Skirtingos kartos šeimos versle: kaip tęsti veiklą ir užsitikrinti sėkmę?

Garsiausias pasaulio kompanijas, tokias kaip „Samsung Electronics“, „Volkswagen“ ar „Facebook“ sieja ne tik beprotiškas populiarumas ir milijonai klientų visame pasaulyje. Šių kompanijų savininkai arba aukštas valdančias pareigas užimantys žmonės yra giminės. Pavyzdžiui, ilgą laiką socialinio tinklo „Facebook“ rinkodaros vadovė buvo įkūrėjo Marko Zuckerbergo vyresnioji sesuo Randi, o mainais už finansinę paramą verslo pradžioje savo tėvui M. Zuckerbergas yra perdavęs 2 mln. akcijų. Ar tiesa, kad vieno šeimos nario verslas dažnai tampa visos šeimos rūpesčiu? Ir kas vyksta, kai tėvai ir vaikai susisieja ne tik kraujo, bet ir verslo ryšiais?

Tai puikiai žino Viktoras Račkovskis, jau 13 metų dirbantis tėvo versle ir šiuo metu vadovaujantis ilgiausiai Lietuvoje veikiančiai nekilnojamojo turto paslaugų įmonei „Centro kubas – Nekilnojamas turtas“.

Verslo perdavimas – kruopščiai planuojamas procesas

Verslininkas pasakoja, kad tėvas įmonės valdymą perdavė tik įsitikinęs, kad pavyks sustyguoti visus procesus ir numatęs, jog sūnus yra pasirengęs iššūkiui.

„Verslo perėmimas iš tėvo buvo ilgas ir kruopščiai suplanuotas procesas, trukęs ištisus 3 metus“, – pasakoja V. Račkovskis.

Tuo metu, kai tėvui prireikė pagalbos „Centro kube“, Viktoras turėjo savo verslą visiškai kitoje srityje.

„Iš pradžių konsultuodavomės, jei reikdavo, prisidėdavau prie projektų. Kai kartu dirbdavome, man atrodė, kad aš padedu tėvui, o jis manė, kad padeda man. Reikėjo ieškoti kompromisų ir sutarimo, tyrinėjome vienas kito patirtis ir galimybes. Ilgainiui man buvo pasiūlyta perimti generalinio įmonės vadovo kėdę. Ėmiausi ne tik naujų pareigų – įžengiau į naują verslo sritį, turėjau daug ko išmokti, įgyti naujų kvalifikacijų“, – pasakoja Viktoras.

Teko įrodyti, ko vertas

V. Račkovskis sako, kad versle kaip ir šeimoje – susiduria ne tik skirtingų žmonių, bet ir kartų interesai. Jauniesiems verslo įpėdiniams tenka prisitaikyti prie aplinkos požiūrio ir ilgai įrodinėti, kad yra verti pavestos atsakomybės ne dėl giminystės ryšių, bet dėl turimų gabumų.

„Žinoma, pradėjęs vadovauti jutau, kad į mane įtariai žiūri tuometiniai įmonės darbuotojai. Buvau jaunas, kupinas idėjų, norėjau imtis pokyčių. Suprantama, kad žmonės atsitraukė ir tarsi iš šalies stebėjo, ką su verslu išdarinėja įkūrėjo sūnus“, – pasakoja verslininkas.

Pasak jo, verslo perėmimas gali atverti naujas galimybes ir erdvę asmeninėms svajonėms įgyvendinti. Be to, tai – didelis išbandymas atsakomybe.

„Tiesą sakant, įvykus perdavimui man pačiam nebuvo aišku, kaip viskas vyks praktiškai. Ar būsiu tik nominalus vadovas ir visus procesus vis dar valdys tėvas? Tačiau, kuomet oficialiai mane paskyręs direktoriumi tėvas į biurą užsuko tik po kelių savaičių, supratau, kad ant mano pečių – ir didelis jo pasitikėjimas, ir dar didesnė atsakomybė“, – prisimena V. Račkovskis.

Dar nežino, ar dinastija tęsis

Paklaustas, ar jo paties vaikai taps senelio pradėto verslo įpėdiniais, Viktoras sako, kad tai prognozuoti dar per anksti.

„Aš pats mačiau, kaip tėtis šį verslą kūrė ir augino, kiek pastangų įdėjo. Dėl to jaučiu ir pareigą, ir atsakomybę išlaikyti sėkmę. Nesu tikras, ar man pavyks perteikti visą šį svorį ir prasmę savo vaikams. Mano dvidešimtmetė dukra kartais užsuka į biurą ir talkina, o kelių metų sūnui verslas dar nerūpi. Kartos keičiasi, keičiasi ir žmonių interesai, tai yra natūralu. Manau, svarbu ne tik asmeniniai žmogaus norai ar siekiai, bet ir gabumai – jei nebūčiau turėjęs reikiamų kompetencijų, šeimos verslo nebūčiau galėjęs tęsti. Kita vertus, jei tėvas šeimoje yra autoritetas, vaikai nori būti į jį panašūs ir galbūt užsiimti tuo, ką jis veikia“, – dalinasi V. Račkovskis.

Panašių sėkmingų šeimos verslo dinastijų pavyzdžių Lietuvoje yra ne vienas – su įvairiomis šeimos verslų istorijomis bus galima susipažinti Vilniaus universiteto Verslo mokyklos organizuojamoje konferencijoje „Versli šeima“, kuri vyks 2018 m. gegužės 17 d. Kaune.

Konferencijos metu savo patirtimi dalinsis verslininkai iš Lietuvos ir užsienio šalių, specialistai dalinsis įžvalgomis apie kartų santykius versle ir šeimoje, taip pat vyks verslo kontaktų mugė bei bus įteikti „Mylimiausio šeimos verslo“ apdovanojimai.

Jovita Šneiderienė, Vilniaus universiteto Verslo mokykla

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės