Skinkite kuo daugiau lubinų, taip padėsite išsaugoti vietines augalų rūšis

Pievos, pamiškės ir pakelės jau mėlynuoja – pradeda žydėti lubinai. Tai invazinė, viena agresyviausiai plintančių augalų rūšių, todėl aplinkosaugininkai ragina juos skinti ir merkti į vazas, taip prisidedant prie lubinų gausos reguliavimo. Jeigu jų pridygo sode, sodyboje, aplink namą, reikėtų iškasti arba reguliariai šienauti dar nesubrandinus sėklų.

„Svetimžemių rūšių plitimas, jų invazija kelia grėsmę daugelio pasaulio regionų biologinei įvairovei. Lubinai auga beveik visoje Lietuvos teritorijoje, jų gausu ir aplinkui miestus, gyvenvietes, apleistuose žemės plotuose, pievose, pakelėse. Dabar pats jų žydėjimo sezonas, todėl drąsiai skinkite, merkite į vazas, pasipuošite namus, terasas, biurus. Gamtoje jų liks mažiau, taip padėsime išsaugoti vietines augalų rūšis“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė.

Ji dalijasi idėja artėjančioms Joninėms – jeigu dar žydės lubinai, pinkite iš jų vainikus, užuot skynę saugomus žolynus. Kadangi lubinai dar nespėjo subrandinti sėklų, paleidus į vandenį jų vainikus nekyla grėsmė, kad ims daugintis. Atsargiau patartina elgtis su jau nužydėjusiais lubinais, juos reikėtų kompostuoti arba išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kad sėklos neišplistų.

Lubinai, žydintys mėlynais, violetiniais, balkšvais ar rausvais žiedais į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir ilgainiui paplito visoje šalyje, nustelbdami daugelį vietinių augalų. Jų neėda nei gyvuliai, nei žvėrys, sėklų negraužia pelės, nelesa paukščiai.

Šis daugiametis augalas didina azoto atsargas dirvožemyje, dėl to ten, kur jie auga, ima nykti kitos rūšys. Lubinų šaknų sistema gerai išvystyta ir neišdžiūsta net per sausrą, todėl jie anksčiau naudoti priešgaisrinėse miškų juostose – sąžalynai gali užkirsti kelią pažeminiams gaisrams. Tačiau dabar jų prisiveisė tiek, kad tenka naikinti.

Pagrindinis būdas – iškasti. Tai nėra taip paprasta, nes lubino šaknys pasiekia ir 1,5 metro gylį. Jeigu lieka nors dalis šaknies, jis auga iš naujo. Kitas veiksmingas būdas – šienauti. Lubinus kasmet nušienavus po keletą kartų jie negali subrandinti sėklų, ir po kurio laiko toje teritorijoje išnyksta.

Primename, kad Lietuvoje draudžiama auginti visas daugiamečio lubino rūšis ir veisles, prekiauti jų sėklomis ir sodinukais. Vis dar stebima, kad puošnias daugiamečio lubino veisles bandoma auginti, ieškoma kaip parsisiųsti sėklų iš užsienio, pavyzdžiui, „Polar Princess“, „Persian Slipper“ ir pan.

Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Kardiologė atskleidė, kodėl virpa širdis ir kas svarbu pajutus simptomus

Aukštas kraujospūdis gali lemti prieširdžių virpėjimo atsiradimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris bendroje populiacijoje nustatomas maždaug 3 proc. vyresnių nei 20 metų žmonių. tai rodo naujausi moksliniai tyrimai. Gydytojų kardiologų teigimu, Lietuvoje ir prieširdžių virpėjimas, ir arterinė hipertenzija, tai yra padidėjęs kraujospūdis, yra itin dažnos ir vis dar nepakankamai kontroliuojamos sveikatai pavojingos būklės. Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, prieširdžių virpėjimą itin dažnai sukelia arterinė hipertenzija, tai įrodė ir Europos prevencinės kardiologijos žurnale paskelbti duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai ne tik patvirtino

Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę? 44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai

Taip pat skaitykite