Skirtingos kartos šeimos versle: kaip tęsti veiklą ir užsitikrinti sėkmę?

Garsiausias pasaulio kompanijas, tokias kaip „Samsung Electronics“, „Volkswagen“ ar „Facebook“ sieja ne tik beprotiškas populiarumas ir milijonai klientų visame pasaulyje. Šių kompanijų savininkai arba aukštas valdančias pareigas užimantys žmonės yra giminės. Pavyzdžiui, ilgą laiką socialinio tinklo „Facebook“ rinkodaros vadovė buvo įkūrėjo Marko Zuckerbergo vyresnioji sesuo Randi, o mainais už finansinę paramą verslo pradžioje savo tėvui M. Zuckerbergas yra perdavęs 2 mln. akcijų. Ar tiesa, kad vieno šeimos nario verslas dažnai tampa visos šeimos rūpesčiu? Ir kas vyksta, kai tėvai ir vaikai susisieja ne tik kraujo, bet ir verslo ryšiais?

Tai puikiai žino Viktoras Račkovskis, jau 13 metų dirbantis tėvo versle ir šiuo metu vadovaujantis ilgiausiai Lietuvoje veikiančiai nekilnojamojo turto paslaugų įmonei „Centro kubas – Nekilnojamas turtas“.

Verslo perdavimas – kruopščiai planuojamas procesas

Verslininkas pasakoja, kad tėvas įmonės valdymą perdavė tik įsitikinęs, kad pavyks sustyguoti visus procesus ir numatęs, jog sūnus yra pasirengęs iššūkiui.

„Verslo perėmimas iš tėvo buvo ilgas ir kruopščiai suplanuotas procesas, trukęs ištisus 3 metus“, – pasakoja V. Račkovskis.

Tuo metu, kai tėvui prireikė pagalbos „Centro kube“, Viktoras turėjo savo verslą visiškai kitoje srityje.

„Iš pradžių konsultuodavomės, jei reikdavo, prisidėdavau prie projektų. Kai kartu dirbdavome, man atrodė, kad aš padedu tėvui, o jis manė, kad padeda man. Reikėjo ieškoti kompromisų ir sutarimo, tyrinėjome vienas kito patirtis ir galimybes. Ilgainiui man buvo pasiūlyta perimti generalinio įmonės vadovo kėdę. Ėmiausi ne tik naujų pareigų – įžengiau į naują verslo sritį, turėjau daug ko išmokti, įgyti naujų kvalifikacijų“, – pasakoja Viktoras.

Teko įrodyti, ko vertas

V. Račkovskis sako, kad versle kaip ir šeimoje – susiduria ne tik skirtingų žmonių, bet ir kartų interesai. Jauniesiems verslo įpėdiniams tenka prisitaikyti prie aplinkos požiūrio ir ilgai įrodinėti, kad yra verti pavestos atsakomybės ne dėl giminystės ryšių, bet dėl turimų gabumų.

„Žinoma, pradėjęs vadovauti jutau, kad į mane įtariai žiūri tuometiniai įmonės darbuotojai. Buvau jaunas, kupinas idėjų, norėjau imtis pokyčių. Suprantama, kad žmonės atsitraukė ir tarsi iš šalies stebėjo, ką su verslu išdarinėja įkūrėjo sūnus“, – pasakoja verslininkas.

Pasak jo, verslo perėmimas gali atverti naujas galimybes ir erdvę asmeninėms svajonėms įgyvendinti. Be to, tai – didelis išbandymas atsakomybe.

„Tiesą sakant, įvykus perdavimui man pačiam nebuvo aišku, kaip viskas vyks praktiškai. Ar būsiu tik nominalus vadovas ir visus procesus vis dar valdys tėvas? Tačiau, kuomet oficialiai mane paskyręs direktoriumi tėvas į biurą užsuko tik po kelių savaičių, supratau, kad ant mano pečių – ir didelis jo pasitikėjimas, ir dar didesnė atsakomybė“, – prisimena V. Račkovskis.

Dar nežino, ar dinastija tęsis

Paklaustas, ar jo paties vaikai taps senelio pradėto verslo įpėdiniais, Viktoras sako, kad tai prognozuoti dar per anksti.

„Aš pats mačiau, kaip tėtis šį verslą kūrė ir augino, kiek pastangų įdėjo. Dėl to jaučiu ir pareigą, ir atsakomybę išlaikyti sėkmę. Nesu tikras, ar man pavyks perteikti visą šį svorį ir prasmę savo vaikams. Mano dvidešimtmetė dukra kartais užsuka į biurą ir talkina, o kelių metų sūnui verslas dar nerūpi. Kartos keičiasi, keičiasi ir žmonių interesai, tai yra natūralu. Manau, svarbu ne tik asmeniniai žmogaus norai ar siekiai, bet ir gabumai – jei nebūčiau turėjęs reikiamų kompetencijų, šeimos verslo nebūčiau galėjęs tęsti. Kita vertus, jei tėvas šeimoje yra autoritetas, vaikai nori būti į jį panašūs ir galbūt užsiimti tuo, ką jis veikia“, – dalinasi V. Račkovskis.

Panašių sėkmingų šeimos verslo dinastijų pavyzdžių Lietuvoje yra ne vienas – su įvairiomis šeimos verslų istorijomis bus galima susipažinti Vilniaus universiteto Verslo mokyklos organizuojamoje konferencijoje „Versli šeima“, kuri vyks 2018 m. gegužės 17 d. Kaune.

Konferencijos metu savo patirtimi dalinsis verslininkai iš Lietuvos ir užsienio šalių, specialistai dalinsis įžvalgomis apie kartų santykius versle ir šeimoje, taip pat vyks verslo kontaktų mugė bei bus įteikti „Mylimiausio šeimos verslo“ apdovanojimai.

Jovita Šneiderienė, Vilniaus universiteto Verslo mokykla

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda