Siūloma amnestija. Gerai tai ar blogai?

Šalies žiniasklaida vis skelbia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo amnestiją, akcentuoja dvi to progas: rudenį į Lietuvą atvyksta Popiežius Pranciškus, šiemet minimas Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejus.

Kaip siūlomą amnestiją vertina Šilutės rajono gyventojai?

Siūlymas ir argumentai
Seimo narys Ramūnas Karbauskis žiniasklaidai aiškina, kad siūloma amnestija paliestų galbūt 4 proc. nuteistųjų, gal 250 asmenų, gal mažiau, tačiau ji nebūtų taikoma visuomenei grėsmę keliantiems įkalintiesiems. Pirmiausia yra šnekama apie moteris, apie besilaukiančias moteris, apie netyčinius nusikaltimus. Anot R. Karbauskio, anksčiau būta 4 didesnės apimties amnestijų, kurioms pritarė ir tie politikai, kurie dabar siūlymui nepritaria. Be to, dabartinė valdžia aiškinasi ir viešina, kiek skaudulių susikaupę perpildytose įkalinimo įstaigose.

Dėl amnestijos Seimas turėtų apsispręsti jau rugsėjį. Planuojama, kad amnestija įsigaliotų kitų metų sausio 1 d. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius radijo bei televizijos laidose aiškina, kad amnestuotieji nebus palikti be priežiūros, juos kontroliuos Probacijos tarnybos specialistai, o tai esminis skirtumas, kurio trūko po ankstesnių amnestijų. Be to, ministras nusiteikęs siūlyti Vyriausybei apsispręsti ir dėl areštuotų asmenų, kurie už smulkius nusikaltimus atlieka bausmę iki 90 parų, atvykdami į įkalinimo įstaigas savaitgaliais ar kitomis savaitės dienomis. Ir tai kainuoja mokesčių mokėtojams: reikia išvalyti kameras, skalbti patalynę, maitinti ir mokėti kompensacijas už atvažiavimą. Tad amnesija sumažintų ir šią naštą, galbūt amnestuojamųjų padaugėtų pora šimtų.
Nuomonės ir vertinimai
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė mano, kad moterims su vaikais, jeigu padarytas nesunkus nusikaltimas, įkalinimo įstaigoje – ne vieta, kalėjimas – neišmoko, vaikas turi augti kaip visi kiti Lietuvos vaikai laisvėje. Moteris su vaikais reikėtų kuo greičiau išleisti į laisvę. Rusnėje yra pora sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų vyrų. Anot seniūnės, didelių rūpesčių jie nekelia. Vienas vyras dirba, turi moterį, kitas irgi kabinasi į gyvenimą, tačiau kai išgeria, smurtauja.

D. Drobnienė įsitikinusi, kad nusikalstama dažnai apsvaigus nuo alkoholio, kuris atneša didžiausių nelaimių. Seniūnė priminė seną tiesą, kad įkalintųjų išlaikymas – našta dirbantiems ir mokesčius mokantiems gyventojams.
Jonas Purlys, buvęs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, mano, kad kiekvieno įkalintojo istorija yra kitokia, amnestijos atveju kiekvieną reikėtų vertinti labai atsakingai. Anot jo, galima išleisti į laisvę moteris, jeigu nusikaltimai nėra sunkūs, jeigu turi vaikų, nes jiems lagerio gyvenimas – bloga pamoka, gal mažytis to nesupranta, o 3-5 metų jau suvoks, gero ten mažai pamatys. Vaikas turi gyventi normalų gyvenimą. Pašnekovas teigė pritariąs amnestijai. Vien todėl, kad visuomenei atkris dalis naštos išlaikyti įkalintus asmenis.

Diskusija dėl amnestijos domėjęsis J. Purlys stebėjosi, kad areštantai važinėja savaitgaliais „pagulėti ant narų“… Mat jeigu asmuo yra nusikaltėlis, jis sėdi kalėjime, o toks bausmės atlikimas atvažinėjant… Kalėjimai – perpildyti. J. Purlio nuomone, už nugvelbtą vištą pasodina, o kiek tikrų nusikaltėlių vaikšto laisvėje… Reikėtų keisti ir Baudžiamąjį kodeksą.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys verslininkas Alfonsas Vanagas taip pat mano, kad vertėtų iš kalėjimų paliesti vaikų turinčias moteris, jeigu jų nusikaltimai nebuvo sunkūs, tyčiniai. Kalėjimai yra perpildyti, jeigu netyčia asmuo padarė nesunkų nusikaltimą, jau paragavo kalėjimo duonos ir žino, koks yra atpildas už nusikaltimą, tegul eina į laisvę, dirba, išsilaiko pats save. A. Vanagas sakė, jog yra grįžusių iš kalėjimo, gyvena, nieko blogo nedaro. Tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad banditai, prievartautojai ir kiti visuomenei pavojingi asmenys turi likti kalėjime ir paskelbus amnestiją.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Arūnas Pupšys, anksčiau dirbęs Policijos komisariate, amnestijai pritartų, tačiau irgi akcentavo būtinybę labai atidžiai vertinti kiekvieno įkalintojo bylą, duomenis: kas įkliuvo pirmą kartą, kas teistas ir anksčiau, ar nusikaltimas nėra sunkus. A. Pupšio nuomone, amnestija būtų naudinga ir valstybei, ir visuomenei, tai būtų ir galimybė nusikaltimą padariusiam asmeniui grįžti į normalų gyvenimą. Gal dirbs, mokės valstybei mokesčius… Kalėjimų išlaikymo kaštai yra dideli.
Apie sugrįžusius į rajoną buvusius kalinius A. Pupšys dabar duomenų neturi, yra įsitikinęs, kad nemažai jų bus išvykę į užsienį, nes ten daugiau erdvės ir veiklos…

Nors Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas dabar atostogauja, telefonu sutiko išsakyti savo asmeninę nuomonę apie siūlomą amnestiją. Sakė netikintis, kad kalėjime asmuo pasitaisytų. Prisiminė, jog prieš keliolika metų, kai buvo jaunas policijos pareigūnas, iš kalėjimo paleistieji greitai vėl ten sugrįždavo… Kalėjimai Lietuvoje perpildyti. Tai daug pasakantis faktas ir apie gyvenimą ten, ir apie galimybes žmogui pasitaisyti. A. Mikalauskas mano, kad gal ir yra kalinių, kurie nori sugrįžti į doros kelią. Už blaivaus asmens padarytą avariją skiriama lygtinė bausmė, tokie į kalėjimą nesodinami. Kas kita, jeigu neblaivaus vairuotojo sukeltoje avarijoje žuvo žmonių.
Viršininkas sakė, jog žmogui dažniau įprasta suvokti padarinius, o ne priežastį. Ir po amnestijos ne vienas kalinys sugrįš ten, iš kur bus paleistas. A. Mikalauskas sakė turįs reikalų su iš kalėjimų sugrįžusiais asmenimis, o kokie jie, atsakė klausimu: „Turėjote su jais reikalų? Taip? Tuomet žinote…“

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite