nuotr.

Padidino avių bandą

„Parama smulkiesiems ūkiams“ prieš metus susiviliojo ir Marijampolės savivaldybėje, Sasnavos seniūnijoje avis auginantis Jonas Kurtinaitis. Jono pasakojimu, jis kurį laiką galvojo apie ūkio plėtrą, tačiau vis neatsirado tam reikalingų pinigų. Pagalvojęs, kad šiuo klausimu galėtų padėti KPP priemonės, ėmė domėtis, kurios sąlygas galėtų atitikti geriausiai ir kuri pateisintų jo lūkesčius geriausiai.

– Pradėjęs skaityti programų ir veiklos sričių taisykles supratau, kad geriausiai atitinku „Paramos smulkiesiems ūkiams“ kriterijus, o veiklos sritis atitinka manuosius. Užpildžiau paramos paraišką ir parengiau verslo planą, kuriame numačiau plėsti ūkį. Po kurio laiko sužinojau, kad mano paraiška ir verslo planas įvertintas teigiamai. Gavęs paramą, įsigijau 60 avių, elektrinį aptvarą, taip pat buvo finansuotas verslo plano parengimas, – kalbėjo J. Kurtinaitis.

Giria už lankstumą

Sprendimu pretenduoti į paramą ūkininkas sako nesigailėjęs nė akimirkos. Jonas džiaugiasi, kad, gavus paramą pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, prie numatyto pirkinio savo lėšomis prisidėti nebūtina, nes finansuojamoji dalis pagal programą siekia net 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. J. Kurtinaitį džiugina ir veiklos srities lankstumas.

– Kelios avys, įsigytos naudojant paramos lėšas, nugaišo. Laimei, naujų avių nebuvo būtina įsigyti. Trūkstamą jų skaičių iki reikalingo bandos dydžio galėjau atstatyti tomis, kurias buvau įsigijęs anksčiau, ne už paramos lėšas, – pagyros žodžių „Paramai smulkiesiems ūkiams“ negailėjo J. Kurtinaitis ir pridūrė, kad įsipareigojimus pagal paramą jis vykdys iki 2022 m. Ūkininkas atkreipia dėmesį, kad nereikia bijoti žodžio „įsipareigojimai“. Anot J. Kurtinaičio, jie tokie, kokių normalus, pelningai ir kokybiškai norintis dirbti ūkininkas siekia ir nesinaudodamas parama.

– Gavęs paramą įsipareigojau ją panaudoti per 9 mėnesius – niekas ir taip nenorėtų laukti, juk pinigai skirti plėtrai, ūkiui modernizuoti ir gerinti. Čia problemų nebuvo. Kaip ir su suplanuotu pinigų panaudojimu. Numatęs pirkti avis, jas ir įsigijau – juk vystau avininkystės ūkį, kitokių gyvulių nei norėčiau, nei turėčiau sąlygas prižiūrėti.

Kai kam klaustukų galbūt kelia įsipareigojimas užtikrinti, kad produkcijos standartine verte išreikštas valdos ekonominis dydis, įgyvendinus verslo planą, padidės ne mažiau kaip 20 proc. Parama skiriama smulkiesiems ūkiams. Jei į paramą pretenduoja tikrai smulkus ūkis, jis nebus suinteresuotas plėstis iki žemės ūkio bendrovės dydžio, taigi reikalavimas bus įgyvendinamas savaime. Didesnių ambicijų turintys pareiškėjai turi teisę ir galimybę pretenduoti į kitas priemones, – ramino J. Kurtinaitis.

Skyrė papildomų lėšų

Veiklos srities patrauklumą grindžia ir statistika. Šiemet, birželio 1–30 d., teikusieji paraiškas paramai pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ gauti pareiškėjai pretendavo pasidalyti 12 mln. 500 tūkst. Eur. Dėl šios pinigų sumos grūmėsi 951 pareiškėjas. 728 pareiškėjams paramos lėšų pakako, 117 pakako iš dalies, tačiau  Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl pareiškėjų, atsidūrusių vadinamojoje „pilkojoje zonoje“, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), prašydama jiems skirti papildomų pinigų. ŽŪM priėmė sprendimą skirti trūkstamas paramos lėšas ir smulkiųjų ūkininkų projektams įgyvendinti papildomai buvo skirta 169 967 Eur paramos.

106 pareiškėjams pinigų, deja, nepakako. Tačiau negavusieji paramos neturėtų nukabinti nosies, nes pagal veiklos sritį paramą gauti ūkininkai kviečiami per metus ne kartą. Pavyzdžiui, pernai į „Paramą smulkiesiems ūkiams“ pareiškėjai galėjo pretenduoti kovo 1–gegužės 31 dienomis, kuomet buvo kviečiama pasidalyti 10 mln. Eur paramos sumą. Antrajam paraiškų priėmimo etapui, vykusiam lapkričio 4–gruodžio 31 dienomis, buvo skirta 9 851 488 Eur lėšų.

Patraukli ne tik dėl finansavimo intensyvumo

Kaip jau minėjo ūkininkas J. Kurtinaitis, „Parama smulkiesiems ūkiams“ patraukli dėl finansuojamų išlaidų intensyvumo, tačiau ne tik dėl to. Pagal veiklos sritį į paramą gali pretenduoti skirtinguose žemės ūkio sektoriuose dirbantys pareiškėjai: vystantys gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkius, taip pat ir turintieji mišrų ūkį.

Patrauklu ir tai, kad paramos panaudojimo galimybės – labai plačios. Vienintelis reikalavimas išlaidoms yra teisingas jų suplanavimas. Verslo plane jas reikia sudėlioti taip, kad išlaidos būtų būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, būtų tiesiogiai susijusios su remiama veikla ir būtų ne mažesnės negu prašoma paramos suma.

Užsak. Nr.2020/73.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Uogaliuose pavogtas seifas ir kolekciniai laikrodžiai

Lapkričio 25 d. moteris pastebėjo, kad iš jos gyvenamojo namo Uogalių k. (Šilutės r.)  pavogtas seifas ir kolekciniai laikrodžiai. Į gyvenamąsias patalpas ilgapirščiai pateko išlaužę plastikines namo balkono duris. Šeimininkų tuo metu namuose nebuvo. Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad „nelauktų svečių“ taikiniu tapęs seifas buvo išluptas iš sienos ir pagrobtas. Pasak šeimininkų, seife vertingų daiktų nebuvo. Kartu su seifu vagys išsinešė ir kolekcionuojamus rankinius laikrodžius. Pareigūnai dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Nuostoliai

Karantinas paskatino atsigręžti į namus: išmanūs įrankiai lengvam namų erdvės planavimui

2020–ieji daugeliui lietuvių tapo „interjero metais“. Į namų erdvę persikėlė visas mūsų gyvenimas: laisvalaikis, darbas, susitikimai ir šventės. Žmonės grįžo į savo namus ir iš naujo juos įvertino – perorganizavo ar atnaujino. Renovacija gali būti paprasta ir smagi, pasitelkus keletą išmanių įrankių. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi penkiomis patogiomis interjero planavimo programėlėmis. #1. „Room Planner: Home Interior & Floorplan Design 3D“. Su šia programėle galėsite išmatuoti savo erdvę, sukurti 2D ir 3D planus bei įrengti

Regionuose trūksta kvalifikuotų vaistininkų

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145 vaistininkų. LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad ypatingai vaistininkų trūksta mažesniuose šalies regionuose, kur šiuo metu dar darbuojasi ir nemažai farmakotechnikų. „Apie vaistininkų trūkumą Lietuvoje kalbame jau seniai. Problemos rimtumą atskleidžia tai, kad per vienerius metus vaistininkų trūkumas išaugo dvigubai – pernai vaistinės nuolat ieškojo 30-40 vaistininkų, o šiuo metu darbą

Du karantinai: pavasarį – tikras, dabar – laisvas

Ypač sparčiai gausėjant užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu asmenų, dėl kontaktų su jais daug žmonių privalo laikytis griežtos izoliacijos – nekelti kojos iš buto, namų, niekur nevažiuoti, su niekuo nesusitikti ir nebendrauti. Visuomenės sveikatos specialistai skambina, domisi, policija vyksta tikrinti. Pažeidusių izoliacijos reikalavimus laukia didelės baudos. Nubaustųjų Lietuvoje jau nemažai. Tad ir Šilutės verslininkai siūlo pagalbą – tiekia maisto prekes į namus. Maisto į namus niekas neužsako Uždarosios akcinės bendrovės „Egmina“ savininkai Remigijus Baltutis ir Česlovas Barauskas su kolektyvu Šilutėje siūlo paslaugą: