Siuvinėjimas kryželiu kaip dėlionė

Žemaitkiemio kaime (Saugų sen.) gyvena Stanislava Damulienė, daugelį metų siuvinėjanti kryželiu. Moters rankoms paklūsta bet kokio sudėtingumo piešiniai. Langelis po langelio moteris dėlioja savo paveikslus, taip rasdama nusiraminimą ir suteikdama džiaugsmo kitiems.

Stanislava Damulienė, gyvenanti Žemaitkiemio kaime, Saugų seniūnijoje. Laisvalaikio užsiėmimas – siuvinėjimas kryželiu.

Stanislava Damulienė, gyvenanti Žemaitkiemio kaime, Saugų seniūnijoje. Laisvalaikio užsiėmimas – siuvinėjimas kryželiu.

 

Netikėtas pomėgis
Tikriausiai nerasime nė vienos mergaitės ar moters, kuri nebūtų bandžiusi siuvinėti. Siuvinėdavome per pamokas ir namuose, dar ir šiandien rastume namuose vieną kitą darbelį ar paveikslėliu pamargintą pagalvėlę.
Stanislava gerai nė nebeprisimena, kada pradėjo siuvinėti. Ne vieną dešimtmetį ji tarsi dėlionę dėlioja iš mažų nesuskaičiuojamų kryželių savo kūrybinius darbelius. Namų sienas puošia įvairaus dydžio paveikslai su kalnų ir upių vaizdais, gėlėmis, gyvūnais ir portretais.
Stanislavos vaikystė prabėgo kaimyniniame Šilalės rajone, netoli Laukuvos. Kartu augo vienas brolis ir trys seserys. Tėvai vertėsi sunkiai, tad vaikai iš mažens buvo pratinami prie darbo.
Į Šilutės rajoną Stanislava atsikėlė 1982 metais. Ilgus metus dirbo tuometinio Saugų tarybinio ūkio Žemaitkiemio skyriuje melžėja. Triūsė dažnai neskaičiuodama valandų. Užaugino 5 vaikus. Pomėgis siuvinėti atsirado tada, kai kartą marti parvežusi parodė kryželiu siuvinėtą paveikslą ir pasiūlė jį išsiuvinėti. ,,Pati tikriausiai tingėjo, o ir nemanė turinti tiek kantrybės“, – atviravo Stanislava. Taip ir prasidėjo.
,,Siuvinėdama užsimiršdavau, nurimdavo nervai, nebejausdavau nei skausmo, nei piktumo. Nepajusdavau, net kaip bėga laikas. Kai pradėjau siuvinėti, taip ir nebepaleidau šio pomėgio“, – pasakojo 73 metų slenkstį perkopusi moteris.
Nuvažiavusi į Šilutę ar Klaipėdą, Stanislava ieškodavo žurnalų ir laikraščių, kuriuose būdavo schemų paveikslėlių, skirtų siuvinėti. Dažniausiai jų rasdavo „Ūkininko patarėjo“ priede „Kraitis“, vėliau – ,,Šeimininkėje“. Ir šiandien jų daugybę turi išsaugojusi. Paklausta, ar kada nors mokėsi siuvinėti kryželiu, pasakojo, kad niekur nesimokė. Yra siuvinėjusi paprastais dygsneliais. Mėgdavo megzti kojines, pirštines, net pirštuotas. Nusimezgusi kokią palaidinę ar megztinį, apsivilkusi kelis kartus, galėdavo išardyti ir megzti iš naujo. Išardytus siūlus kartais panaudodavo ir siuvinėjimui, jei prireikdavo kokio nors atspalvio. Siūlų retai tepristigdavo, mat, nuvažiavusi į miestą, pirmiausia užeidavo į siūlų parduotuvę. Siūlus rinkdavosi ,,iš akies“, sako jokių numerių nežinojusi. Ten ir kanvos nusipirkdavusi. Kartais ir vaikai atveždavę.


Siuvinėja ne vien sau
Kol buvo jaunesnė, Stanislava siuvinėdavo didesnės apimties paveikslus – jais ir dabar nukabinėtos visos namų sienos. Noriai rodė ir kituose kambariuose pakabintus paveikslus, kurie nebetelpa gyvenamajame kambaryje. Atnešė didelį paveikslą ir iš sesers būsto, kuris yra kitame namo gale. Visus magėjo parodyti.
Stanislava pasakojo, kad jos siuvinėtais paveikslais pirmoji susidomėjo Birutė Dambrauskienė, jau apie 50 metų dirbanti bendruomenės slaugytoja. Moteris ne tik žmonių sveikatai neabejinga, bet ir domisi, kaip jiems sekasi, rūpinasi, gal kuo galėtų pagelbėti. Ji pirmą kartą ir organizavo Stanislavos darbų parodą Žemaitkiemio bendruomenės namuose, – kad į rinkimų apylinkę atėję balsuoti žmonės galėtų pasidžiaugti jos darbais. Po pirmosios parodos jau praėjo keleri metai, ir kaip sakė dabartinis bendruomenės pirmininkas Zigmas Toleikis, vėl ruošiamasi rengti parodą kalėdinei vakaronei.
Rodydama ant stalo sudėliotus savo siuvinėtus paveikslėlius (ne visi jie dar įrėminti, nes rėmeliams reikia papildomų lėšų), Stanislava pasakojo, kad paveikslus pradeda siuvinėti nuo apačios, atidžiai skaičiuoja, kad tiksliai galėtų ant medžiagos atkartoti paveikslą, jį visą užpildo kryželiais. Siuvinėja spalvotais siūlais (neturi nė vieno tik juoda ir balta spalva išsiuvinėto).
Siuvinyje „Saulėlydis“ yra panaudota apie 40 atspalvių siūlų, daugiausia geltonos ir rudos spalvos. Šiandien dar siuvinėja, tačiau vis mažesnius paveikslėlius. Vieną atnešė parodyti – pradėtą nuo apačios švelniomis spalvomis siuvinėjamą kaimo su kalnais vaizdą. Siuvinėja be lankelio, naudoja įvairaus storumo adatas.
Stanislava pasakojo, kad jai patinka ryškių spalvų paveikslai, ypač mėgsta vaizdus su kalnais, gėlėmis. Sakė, kad daug paveikslų esanti padovanojusi.
Vakarais, namuose, sklindant įvairiems TV garsams, Stanislava siuvinėja. Televizorius – tik fonas. Ji skaičiuoja langelius, dėlioja savo pasirinktą dėlionę ir apmąsto praėjusius laikus, vaikų gyvenimus ir sutiktus žmones. Išeinančius mus palydi žvilgsniu ir pakviečia atvažiuoti į jos parodą…
Birutė Morkevičienė

Hits: 771

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite