Siūloma amnestija. Gerai tai ar blogai?

Šalies žiniasklaida vis skelbia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo amnestiją, akcentuoja dvi to progas: rudenį į Lietuvą atvyksta Popiežius Pranciškus, šiemet minimas Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejus.

Kaip siūlomą amnestiją vertina Šilutės rajono gyventojai?

Siūlymas ir argumentai
Seimo narys Ramūnas Karbauskis žiniasklaidai aiškina, kad siūloma amnestija paliestų galbūt 4 proc. nuteistųjų, gal 250 asmenų, gal mažiau, tačiau ji nebūtų taikoma visuomenei grėsmę keliantiems įkalintiesiems. Pirmiausia yra šnekama apie moteris, apie besilaukiančias moteris, apie netyčinius nusikaltimus. Anot R. Karbauskio, anksčiau būta 4 didesnės apimties amnestijų, kurioms pritarė ir tie politikai, kurie dabar siūlymui nepritaria. Be to, dabartinė valdžia aiškinasi ir viešina, kiek skaudulių susikaupę perpildytose įkalinimo įstaigose.

Dėl amnestijos Seimas turėtų apsispręsti jau rugsėjį. Planuojama, kad amnestija įsigaliotų kitų metų sausio 1 d. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius radijo bei televizijos laidose aiškina, kad amnestuotieji nebus palikti be priežiūros, juos kontroliuos Probacijos tarnybos specialistai, o tai esminis skirtumas, kurio trūko po ankstesnių amnestijų. Be to, ministras nusiteikęs siūlyti Vyriausybei apsispręsti ir dėl areštuotų asmenų, kurie už smulkius nusikaltimus atlieka bausmę iki 90 parų, atvykdami į įkalinimo įstaigas savaitgaliais ar kitomis savaitės dienomis. Ir tai kainuoja mokesčių mokėtojams: reikia išvalyti kameras, skalbti patalynę, maitinti ir mokėti kompensacijas už atvažiavimą. Tad amnesija sumažintų ir šią naštą, galbūt amnestuojamųjų padaugėtų pora šimtų.
Nuomonės ir vertinimai
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė mano, kad moterims su vaikais, jeigu padarytas nesunkus nusikaltimas, įkalinimo įstaigoje – ne vieta, kalėjimas – neišmoko, vaikas turi augti kaip visi kiti Lietuvos vaikai laisvėje. Moteris su vaikais reikėtų kuo greičiau išleisti į laisvę. Rusnėje yra pora sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų vyrų. Anot seniūnės, didelių rūpesčių jie nekelia. Vienas vyras dirba, turi moterį, kitas irgi kabinasi į gyvenimą, tačiau kai išgeria, smurtauja.

D. Drobnienė įsitikinusi, kad nusikalstama dažnai apsvaigus nuo alkoholio, kuris atneša didžiausių nelaimių. Seniūnė priminė seną tiesą, kad įkalintųjų išlaikymas – našta dirbantiems ir mokesčius mokantiems gyventojams.
Jonas Purlys, buvęs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, mano, kad kiekvieno įkalintojo istorija yra kitokia, amnestijos atveju kiekvieną reikėtų vertinti labai atsakingai. Anot jo, galima išleisti į laisvę moteris, jeigu nusikaltimai nėra sunkūs, jeigu turi vaikų, nes jiems lagerio gyvenimas – bloga pamoka, gal mažytis to nesupranta, o 3-5 metų jau suvoks, gero ten mažai pamatys. Vaikas turi gyventi normalų gyvenimą. Pašnekovas teigė pritariąs amnestijai. Vien todėl, kad visuomenei atkris dalis naštos išlaikyti įkalintus asmenis.

Diskusija dėl amnestijos domėjęsis J. Purlys stebėjosi, kad areštantai važinėja savaitgaliais „pagulėti ant narų“… Mat jeigu asmuo yra nusikaltėlis, jis sėdi kalėjime, o toks bausmės atlikimas atvažinėjant… Kalėjimai – perpildyti. J. Purlio nuomone, už nugvelbtą vištą pasodina, o kiek tikrų nusikaltėlių vaikšto laisvėje… Reikėtų keisti ir Baudžiamąjį kodeksą.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys verslininkas Alfonsas Vanagas taip pat mano, kad vertėtų iš kalėjimų paliesti vaikų turinčias moteris, jeigu jų nusikaltimai nebuvo sunkūs, tyčiniai. Kalėjimai yra perpildyti, jeigu netyčia asmuo padarė nesunkų nusikaltimą, jau paragavo kalėjimo duonos ir žino, koks yra atpildas už nusikaltimą, tegul eina į laisvę, dirba, išsilaiko pats save. A. Vanagas sakė, jog yra grįžusių iš kalėjimo, gyvena, nieko blogo nedaro. Tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad banditai, prievartautojai ir kiti visuomenei pavojingi asmenys turi likti kalėjime ir paskelbus amnestiją.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Arūnas Pupšys, anksčiau dirbęs Policijos komisariate, amnestijai pritartų, tačiau irgi akcentavo būtinybę labai atidžiai vertinti kiekvieno įkalintojo bylą, duomenis: kas įkliuvo pirmą kartą, kas teistas ir anksčiau, ar nusikaltimas nėra sunkus. A. Pupšio nuomone, amnestija būtų naudinga ir valstybei, ir visuomenei, tai būtų ir galimybė nusikaltimą padariusiam asmeniui grįžti į normalų gyvenimą. Gal dirbs, mokės valstybei mokesčius… Kalėjimų išlaikymo kaštai yra dideli.
Apie sugrįžusius į rajoną buvusius kalinius A. Pupšys dabar duomenų neturi, yra įsitikinęs, kad nemažai jų bus išvykę į užsienį, nes ten daugiau erdvės ir veiklos…

Nors Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas dabar atostogauja, telefonu sutiko išsakyti savo asmeninę nuomonę apie siūlomą amnestiją. Sakė netikintis, kad kalėjime asmuo pasitaisytų. Prisiminė, jog prieš keliolika metų, kai buvo jaunas policijos pareigūnas, iš kalėjimo paleistieji greitai vėl ten sugrįždavo… Kalėjimai Lietuvoje perpildyti. Tai daug pasakantis faktas ir apie gyvenimą ten, ir apie galimybes žmogui pasitaisyti. A. Mikalauskas mano, kad gal ir yra kalinių, kurie nori sugrįžti į doros kelią. Už blaivaus asmens padarytą avariją skiriama lygtinė bausmė, tokie į kalėjimą nesodinami. Kas kita, jeigu neblaivaus vairuotojo sukeltoje avarijoje žuvo žmonių.
Viršininkas sakė, jog žmogui dažniau įprasta suvokti padarinius, o ne priežastį. Ir po amnestijos ne vienas kalinys sugrįš ten, iš kur bus paleistas. A. Mikalauskas sakė turįs reikalų su iš kalėjimų sugrįžusiais asmenimis, o kokie jie, atsakė klausimu: „Turėjote su jais reikalų? Taip? Tuomet žinote…“

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo