Skaudžių išgyvenimų paliesti, bet nepalūžę

Prabėgo septyni dešimtmečiai nuo to laiko, kai tūkstančiai darbščių, šviesių Lietuvos žmonių buvo atskirti nuo Tėvynės, plėšte išplėšti iš gimtųjų sodybų ir gyvuliniais vagonais ištremti į Sibiro platybes. Teko ištverti nežmoniškas gyvenimo sąlygas, pažeminimus, sunkiai dirbti ir nepalūžti. Ne visi sugrįžo į gimtus namus, o ir sugrįžę negalėjo gyventi juose. Nors laikas glaistė nuoskaudas, gydė širdies žaizdas, tačiau tai, kas buvo patirta tremtyje, iš gyvenimo knygos kaip nepageidaujamo lapo neišplėši. Tremtinių, jų artimųjų atmintis tebesaugo karčią patirtį, iš praeities vis atklysta sudaužytų gyvenimų aidai.

Skambėjo jungtinis senjorų, jaunimo ir vaikų choras, kuriam dirigavo ilgametis „Pamario aido“ choro vadovas V. Jovaiša.

Susibūrė
1989-ųjų sausio 28 dieną Šilutėje įkurtas klubas „Tremtinys“ vienijo 333 narius. Tų pačių metų pabaigoje klubas įsiliejo į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą, o 2004 m. tapo Šilutės filialu. Šilutiškiai garsėjo iniciatyvomis, buvo vienas gausiausių filialų. Liūdna, bet laikas daro savo, tremtinių gretos retėja, dabar filialas vienija mažiau negu 700 savo narių.
Šilutės filialo vadovas Antanas Balvočius džiaugiasi, kad tremtiniai yra aktyvūs, gyvybingi, kad į šventinį renginį susirinko bemaž tiek pat, kiek ir tuomet, kai buvo įkurtas klubas „Tremtinys“.
Sulaukta garbių svečių: atvyko LPKTS Klaipėdos regiono koordinatorius Jurgis Mykolas Endziulaitis, LPKTS Tarybos pirmininkas technikos m. dr. Gvidas Rutkauskas, artimiausi kaimynai iš Šilalės. Šaltą žiemos šeštadienį tremtinius šildė bendrystė.

Šventiniame renginyje susitiko tremtiniai iš Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės.

Dekoracijos priminė
Iškilmingo minėjimo scenos dekoracijos vertė susimąstyti apie mažą, gražią, sudėtingą istorinį kelią nuėjusią šalį – Lietuvą ir jos žmones. Scenos tolumoje – tautinė vėliava tarsi išplaukusi iš sovietinės – raudonosios vėliavos gniaužtų. Virš scenos kabantys langai su išdaužytais stiklais tremtiniams priminė Sibirą, o raudona spalva langų rėmuose bylojo apie tai, kad tremtys paženklintos krauju, žemės kauburėliais su kryžiais svetimoje žemėje.
Šventinis renginys pradėtas giedant Lietuvos himną.
Tikėjimas – gyvenimo uola
Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios katalikų parapijos kunigas Stasys Toleikis jausmingai kalbėjo apie tai, kas yra gyvenimo uola, kas teikia žmogui paguodą ir stiprybę. Prisiminė, kad tremtį išgyvenusių tėvų jis klausdavęs, kaip jiems tai pavyko. Iš jų sužinojo, kad išgyventi padėjo tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu, kad iš namų į svetimą kraštą trėmė už tai, kad žmonės buvo darbštūs, mylėjo žemę, vienas kitą, sutarė su kaimynais…

LPKTS Šilutės filialo vadovai (iš kairės): Ipolitas Vasiliauskis, Zigmas Riauka, Antanas Balvočius, Antanas Mitkus.

Dvasininkas priminė, kad tūkstančiai Lietuvos vyrų ir moterų, nebijodami prarasti gyvybės, kovojo už Lietuvą, kad kiekviena jų auka yra prasminga, o jų meilė, perduodama iš kartos į kartą, kelia Lietuvos dvasią. „Būkit šviesos nešėjai savo aplinkoje. Aš melsiuosi už jus, jūsų artimuosius ir tuos, kurie nebegrįžo į mylimą gražią Lietuvą“, – pažadėjo kunigas, primindamas, kad vakare aukos šv. Mišias bažnyčioje.
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, rankose spausdamas Naująjį Testamentą, kalbėjo ir apie kitas knygas, kuriose rašoma apie tremtį – pasakojamos istorijos neleidžia sumenkinti to, kas buvo, jose ieškoma atsakymo, kaip žmogus gali elgtis taip žiauriai su kitu žmogumi. R. Šemeklis patikino, kad tremtiniams, politiniams kaliniams ištverti padėjo meilė, tikėjimas ir viltis.
Nesulaukusiųjų šių dienų šviesus atminimas pagerbtas tylos minute.
Tautiniais apdarais pasidabinusios Vydūno gimnazijos gimnazistės perdavė gėlių puokštę LPKTS Šilutės filialo valdybos nariui Leonardui Deikui ir palydėjo prie kryžiaus tremties aukoms atminti, esančio prie Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios.

Trečiojo laipsnio LPKTS žymeniu (medaliu) „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanota Regina Tamošauskienė.

Vadovai – apie nueitą kelią
Prisiminimais pasidalino Šilutės filialo vadovai: Zigmas Riauka, Vytautas Vaicekauskas, Edmundas Stankevičius, Ipolitas Vasiliauskis, Antanas Mitkus, Antanas Balvočius. Šilutės r. savivaldybės meras, šventinio renginio globėjas Šarūnas Laužikas įteikė jiems šviesios atminties tremtinio, pedagogo Eduardo Šmito knygą „Nepalūžęs tremtyje“.
Pirmuosius „Tremtinio“ klubo žingsnius apžvelgė Zigmas Riauka. „Nors nebuvau tremtinys, tačiau išrinko pirmuoju vadovu, nes nevengiau drąsių pasisakymų. Buvom pirmieji, nežinojom, kaip ir į kurią pusę viskas pakryps, bet buvom drąsūs ir ryžtingi“. Apžvelgdamas nuveiktus darbus prisiminė, kiek daug jam teko išklausyti drebančiais balsais pasakojamų tremtinių skaudžių išgyvenimų, praradimų kupinų istorijų.
Perskaityti Vytauto Vaicekausko prisiminimai apie politinių kalinių ir tremtinių choro „Pamario aidas“ kūrimąsi. Gydytoju dirbusio V. Vaicekausko raginami ateiti dainuoti žmonės vis klausinėjo: „Daktarėli, ar neišveš“. Jis ramino, kad dabar jau neišveš… „Choras stiprino žmonių tikėjimą nepriklausomybe, drąsino juos“, – savo prisiminimuose rašo V. Vaicekauskas.
Savo prisiminimus apie vadovavimą Šilutės tremtiniams atsiuntė ir Edmundas Stankevičius. Ketvirtasis vadovas Ipolitas Vasiliauskis pastebėjo, kad jo vadovavimo tremtiniams laikotarpis buvo kitoks: „Euforija dėl laisvos Lietuvos buvo jau praėjusi. Patriotizmas atslūgo, prasidėjo prichvatizacija: visi, kas galėjo, griebė kiek gali“. Bet buvo ir kuo džiaugtis – tuo metu choras tapo itin savarankiškas, rašė projektus ir gaudavo lėšų išvykoms į koncertus.
Dvejus metus Šilutės filialui vadovavęs Antanas Mitkus pasidžiaugė, kad šventės dalyviai taps ypatingo reginio liudininkais, klausysis jungtinio choro, kuriame dainuos senjorai, jaunimas iš Gardamo ir Juknaičių pagrindinių mokyklų bei patys mažiausi iš Pamario pagrindinės mokyklos: „Mūsų nebebus, o jaunimas, vaikai prisimins, kad dainavo su tremtiniais“.
Dabartinis filialo vadovas Antanas Balvočius prisiminė Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius apie tai, kad ją ir liūdina, ir džiugina, jog yra tokia Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Liūdina, kad apskritai reikėjo ją kurti, kad būtent taip pakrypo lietuvių tautos likimas, o džiugina, kad grįžę tremtiniai, jų vaikai ir vaikaičiai, tremtyje gimę, būrėsi ir jungėsi bendrai veiklai.

Pagerbė
LPKTS Tarybos pirmininkas Gvidas Rutkauskas įteikė LPKTS apdovanojimus Onai Zubavičienei, Zuzanai Konstancijai Medingienei, Leonui Mišeikiui (Pagėgių savivaldybė), Sandrai Tamašauskienei. Trečiojo laipsnio LPKTS žymenimis (medaliais) „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanoti Bronislovas Tarvydas, Regina Tamošauskienė ir Pranas Kentra, antrojo laipsnio – Antanas Mitkus, o pirmojo laipsnio – Vytautas Jovaiša.
Šilutės rajono savivaldybės meras Šarūnas Laužikas specialius padėkos raštus įteikė Adelei Bružienei, Leonui Čelutko, Algirdui Juozui Červinskui, Leonardui Deikui, Romualdui Valentinui Dovydaičiui, Bronislavai Birutei Gaigalienei, Eugenijui Gaižauskui, Vidai Giedrikienei, Marijonai Jankauskienei, Danutei Kalinauskienei, Vandai Elenai Mandeikienei, Elenai Mičiulienei, Antaninai Rudminienei, Reginai Tamošauskienei, Vytautui Vaicekauskui, Ipolitui Vasiliauskiui, Genovaitei Voitenko, Antanui Mitkui.
LPKTS Šilutės filialo vadovas A. Balvočius įteikė padėkos raštus aktyviausiems Šilutės filialo nariams.
Gausus būrys sveikintojų atvyko pagerbti 25 metus gyvuojantį filialą ir jo narius.
Skambėjo dainos…
Šventinį renginį papuošė Gardamo pagrindinės mokyklos moksleivių ir jų mokytojų parengtas montažas. „Be jūsų nesuprastume, kas yra Tėvynė“, – nuskambėjo žodžiai iš jaunimo lūpų.
Dainavo mišrus choras „Pamario aidas“. Viena atliekamų liaudies dainų apie mergelę, renkančią uogas, vainutiškei Vandai Bieliauskienei priminė 1947-ųjų birželio 15-ąją. Jos mama, teta su kitais talkininkais grėbė šieną. Norėdama prisidėti tuomet aštuonmetė nubėgo į pamiškę, kur sirpo mėlynės. Pririnkusi uogų subėrė į gražiausią puodelį. „Po karo prosenelių statyta troba buvo sudeginta, glaudėmės klėtyje. Neapsižiūrėjau ir sudaužiau puodelį, mėlynės pabiro“, – pamena vainutiškė. Vakare atėjo kareiviai. Visą naktį sėdėjo klėtyje, rūkė, o 6 val. ryto pasakė, kad teks važiuoti….Iš tremties grįžo jau 18-metė.
Šventinį renginį karūnavo Bikavėnų liaudiškos muzikos kapela „Lolytėlė“.
Kultūros ir pramogų centro fojė veikė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos ir Gardamo pagrindinės mokyklos moksleivių sukurtų skrajučių paroda.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite