Skirtingos kartos šeimos versle: kaip tęsti veiklą ir užsitikrinti sėkmę?

Garsiausias pasaulio kompanijas, tokias kaip „Samsung Electronics“, „Volkswagen“ ar „Facebook“ sieja ne tik beprotiškas populiarumas ir milijonai klientų visame pasaulyje. Šių kompanijų savininkai arba aukštas valdančias pareigas užimantys žmonės yra giminės. Pavyzdžiui, ilgą laiką socialinio tinklo „Facebook“ rinkodaros vadovė buvo įkūrėjo Marko Zuckerbergo vyresnioji sesuo Randi, o mainais už finansinę paramą verslo pradžioje savo tėvui M. Zuckerbergas yra perdavęs 2 mln. akcijų. Ar tiesa, kad vieno šeimos nario verslas dažnai tampa visos šeimos rūpesčiu? Ir kas vyksta, kai tėvai ir vaikai susisieja ne tik kraujo, bet ir verslo ryšiais?

Tai puikiai žino Viktoras Račkovskis, jau 13 metų dirbantis tėvo versle ir šiuo metu vadovaujantis ilgiausiai Lietuvoje veikiančiai nekilnojamojo turto paslaugų įmonei „Centro kubas – Nekilnojamas turtas“.

Verslo perdavimas – kruopščiai planuojamas procesas

Verslininkas pasakoja, kad tėvas įmonės valdymą perdavė tik įsitikinęs, kad pavyks sustyguoti visus procesus ir numatęs, jog sūnus yra pasirengęs iššūkiui.

„Verslo perėmimas iš tėvo buvo ilgas ir kruopščiai suplanuotas procesas, trukęs ištisus 3 metus“, – pasakoja V. Račkovskis.

Tuo metu, kai tėvui prireikė pagalbos „Centro kube“, Viktoras turėjo savo verslą visiškai kitoje srityje.

„Iš pradžių konsultuodavomės, jei reikdavo, prisidėdavau prie projektų. Kai kartu dirbdavome, man atrodė, kad aš padedu tėvui, o jis manė, kad padeda man. Reikėjo ieškoti kompromisų ir sutarimo, tyrinėjome vienas kito patirtis ir galimybes. Ilgainiui man buvo pasiūlyta perimti generalinio įmonės vadovo kėdę. Ėmiausi ne tik naujų pareigų – įžengiau į naują verslo sritį, turėjau daug ko išmokti, įgyti naujų kvalifikacijų“, – pasakoja Viktoras.

Teko įrodyti, ko vertas

V. Račkovskis sako, kad versle kaip ir šeimoje – susiduria ne tik skirtingų žmonių, bet ir kartų interesai. Jauniesiems verslo įpėdiniams tenka prisitaikyti prie aplinkos požiūrio ir ilgai įrodinėti, kad yra verti pavestos atsakomybės ne dėl giminystės ryšių, bet dėl turimų gabumų.

„Žinoma, pradėjęs vadovauti jutau, kad į mane įtariai žiūri tuometiniai įmonės darbuotojai. Buvau jaunas, kupinas idėjų, norėjau imtis pokyčių. Suprantama, kad žmonės atsitraukė ir tarsi iš šalies stebėjo, ką su verslu išdarinėja įkūrėjo sūnus“, – pasakoja verslininkas.

Pasak jo, verslo perėmimas gali atverti naujas galimybes ir erdvę asmeninėms svajonėms įgyvendinti. Be to, tai – didelis išbandymas atsakomybe.

„Tiesą sakant, įvykus perdavimui man pačiam nebuvo aišku, kaip viskas vyks praktiškai. Ar būsiu tik nominalus vadovas ir visus procesus vis dar valdys tėvas? Tačiau, kuomet oficialiai mane paskyręs direktoriumi tėvas į biurą užsuko tik po kelių savaičių, supratau, kad ant mano pečių – ir didelis jo pasitikėjimas, ir dar didesnė atsakomybė“, – prisimena V. Račkovskis.

Dar nežino, ar dinastija tęsis

Paklaustas, ar jo paties vaikai taps senelio pradėto verslo įpėdiniais, Viktoras sako, kad tai prognozuoti dar per anksti.

„Aš pats mačiau, kaip tėtis šį verslą kūrė ir augino, kiek pastangų įdėjo. Dėl to jaučiu ir pareigą, ir atsakomybę išlaikyti sėkmę. Nesu tikras, ar man pavyks perteikti visą šį svorį ir prasmę savo vaikams. Mano dvidešimtmetė dukra kartais užsuka į biurą ir talkina, o kelių metų sūnui verslas dar nerūpi. Kartos keičiasi, keičiasi ir žmonių interesai, tai yra natūralu. Manau, svarbu ne tik asmeniniai žmogaus norai ar siekiai, bet ir gabumai – jei nebūčiau turėjęs reikiamų kompetencijų, šeimos verslo nebūčiau galėjęs tęsti. Kita vertus, jei tėvas šeimoje yra autoritetas, vaikai nori būti į jį panašūs ir galbūt užsiimti tuo, ką jis veikia“, – dalinasi V. Račkovskis.

Panašių sėkmingų šeimos verslo dinastijų pavyzdžių Lietuvoje yra ne vienas – su įvairiomis šeimos verslų istorijomis bus galima susipažinti Vilniaus universiteto Verslo mokyklos organizuojamoje konferencijoje „Versli šeima“, kuri vyks 2018 m. gegužės 17 d. Kaune.

Konferencijos metu savo patirtimi dalinsis verslininkai iš Lietuvos ir užsienio šalių, specialistai dalinsis įžvalgomis apie kartų santykius versle ir šeimoje, taip pat vyks verslo kontaktų mugė bei bus įteikti „Mylimiausio šeimos verslo“ apdovanojimai.

Jovita Šneiderienė, Vilniaus universiteto Verslo mokykla

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vasaros ir rudens sandūroje Žolinė kviečia susitikti gimines

Rugpjūčio 15-ąją katalikiškas pasaulis švenčia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventę, vadinamą Žoline. Tikintiesiems tai viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių – jos paėmimo į dangų prisiminimas, kai bažnyčiose šventinamos gėlės ir žolynai. Padavimas byloja, kad po Išganytojo Motinos mirties apaštalai budėję prie jos kapo Jeruzalėje. Apaštalas Petras patyręs, jog Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę karstą, Marijos kūno neberadę – karstas buvęs pilnas nuostabiausių gėlių. Didžiausios Žolinės iškilmės švenčiamos bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės

Sausrą įveikęs lietuviškų morkų ir svogūnų derlius pasiekė parduotuvių lentynas

Nors karšta ir sausringa vasara apsunkino morkų ir svogūnų derėjimo sąlygas, šviežios lietuviškos daržovės jau pasiekė parduotuvių lentynas. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiųmečiai lietuviški svogūnai lentynose atsidūrė savaite ankščiau nei pernai, o morkos – savaite vėliau. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai ypač mėgsta šviežias Lietuvoje užaugintas daržoves, tad jas gausiai perka vos pasirodžius ant prekystalių. Didžiausio šalyje prekybos tinklo duomenis, vien pernai lietuviškų morkų ir svogūnų paklausa buvo išaugusi trečdaliu. Iš šviežią produkciją mums tiekiančių Lietuvos ūkininkų šiemet išgirdome, jog svogūnų

Ar eksportuosime lietuvišką medų į Japoniją?

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitiko su kadenciją baigiančiu Japonijos ambasadoriumi Toyoei Shigeeda, su kuriuo aptarė  žemės ūkio sektoriaus aktualijas, jautienos eksporto plėtrą, taip pat užsiminė ir apie lietuviško medaus eksporto galimybes į Japoniją. „Šiemet Lietuvoje yra gausu medaus ir mūsų bitininkai ieško naujų rinkų, tad viena iš krypčių galėtų būti Japonija“, – kalbėjo žemės ūkio ministras. Šių metų orai geri kaip niekad, jie buvo palankūs medaus derliui. „Man teko paragauti lietuviško medaus per Žagarės vyšnių festivalį, išties geras produktas,

Pasirengimą sezonui pradėjusią „Šilutę“ papildė dar vienas naujokas

Rugpjūčio 13-ąją į pirmąją treniruotę susirinko Šilutės krepšinio komanda ir pradėjo pasiruošimą 2018-2019 metų Nacionalinės krepšinio lygos sezonui. Šiuo metu treneriai visą dėmesį skiria atletiniam pasirengimui, traumų prevencijai ir pluša pagal trenerio Tomo Muniaus sudarytą programą. Šilutės komanda pirmadienį oficialiai papildė Mantas Šerkšnas, kuris praėjusiame NKL sezone rinkdavo po 9,5 taško bei atkovodavo po 3,2 kamuolio, su kuriuo buvo pasirašyta vienerių metų sutartis. Šilutiškiai savo gretose jau turi 11 krepšininkų, du legionieriai (Austinas Pope’as ir Jamillas Powellas) prisijungs prie komandos