Siūloma amnestija. Gerai tai ar blogai?

Šalies žiniasklaida vis skelbia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo amnestiją, akcentuoja dvi to progas: rudenį į Lietuvą atvyksta Popiežius Pranciškus, šiemet minimas Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejus.

Kaip siūlomą amnestiją vertina Šilutės rajono gyventojai?

Siūlymas ir argumentai
Seimo narys Ramūnas Karbauskis žiniasklaidai aiškina, kad siūloma amnestija paliestų galbūt 4 proc. nuteistųjų, gal 250 asmenų, gal mažiau, tačiau ji nebūtų taikoma visuomenei grėsmę keliantiems įkalintiesiems. Pirmiausia yra šnekama apie moteris, apie besilaukiančias moteris, apie netyčinius nusikaltimus. Anot R. Karbauskio, anksčiau būta 4 didesnės apimties amnestijų, kurioms pritarė ir tie politikai, kurie dabar siūlymui nepritaria. Be to, dabartinė valdžia aiškinasi ir viešina, kiek skaudulių susikaupę perpildytose įkalinimo įstaigose.

Dėl amnestijos Seimas turėtų apsispręsti jau rugsėjį. Planuojama, kad amnestija įsigaliotų kitų metų sausio 1 d. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius radijo bei televizijos laidose aiškina, kad amnestuotieji nebus palikti be priežiūros, juos kontroliuos Probacijos tarnybos specialistai, o tai esminis skirtumas, kurio trūko po ankstesnių amnestijų. Be to, ministras nusiteikęs siūlyti Vyriausybei apsispręsti ir dėl areštuotų asmenų, kurie už smulkius nusikaltimus atlieka bausmę iki 90 parų, atvykdami į įkalinimo įstaigas savaitgaliais ar kitomis savaitės dienomis. Ir tai kainuoja mokesčių mokėtojams: reikia išvalyti kameras, skalbti patalynę, maitinti ir mokėti kompensacijas už atvažiavimą. Tad amnesija sumažintų ir šią naštą, galbūt amnestuojamųjų padaugėtų pora šimtų.
Nuomonės ir vertinimai
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė mano, kad moterims su vaikais, jeigu padarytas nesunkus nusikaltimas, įkalinimo įstaigoje – ne vieta, kalėjimas – neišmoko, vaikas turi augti kaip visi kiti Lietuvos vaikai laisvėje. Moteris su vaikais reikėtų kuo greičiau išleisti į laisvę. Rusnėje yra pora sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų vyrų. Anot seniūnės, didelių rūpesčių jie nekelia. Vienas vyras dirba, turi moterį, kitas irgi kabinasi į gyvenimą, tačiau kai išgeria, smurtauja.

D. Drobnienė įsitikinusi, kad nusikalstama dažnai apsvaigus nuo alkoholio, kuris atneša didžiausių nelaimių. Seniūnė priminė seną tiesą, kad įkalintųjų išlaikymas – našta dirbantiems ir mokesčius mokantiems gyventojams.
Jonas Purlys, buvęs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, mano, kad kiekvieno įkalintojo istorija yra kitokia, amnestijos atveju kiekvieną reikėtų vertinti labai atsakingai. Anot jo, galima išleisti į laisvę moteris, jeigu nusikaltimai nėra sunkūs, jeigu turi vaikų, nes jiems lagerio gyvenimas – bloga pamoka, gal mažytis to nesupranta, o 3-5 metų jau suvoks, gero ten mažai pamatys. Vaikas turi gyventi normalų gyvenimą. Pašnekovas teigė pritariąs amnestijai. Vien todėl, kad visuomenei atkris dalis naštos išlaikyti įkalintus asmenis.

Diskusija dėl amnestijos domėjęsis J. Purlys stebėjosi, kad areštantai važinėja savaitgaliais „pagulėti ant narų“… Mat jeigu asmuo yra nusikaltėlis, jis sėdi kalėjime, o toks bausmės atlikimas atvažinėjant… Kalėjimai – perpildyti. J. Purlio nuomone, už nugvelbtą vištą pasodina, o kiek tikrų nusikaltėlių vaikšto laisvėje… Reikėtų keisti ir Baudžiamąjį kodeksą.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys verslininkas Alfonsas Vanagas taip pat mano, kad vertėtų iš kalėjimų paliesti vaikų turinčias moteris, jeigu jų nusikaltimai nebuvo sunkūs, tyčiniai. Kalėjimai yra perpildyti, jeigu netyčia asmuo padarė nesunkų nusikaltimą, jau paragavo kalėjimo duonos ir žino, koks yra atpildas už nusikaltimą, tegul eina į laisvę, dirba, išsilaiko pats save. A. Vanagas sakė, jog yra grįžusių iš kalėjimo, gyvena, nieko blogo nedaro. Tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad banditai, prievartautojai ir kiti visuomenei pavojingi asmenys turi likti kalėjime ir paskelbus amnestiją.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Arūnas Pupšys, anksčiau dirbęs Policijos komisariate, amnestijai pritartų, tačiau irgi akcentavo būtinybę labai atidžiai vertinti kiekvieno įkalintojo bylą, duomenis: kas įkliuvo pirmą kartą, kas teistas ir anksčiau, ar nusikaltimas nėra sunkus. A. Pupšio nuomone, amnestija būtų naudinga ir valstybei, ir visuomenei, tai būtų ir galimybė nusikaltimą padariusiam asmeniui grįžti į normalų gyvenimą. Gal dirbs, mokės valstybei mokesčius… Kalėjimų išlaikymo kaštai yra dideli.
Apie sugrįžusius į rajoną buvusius kalinius A. Pupšys dabar duomenų neturi, yra įsitikinęs, kad nemažai jų bus išvykę į užsienį, nes ten daugiau erdvės ir veiklos…

Nors Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas dabar atostogauja, telefonu sutiko išsakyti savo asmeninę nuomonę apie siūlomą amnestiją. Sakė netikintis, kad kalėjime asmuo pasitaisytų. Prisiminė, jog prieš keliolika metų, kai buvo jaunas policijos pareigūnas, iš kalėjimo paleistieji greitai vėl ten sugrįždavo… Kalėjimai Lietuvoje perpildyti. Tai daug pasakantis faktas ir apie gyvenimą ten, ir apie galimybes žmogui pasitaisyti. A. Mikalauskas mano, kad gal ir yra kalinių, kurie nori sugrįžti į doros kelią. Už blaivaus asmens padarytą avariją skiriama lygtinė bausmė, tokie į kalėjimą nesodinami. Kas kita, jeigu neblaivaus vairuotojo sukeltoje avarijoje žuvo žmonių.
Viršininkas sakė, jog žmogui dažniau įprasta suvokti padarinius, o ne priežastį. Ir po amnestijos ne vienas kalinys sugrįš ten, iš kur bus paleistas. A. Mikalauskas sakė turįs reikalų su iš kalėjimų sugrįžusiais asmenimis, o kokie jie, atsakė klausimu: „Turėjote su jais reikalų? Taip? Tuomet žinote…“

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad

Nuo liūčių nukentėjusiems žemdirbiams – parama bus išmokėta iki Kalėdų

Šalies žemdirbiai, kurie dėl liūčių pernai negalėjo nuimti derliaus, netrukus sulauks valstybės paramos.Žemės ūkio ministerija nuostoliams kompensuoti skyrė 9,12 mln. Eur. Paramą planuojama išmokėti iki Kalėdų. Europos Komisijai pritarus nacionalinės paramos skyrimui ŽŪM patvirtino nuostolių kompensavimo taisykles, pagal kurias bus išmokama parama. Kompensacijas gaus tie žemdirbiai, kurie atitiks šių taisyklių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisę į paramą turi tik tie žemdirbiai, kurie iki 2017 m. gruodžio 1 d. savivaldybėms pateikė prašymus kompensuoti dėl liūčių patirtus derliaus nuostolius. Parama bus skirta