Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas.

„Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią pagalbos priemonę, nes turgaviečių mokesčiu galės pasinaudoti visi, kurie nėra sudarę nuolatinės sutarties su turgaviete ir neturėtų galimybės gauti panašios paramos, jeigu būtų teikiama tik subsidija sudariusiems nuomos sutartį“, – Eltai teigė ji.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visgi Z. Sorokienė pabrėžė, kad panašios paramos trūksta daugeliui dirbančių pagal individualią veiklą ar verslo liudijimus, kurie negauna kompensacijos už prekybinių patalpų nuomos mokestį. Be to, ji taip pat sukritikavo valdžios sprendimą drausti vykdyti veiklą turgaus prekeiviams, įsikūrusiems paviljonuose ir kioskuose.

„Šį klausimą iškėliau Ekstremalių situacijų darbo grupės posėdyje. Buvo pripažinta, kad tai nelogiškas sprendimas, kai dirbantiems tomis pačiomis sąlygomis vieniems yra leista dirbti, o kitiems – ne. (…) Tai yra neteisinga, nes parduotuvės mieste, turinčios atskirus įėjimus, gali prekiauti, o kioskai, paviljonai su atskirais įėjimas turgavietėse po atviru dangumi, lauko teritorijoje to daryti negali. Tai tiesiog nelogiška, rengiami teisės aktai, bet pagrįstumo juose jokio“, – kalbėjo Z. Sorokienė.

„Juolab savo raštuose visą laiką akcentavome, kad nekalbama apie kioskus ir paviljonus, kurie yra stacionariuose pastatuose“, – pridūrė ji.

Anot Z. Sorokienės, lygiavertiškumo principus pažeidžiantys valdžios sprendimai kelia verslo tarpusavio susipriešinimą.

„Tikiuosi, kad Vyriausybė įvertis situaciją ir mūsų reikalavimus, kiekvieno objekto galimybes. (…) Vyksta verslo supriešinimas, kuris kelia nepasitikėjimą valdžios institucijomis, verčia abejoti ekspertų darbo grupių sprendimais.

Visi verslai šiuo metu reikalauja kuo skubiau leisti atnaujinti veiklą su sąlyga, kad būtų privaloma laikytis visų reikalavimų, ir tai padaryti kuo skubiau. Verslas kitaip pasmerktas žlugti“, – teigė ji, pridurdama, kad bankrotai kitu atveju gresia kone pusei smulkiųjų verslininkų Lietuvoje.

„Netektys didžiulės jau dabar. Manome, kad apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos“, – akcentavo ji.

Z. Sorokienė taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė iki šiol atsižvelgė tik į mažą dalį asociacijos teiktų pasiūlymų padėti smulkiajam verslui.

„Smulkusis verslas papildomai buvo finansuotas minimaliai, iš tų žadėtų dalykų liko labai maža dalis. Iš pradžių turėjome labai daug priekaištų, kad ne visos veiklos, kurios tikrai nukentėjo, buvo įtrauktos į paramos planą, ir tie žmonės negauna pajamų. Dar ir kitų pasiūlymų teikėme, bet į mažąją dalį tebuvo atsižvelgta“, – Eltai kalbėjo ji.

Nuo pirmadienio turgaus prekiautojai, kurie prekiauja ne maisto produktais ir atitinka Vyriausybės nustatytus kriterijus, gali pateikti paraišką negrąžintinai 300 eurų turgavietės mokesčio kompensacijai gauti.

Nuo vasario 15 dienos leidžiama vykdyti ne maisto prekių prekybą lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių, išnešiojamąją prekybą – pagal ne prekybos patalpose sudaromas sutartis. Veiklą draudžiama vykdyti kioskuose ir paviljonuose, kurie yra turgavietėse.

Monika Grigutytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite