Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Kęstučio Navicko vizitas į Šilutės rajono savivaldybę virto aštria diskusija apie turizmo raidą Pamaryje. Ją išprovokavo susitikimą vedęs „VĮ Baltijos aplinkos forumas“ vadovas Žymantas Morkvėnas, į Šilutę pakvietęs paukščių gerbėjų grupę, kurie didžiausiu turizmo stimulu laiko ornitologinio turizmo raidą. Tuo tarpu vietiniai valdžios ir turizmo verslo atstovai tvirtino, kad skatinant turizmą pirmiausiai reikėtų išspręsti dešimtmečius rajoną kamuojančias problemas. Pats ministras diskusijoje beveik nedalyvavo. Jis tik išklausė nuomones.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis (kairėje) aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui pasakojo apie įsisenėjusias gamtosaugos problemas, kurios trukdo turizmo plėtrai.

Daugiau dėmesio gamtiniam turizmui
Susitikimą vedęs „VĮ Baltijos aplinkos forumas“ vadovas Žymantas Morkvėnas sakė, kad šios diskusijos tikslas – įvertinti, ar gamtinis turizmas gali būti svarbus Nemuno deltos regiono plėtrai, aptarti situaciją. Gamtiniu turizmu jis vadino ornitologinį turizmą, kuriuo domisi galintys nemažai pinigų išleisti mūsų krašte, tačiau turintys specifinių poreikių turistai. Pasak pranešėjo, tokių pas mus būna tik 10 procentų iš bendro turistų srauto, todėl galimybės uždirbti iš jų mažai išnaudojamos, nors Nemuno deltoje gyvena apie 290 paukščių rūšių ir šis regionas ornitologine prasme yra reikšmingas ne tik Europos, bet ir viso pasaulio mastu.
Kitas mažai išnaudojamas pajamų šaltinis – gamtos fotografų priėmimas. Šie žmonės taip pat galėtų atnešti nemažai pajamų turizmo organizatoriams. Patrauklus mūsų kraštas ir gamtos entuziastams. Tuo tarpu populiari mūsų kraštuose mėgėjiška žvejyba daug pelno, kaip ir atsitiktinis gamtinis bei kultūrinis turizmas, neduoda. Anot Ž. Morkvėno, dar viena galima turizmo rūšis mūsų krašte galėtų būti potvynio turizmas. Jis taip pat pasigedo galimybių kaimo turizmo sodybose paragauti autentiškų kaimiškų patiekalų.

Susitikimą vedęs Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas sugebėjo išprovokuoti aršią diskusiją.

Pranešėjo teiginius aktyviai parėmė su juo atvykę ornitologijos entuziastai. Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis apgailestavo, kad Ventės rago ornitologijos stotyje trūksta gidų, ypač kalbančių anglų kalba. Jis ir prieš kelis metus paukščių stebėjimu susidomėjusi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorė Aida Mačerinskienė tvirtino, kad Ventės rage yra galimybių priimti tik trečdalį kruiziniais laivais atplaukiančių ir ten apsilankyti pageidaujančių turistų.
Ornitologinio turizmo turus organizuojantis verslininkas Marius Karlonas tvirtino, kad paukščių stebėtojams reikia daugiau paslaugų ir komforto. Labai trūksta informacijos anglų kalba, o tai apriboja galimybes pritraukti daugiau svečių iš užsienio. Tuo labiau, kad paukščių entuziastai, kurie čia vieną kartą atvyksta, sugrįžta ir vėl.
Pirmiausiai teks įveikti problemas
Tituluotų svečių teiginiai, kad gamtinis, ypač ornitologinis turizmas labai padėtų mūsų kraštui, vietinių neįtikino. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ministrui sakė, kad pirmiausia reikia išvalyti upių vagas, sudaryti galimybę įplaukti į naujai pastatytus uostus, pakeisti vietiniams gyventojams ir jų verslui trukdančias rezervatų ribas, skirti dėmesio tvenkiniams, kurių 49 proc. akcijų priklauso valstybei. Kalbėdamas apie tarptautinio turizmo skatinimą, meras priminė, kad bendromis kelių savivaldybių pastangomis įsteigtas lėktuvo maršrutas, kuris jungia Londoną ir Palangą, taip palengvinant patekimą į mūsų regioną ir skatinant regioninį turizmą.
Meras pasigedo artimesnio bendradarbiavimo su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui priklausančia Ventės rago ornitologijos stoties administracija, nors Savivaldybė turizmo srautams didinti įrengė šiuolaikinę automobilių stovėjimo aikštelę.
Tarybos narys Tomas Budrikas atkreipė dėmesį, kad už žvejo mėgėjo bilietus surenkama po 1,5 milijono eurų, tačiau iš tų lėšų mūsų rajonui neskiriama nieko. Anot T. Budriko, būtų teisinga dalį tų lėšų palikti aplinkos, kur tie žvejai atvyksta žūklauti priežiūrai ir tvarkymui. Į šią pastabą ministras atsakė, kad tai esąs vienas iš tų dalykų, apie kuriuos reikėtų pagalvoti, ir pasiūlė pajamų gauti įrengus mokamas automobilių stovėjimo aikšteles.
Šilutės turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė pakvietė paukščių mylėtojus diskusiją pratęsti siauresniame rate ir susitikus po kurio laiko pasidalinti praktiniais siūlymais bei sumanymais. Kvietimas buvo priimtas ir tai, ko gero, vienintelis nors kiek apčiuopiamas šio susitikimo rezultatas.
Verslininkas ir bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys piktinosi, kad iš Vilniaus atvykę svečiai 20 metų kalba tą patį, tačiau problemos išlieka, nes upės nevalomos, sąlygos keliauti po salą yra prastos.

Suerzintas ornitologijos šalininkų teiginių verslininkas ir bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys išėjo iš salės.

„Jūs klausykite, ką mes sakome. Yra ne tik gamtinis turizmas, yra kultūrinis turizmas, yra kulinarinis turizmas“, – kalbėjo R. Plikšnys ir, numojęs ranka, išėjo iš salės. Jam pritarė ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, sakydama, kad ornitologinis turizmas nesąs toks reikšmingas, kaip mano jo entuziastai. Ji dar kartą iškėlė tas pačias problemas, kurias paminėjo Savivaldybės meras, ir sakė, kad tolesnė Pamario turizmo raida turėtų prasidėti nuo šių problemų sprendimo.

Vaidotas VILKAS