Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti.

„Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, kovo 16 d. judėjimo ribojimus tarp savivaldybių planuojama atšaukti. Visgi ministrė akcentuoja, kad 8 savivaldybėms, kuriose sergamumas didžiausias, siūloma ir toliau taikyti judėjimo kontrolę.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Matome labai skirtingą situaciją, (…) kai kurios savivaldybės turi žymiai blogesnę situaciją, susijusią su susirgimais (…), yra net 8 „juodosios“ savivaldybės, kuriose susirgimų skaičius yra didesnis negu 500“, – sakė A. Bilotaitė.

„Mūsų siūlymas būtų, kad, nepaisant to, jog judėjimas turėtų atlaisvėti tarp visų savivaldybių, bet kalbant apie „juodąsias“ savivaldybes arba tas savivaldybes, kuriose yra susirgimų skaičius žymiai didesnis, turėtų būti taikomas judėjimo ribojimas įvažiuojant ir išvažiuojant iš šių savivaldybių“, – pridūrė ji.

A. Bilotaitė teigė, kad judėjimo kontrolės „juodosiose“ savivaldybėse strategiją planuojama tiksliau apsibrėžti, kai Vyriausybė priims sprendimą.

„Kalbant apie eismo kontrolę principas turėtų būti toks, kad policijos pareigūnai turėtų kontroliuoti įvažiavimą ir išvažiavimą iš vadinamųjų „juodųjų“ savivaldybių arba tų savivaldybių, kuriose yra žymiai didesnis susirgimų skaičius. Manau, kad mes dar išgryninsime pačią strategiją ir patį mechanizmą, kaip tai turės veikti, su Policijos departamentu, tai bus padaryta artimiausiu metu, kai tik bus priimtas sprendimas“, – teigė ministrė.

„O dėl pačių savivaldybių ir jų atrodymo ir priklausymo tam tikrai grupei, tai sekmadienį turėtų būti apžvelgiama situacija ir įvertinami skaičiai paskutinių dviejų savaičių, ir pagal tai sprendžiama, kokiai grupei priklauso savivaldybė“, – taip pat akcentavo ji.

Testavimo apimtys išlieka per mažos
Ministrė taip pat spaudos konferencijos metu atkreipė dėmesį, kad šalyje COVID-19 testavimo apimtys vis dar išlieka per mažos.

„Nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo nedidelė pažanga, ir mes matome nedidelį augimą, (…) skaičiai nėra pakankami. Mes matome, kad vis dar yra net keturios savivaldybės, kuriose testavimo apimtys nesiekia 1 proc., ir tik 11 savivaldybių, kuriose testavimo apimtys yra didesnės negu 2 proc.“, – atkreipė dėmesį ji.

Todėl A. Bilotaitė ragina savivaldybes skatinti gyventojų testavimąsi bei įsitraukimą į protrūkių kontrolę.

„Tad mūsų prašymas, raginimas, kreipiantis į savivaldybes, kad jos aktyvintų šį procesą. Ir tikrai yra galimybės savivaldybių vadovybėms paskatinti pirmiausiai jų pavaldume esančias įmones, įstaigas, administracijas aktyviau testuotis“, – sakė ji.

A. Bilotaitė taip pat informavo, kad savivaldybėms, kuriose sergamumo rodiklis yra mažiausias, yra svarstoma galimybė taikyti motyvavimo priemones.

„Mes matome gerėjimą kai kuriose savivaldybėse, ir yra siūlymas ieškoti motyvavimo tam tikrų priemonių, kurios būtų tam tikra paskata savivaldybėms, kuriose tiek susirgimų skaičius, tiek teigiamų testų skaičius yra žymiai geresnis. Kad jos gautų papildomus bonusus, susijusius su karantino atlaisvinimu“, – pranešė A. Bilotaitė.

Gailė Jaruševičiūtė (ELTA)

Taip pat skaitykite:

Vyriausybės ekspertai galimus judėjimo ribojimus svarstys prieš pat Velykas

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite