Siūloma amnestija. Gerai tai ar blogai?

Šalies žiniasklaida vis skelbia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo amnestiją, akcentuoja dvi to progas: rudenį į Lietuvą atvyksta Popiežius Pranciškus, šiemet minimas Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejus.

Kaip siūlomą amnestiją vertina Šilutės rajono gyventojai?

Siūlymas ir argumentai
Seimo narys Ramūnas Karbauskis žiniasklaidai aiškina, kad siūloma amnestija paliestų galbūt 4 proc. nuteistųjų, gal 250 asmenų, gal mažiau, tačiau ji nebūtų taikoma visuomenei grėsmę keliantiems įkalintiesiems. Pirmiausia yra šnekama apie moteris, apie besilaukiančias moteris, apie netyčinius nusikaltimus. Anot R. Karbauskio, anksčiau būta 4 didesnės apimties amnestijų, kurioms pritarė ir tie politikai, kurie dabar siūlymui nepritaria. Be to, dabartinė valdžia aiškinasi ir viešina, kiek skaudulių susikaupę perpildytose įkalinimo įstaigose.

Dėl amnestijos Seimas turėtų apsispręsti jau rugsėjį. Planuojama, kad amnestija įsigaliotų kitų metų sausio 1 d. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius radijo bei televizijos laidose aiškina, kad amnestuotieji nebus palikti be priežiūros, juos kontroliuos Probacijos tarnybos specialistai, o tai esminis skirtumas, kurio trūko po ankstesnių amnestijų. Be to, ministras nusiteikęs siūlyti Vyriausybei apsispręsti ir dėl areštuotų asmenų, kurie už smulkius nusikaltimus atlieka bausmę iki 90 parų, atvykdami į įkalinimo įstaigas savaitgaliais ar kitomis savaitės dienomis. Ir tai kainuoja mokesčių mokėtojams: reikia išvalyti kameras, skalbti patalynę, maitinti ir mokėti kompensacijas už atvažiavimą. Tad amnesija sumažintų ir šią naštą, galbūt amnestuojamųjų padaugėtų pora šimtų.
Nuomonės ir vertinimai
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė mano, kad moterims su vaikais, jeigu padarytas nesunkus nusikaltimas, įkalinimo įstaigoje – ne vieta, kalėjimas – neišmoko, vaikas turi augti kaip visi kiti Lietuvos vaikai laisvėje. Moteris su vaikais reikėtų kuo greičiau išleisti į laisvę. Rusnėje yra pora sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų vyrų. Anot seniūnės, didelių rūpesčių jie nekelia. Vienas vyras dirba, turi moterį, kitas irgi kabinasi į gyvenimą, tačiau kai išgeria, smurtauja.

D. Drobnienė įsitikinusi, kad nusikalstama dažnai apsvaigus nuo alkoholio, kuris atneša didžiausių nelaimių. Seniūnė priminė seną tiesą, kad įkalintųjų išlaikymas – našta dirbantiems ir mokesčius mokantiems gyventojams.
Jonas Purlys, buvęs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, mano, kad kiekvieno įkalintojo istorija yra kitokia, amnestijos atveju kiekvieną reikėtų vertinti labai atsakingai. Anot jo, galima išleisti į laisvę moteris, jeigu nusikaltimai nėra sunkūs, jeigu turi vaikų, nes jiems lagerio gyvenimas – bloga pamoka, gal mažytis to nesupranta, o 3-5 metų jau suvoks, gero ten mažai pamatys. Vaikas turi gyventi normalų gyvenimą. Pašnekovas teigė pritariąs amnestijai. Vien todėl, kad visuomenei atkris dalis naštos išlaikyti įkalintus asmenis.

Diskusija dėl amnestijos domėjęsis J. Purlys stebėjosi, kad areštantai važinėja savaitgaliais „pagulėti ant narų“… Mat jeigu asmuo yra nusikaltėlis, jis sėdi kalėjime, o toks bausmės atlikimas atvažinėjant… Kalėjimai – perpildyti. J. Purlio nuomone, už nugvelbtą vištą pasodina, o kiek tikrų nusikaltėlių vaikšto laisvėje… Reikėtų keisti ir Baudžiamąjį kodeksą.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys verslininkas Alfonsas Vanagas taip pat mano, kad vertėtų iš kalėjimų paliesti vaikų turinčias moteris, jeigu jų nusikaltimai nebuvo sunkūs, tyčiniai. Kalėjimai yra perpildyti, jeigu netyčia asmuo padarė nesunkų nusikaltimą, jau paragavo kalėjimo duonos ir žino, koks yra atpildas už nusikaltimą, tegul eina į laisvę, dirba, išsilaiko pats save. A. Vanagas sakė, jog yra grįžusių iš kalėjimo, gyvena, nieko blogo nedaro. Tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad banditai, prievartautojai ir kiti visuomenei pavojingi asmenys turi likti kalėjime ir paskelbus amnestiją.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Arūnas Pupšys, anksčiau dirbęs Policijos komisariate, amnestijai pritartų, tačiau irgi akcentavo būtinybę labai atidžiai vertinti kiekvieno įkalintojo bylą, duomenis: kas įkliuvo pirmą kartą, kas teistas ir anksčiau, ar nusikaltimas nėra sunkus. A. Pupšio nuomone, amnestija būtų naudinga ir valstybei, ir visuomenei, tai būtų ir galimybė nusikaltimą padariusiam asmeniui grįžti į normalų gyvenimą. Gal dirbs, mokės valstybei mokesčius… Kalėjimų išlaikymo kaštai yra dideli.
Apie sugrįžusius į rajoną buvusius kalinius A. Pupšys dabar duomenų neturi, yra įsitikinęs, kad nemažai jų bus išvykę į užsienį, nes ten daugiau erdvės ir veiklos…

Nors Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas dabar atostogauja, telefonu sutiko išsakyti savo asmeninę nuomonę apie siūlomą amnestiją. Sakė netikintis, kad kalėjime asmuo pasitaisytų. Prisiminė, jog prieš keliolika metų, kai buvo jaunas policijos pareigūnas, iš kalėjimo paleistieji greitai vėl ten sugrįždavo… Kalėjimai Lietuvoje perpildyti. Tai daug pasakantis faktas ir apie gyvenimą ten, ir apie galimybes žmogui pasitaisyti. A. Mikalauskas mano, kad gal ir yra kalinių, kurie nori sugrįžti į doros kelią. Už blaivaus asmens padarytą avariją skiriama lygtinė bausmė, tokie į kalėjimą nesodinami. Kas kita, jeigu neblaivaus vairuotojo sukeltoje avarijoje žuvo žmonių.
Viršininkas sakė, jog žmogui dažniau įprasta suvokti padarinius, o ne priežastį. Ir po amnestijos ne vienas kalinys sugrįš ten, iš kur bus paleistas. A. Mikalauskas sakė turįs reikalų su iš kalėjimų sugrįžusiais asmenimis, o kokie jie, atsakė klausimu: „Turėjote su jais reikalų? Taip? Tuomet žinote…“

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite