Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas.

„Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią pagalbos priemonę, nes turgaviečių mokesčiu galės pasinaudoti visi, kurie nėra sudarę nuolatinės sutarties su turgaviete ir neturėtų galimybės gauti panašios paramos, jeigu būtų teikiama tik subsidija sudariusiems nuomos sutartį“, – Eltai teigė ji.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visgi Z. Sorokienė pabrėžė, kad panašios paramos trūksta daugeliui dirbančių pagal individualią veiklą ar verslo liudijimus, kurie negauna kompensacijos už prekybinių patalpų nuomos mokestį. Be to, ji taip pat sukritikavo valdžios sprendimą drausti vykdyti veiklą turgaus prekeiviams, įsikūrusiems paviljonuose ir kioskuose.

„Šį klausimą iškėliau Ekstremalių situacijų darbo grupės posėdyje. Buvo pripažinta, kad tai nelogiškas sprendimas, kai dirbantiems tomis pačiomis sąlygomis vieniems yra leista dirbti, o kitiems – ne. (…) Tai yra neteisinga, nes parduotuvės mieste, turinčios atskirus įėjimus, gali prekiauti, o kioskai, paviljonai su atskirais įėjimas turgavietėse po atviru dangumi, lauko teritorijoje to daryti negali. Tai tiesiog nelogiška, rengiami teisės aktai, bet pagrįstumo juose jokio“, – kalbėjo Z. Sorokienė.

„Juolab savo raštuose visą laiką akcentavome, kad nekalbama apie kioskus ir paviljonus, kurie yra stacionariuose pastatuose“, – pridūrė ji.

Anot Z. Sorokienės, lygiavertiškumo principus pažeidžiantys valdžios sprendimai kelia verslo tarpusavio susipriešinimą.

„Tikiuosi, kad Vyriausybė įvertis situaciją ir mūsų reikalavimus, kiekvieno objekto galimybes. (…) Vyksta verslo supriešinimas, kuris kelia nepasitikėjimą valdžios institucijomis, verčia abejoti ekspertų darbo grupių sprendimais.

Visi verslai šiuo metu reikalauja kuo skubiau leisti atnaujinti veiklą su sąlyga, kad būtų privaloma laikytis visų reikalavimų, ir tai padaryti kuo skubiau. Verslas kitaip pasmerktas žlugti“, – teigė ji, pridurdama, kad bankrotai kitu atveju gresia kone pusei smulkiųjų verslininkų Lietuvoje.

„Netektys didžiulės jau dabar. Manome, kad apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos“, – akcentavo ji.

Z. Sorokienė taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė iki šiol atsižvelgė tik į mažą dalį asociacijos teiktų pasiūlymų padėti smulkiajam verslui.

„Smulkusis verslas papildomai buvo finansuotas minimaliai, iš tų žadėtų dalykų liko labai maža dalis. Iš pradžių turėjome labai daug priekaištų, kad ne visos veiklos, kurios tikrai nukentėjo, buvo įtrauktos į paramos planą, ir tie žmonės negauna pajamų. Dar ir kitų pasiūlymų teikėme, bet į mažąją dalį tebuvo atsižvelgta“, – Eltai kalbėjo ji.

Nuo pirmadienio turgaus prekiautojai, kurie prekiauja ne maisto produktais ir atitinka Vyriausybės nustatytus kriterijus, gali pateikti paraišką negrąžintinai 300 eurų turgavietės mokesčio kompensacijai gauti.

Nuo vasario 15 dienos leidžiama vykdyti ne maisto prekių prekybą lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių, išnešiojamąją prekybą – pagal ne prekybos patalpose sudaromas sutartis. Veiklą draudžiama vykdyti kioskuose ir paviljonuose, kurie yra turgavietėse.

Monika Grigutytė (ELTA)

Hits: 21

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Kur šiuo metu važiuoja „Google Street View“ automobilis?

„Google Street View“ automobiliai keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Google Street View“ dėka vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą Lietuvos miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad infrastruktūra miestuose bei tarp jų laikui bėgant keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia

Taip pat skaitykite