Siūloma amnestija. Gerai tai ar blogai?

Šalies žiniasklaida vis skelbia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo amnestiją, akcentuoja dvi to progas: rudenį į Lietuvą atvyksta Popiežius Pranciškus, šiemet minimas Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejus.

Kaip siūlomą amnestiją vertina Šilutės rajono gyventojai?

Siūlymas ir argumentai
Seimo narys Ramūnas Karbauskis žiniasklaidai aiškina, kad siūloma amnestija paliestų galbūt 4 proc. nuteistųjų, gal 250 asmenų, gal mažiau, tačiau ji nebūtų taikoma visuomenei grėsmę keliantiems įkalintiesiems. Pirmiausia yra šnekama apie moteris, apie besilaukiančias moteris, apie netyčinius nusikaltimus. Anot R. Karbauskio, anksčiau būta 4 didesnės apimties amnestijų, kurioms pritarė ir tie politikai, kurie dabar siūlymui nepritaria. Be to, dabartinė valdžia aiškinasi ir viešina, kiek skaudulių susikaupę perpildytose įkalinimo įstaigose.

Dėl amnestijos Seimas turėtų apsispręsti jau rugsėjį. Planuojama, kad amnestija įsigaliotų kitų metų sausio 1 d. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius radijo bei televizijos laidose aiškina, kad amnestuotieji nebus palikti be priežiūros, juos kontroliuos Probacijos tarnybos specialistai, o tai esminis skirtumas, kurio trūko po ankstesnių amnestijų. Be to, ministras nusiteikęs siūlyti Vyriausybei apsispręsti ir dėl areštuotų asmenų, kurie už smulkius nusikaltimus atlieka bausmę iki 90 parų, atvykdami į įkalinimo įstaigas savaitgaliais ar kitomis savaitės dienomis. Ir tai kainuoja mokesčių mokėtojams: reikia išvalyti kameras, skalbti patalynę, maitinti ir mokėti kompensacijas už atvažiavimą. Tad amnesija sumažintų ir šią naštą, galbūt amnestuojamųjų padaugėtų pora šimtų.
Nuomonės ir vertinimai
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė mano, kad moterims su vaikais, jeigu padarytas nesunkus nusikaltimas, įkalinimo įstaigoje – ne vieta, kalėjimas – neišmoko, vaikas turi augti kaip visi kiti Lietuvos vaikai laisvėje. Moteris su vaikais reikėtų kuo greičiau išleisti į laisvę. Rusnėje yra pora sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų vyrų. Anot seniūnės, didelių rūpesčių jie nekelia. Vienas vyras dirba, turi moterį, kitas irgi kabinasi į gyvenimą, tačiau kai išgeria, smurtauja.

D. Drobnienė įsitikinusi, kad nusikalstama dažnai apsvaigus nuo alkoholio, kuris atneša didžiausių nelaimių. Seniūnė priminė seną tiesą, kad įkalintųjų išlaikymas – našta dirbantiems ir mokesčius mokantiems gyventojams.
Jonas Purlys, buvęs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, mano, kad kiekvieno įkalintojo istorija yra kitokia, amnestijos atveju kiekvieną reikėtų vertinti labai atsakingai. Anot jo, galima išleisti į laisvę moteris, jeigu nusikaltimai nėra sunkūs, jeigu turi vaikų, nes jiems lagerio gyvenimas – bloga pamoka, gal mažytis to nesupranta, o 3-5 metų jau suvoks, gero ten mažai pamatys. Vaikas turi gyventi normalų gyvenimą. Pašnekovas teigė pritariąs amnestijai. Vien todėl, kad visuomenei atkris dalis naštos išlaikyti įkalintus asmenis.

Diskusija dėl amnestijos domėjęsis J. Purlys stebėjosi, kad areštantai važinėja savaitgaliais „pagulėti ant narų“… Mat jeigu asmuo yra nusikaltėlis, jis sėdi kalėjime, o toks bausmės atlikimas atvažinėjant… Kalėjimai – perpildyti. J. Purlio nuomone, už nugvelbtą vištą pasodina, o kiek tikrų nusikaltėlių vaikšto laisvėje… Reikėtų keisti ir Baudžiamąjį kodeksą.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys verslininkas Alfonsas Vanagas taip pat mano, kad vertėtų iš kalėjimų paliesti vaikų turinčias moteris, jeigu jų nusikaltimai nebuvo sunkūs, tyčiniai. Kalėjimai yra perpildyti, jeigu netyčia asmuo padarė nesunkų nusikaltimą, jau paragavo kalėjimo duonos ir žino, koks yra atpildas už nusikaltimą, tegul eina į laisvę, dirba, išsilaiko pats save. A. Vanagas sakė, jog yra grįžusių iš kalėjimo, gyvena, nieko blogo nedaro. Tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad banditai, prievartautojai ir kiti visuomenei pavojingi asmenys turi likti kalėjime ir paskelbus amnestiją.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Arūnas Pupšys, anksčiau dirbęs Policijos komisariate, amnestijai pritartų, tačiau irgi akcentavo būtinybę labai atidžiai vertinti kiekvieno įkalintojo bylą, duomenis: kas įkliuvo pirmą kartą, kas teistas ir anksčiau, ar nusikaltimas nėra sunkus. A. Pupšio nuomone, amnestija būtų naudinga ir valstybei, ir visuomenei, tai būtų ir galimybė nusikaltimą padariusiam asmeniui grįžti į normalų gyvenimą. Gal dirbs, mokės valstybei mokesčius… Kalėjimų išlaikymo kaštai yra dideli.
Apie sugrįžusius į rajoną buvusius kalinius A. Pupšys dabar duomenų neturi, yra įsitikinęs, kad nemažai jų bus išvykę į užsienį, nes ten daugiau erdvės ir veiklos…

Nors Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas dabar atostogauja, telefonu sutiko išsakyti savo asmeninę nuomonę apie siūlomą amnestiją. Sakė netikintis, kad kalėjime asmuo pasitaisytų. Prisiminė, jog prieš keliolika metų, kai buvo jaunas policijos pareigūnas, iš kalėjimo paleistieji greitai vėl ten sugrįždavo… Kalėjimai Lietuvoje perpildyti. Tai daug pasakantis faktas ir apie gyvenimą ten, ir apie galimybes žmogui pasitaisyti. A. Mikalauskas mano, kad gal ir yra kalinių, kurie nori sugrįžti į doros kelią. Už blaivaus asmens padarytą avariją skiriama lygtinė bausmė, tokie į kalėjimą nesodinami. Kas kita, jeigu neblaivaus vairuotojo sukeltoje avarijoje žuvo žmonių.
Viršininkas sakė, jog žmogui dažniau įprasta suvokti padarinius, o ne priežastį. Ir po amnestijos ne vienas kalinys sugrįš ten, iš kur bus paleistas. A. Mikalauskas sakė turįs reikalų su iš kalėjimų sugrįžusiais asmenimis, o kokie jie, atsakė klausimu: „Turėjote su jais reikalų? Taip? Tuomet žinote…“

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite