Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas.

„Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią pagalbos priemonę, nes turgaviečių mokesčiu galės pasinaudoti visi, kurie nėra sudarę nuolatinės sutarties su turgaviete ir neturėtų galimybės gauti panašios paramos, jeigu būtų teikiama tik subsidija sudariusiems nuomos sutartį“, – Eltai teigė ji.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visgi Z. Sorokienė pabrėžė, kad panašios paramos trūksta daugeliui dirbančių pagal individualią veiklą ar verslo liudijimus, kurie negauna kompensacijos už prekybinių patalpų nuomos mokestį. Be to, ji taip pat sukritikavo valdžios sprendimą drausti vykdyti veiklą turgaus prekeiviams, įsikūrusiems paviljonuose ir kioskuose.

„Šį klausimą iškėliau Ekstremalių situacijų darbo grupės posėdyje. Buvo pripažinta, kad tai nelogiškas sprendimas, kai dirbantiems tomis pačiomis sąlygomis vieniems yra leista dirbti, o kitiems – ne. (…) Tai yra neteisinga, nes parduotuvės mieste, turinčios atskirus įėjimus, gali prekiauti, o kioskai, paviljonai su atskirais įėjimas turgavietėse po atviru dangumi, lauko teritorijoje to daryti negali. Tai tiesiog nelogiška, rengiami teisės aktai, bet pagrįstumo juose jokio“, – kalbėjo Z. Sorokienė.

„Juolab savo raštuose visą laiką akcentavome, kad nekalbama apie kioskus ir paviljonus, kurie yra stacionariuose pastatuose“, – pridūrė ji.

Anot Z. Sorokienės, lygiavertiškumo principus pažeidžiantys valdžios sprendimai kelia verslo tarpusavio susipriešinimą.

„Tikiuosi, kad Vyriausybė įvertis situaciją ir mūsų reikalavimus, kiekvieno objekto galimybes. (…) Vyksta verslo supriešinimas, kuris kelia nepasitikėjimą valdžios institucijomis, verčia abejoti ekspertų darbo grupių sprendimais.

Visi verslai šiuo metu reikalauja kuo skubiau leisti atnaujinti veiklą su sąlyga, kad būtų privaloma laikytis visų reikalavimų, ir tai padaryti kuo skubiau. Verslas kitaip pasmerktas žlugti“, – teigė ji, pridurdama, kad bankrotai kitu atveju gresia kone pusei smulkiųjų verslininkų Lietuvoje.

„Netektys didžiulės jau dabar. Manome, kad apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos“, – akcentavo ji.

Z. Sorokienė taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė iki šiol atsižvelgė tik į mažą dalį asociacijos teiktų pasiūlymų padėti smulkiajam verslui.

„Smulkusis verslas papildomai buvo finansuotas minimaliai, iš tų žadėtų dalykų liko labai maža dalis. Iš pradžių turėjome labai daug priekaištų, kad ne visos veiklos, kurios tikrai nukentėjo, buvo įtrauktos į paramos planą, ir tie žmonės negauna pajamų. Dar ir kitų pasiūlymų teikėme, bet į mažąją dalį tebuvo atsižvelgta“, – Eltai kalbėjo ji.

Nuo pirmadienio turgaus prekiautojai, kurie prekiauja ne maisto produktais ir atitinka Vyriausybės nustatytus kriterijus, gali pateikti paraišką negrąžintinai 300 eurų turgavietės mokesčio kompensacijai gauti.

Nuo vasario 15 dienos leidžiama vykdyti ne maisto prekių prekybą lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių, išnešiojamąją prekybą – pagal ne prekybos patalpose sudaromas sutartis. Veiklą draudžiama vykdyti kioskuose ir paviljonuose, kurie yra turgavietėse.

Monika Grigutytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite