Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti.

„Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, kovo 16 d. judėjimo ribojimus tarp savivaldybių planuojama atšaukti. Visgi ministrė akcentuoja, kad 8 savivaldybėms, kuriose sergamumas didžiausias, siūloma ir toliau taikyti judėjimo kontrolę.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Matome labai skirtingą situaciją, (…) kai kurios savivaldybės turi žymiai blogesnę situaciją, susijusią su susirgimais (…), yra net 8 „juodosios“ savivaldybės, kuriose susirgimų skaičius yra didesnis negu 500“, – sakė A. Bilotaitė.

„Mūsų siūlymas būtų, kad, nepaisant to, jog judėjimas turėtų atlaisvėti tarp visų savivaldybių, bet kalbant apie „juodąsias“ savivaldybes arba tas savivaldybes, kuriose yra susirgimų skaičius žymiai didesnis, turėtų būti taikomas judėjimo ribojimas įvažiuojant ir išvažiuojant iš šių savivaldybių“, – pridūrė ji.

A. Bilotaitė teigė, kad judėjimo kontrolės „juodosiose“ savivaldybėse strategiją planuojama tiksliau apsibrėžti, kai Vyriausybė priims sprendimą.

„Kalbant apie eismo kontrolę principas turėtų būti toks, kad policijos pareigūnai turėtų kontroliuoti įvažiavimą ir išvažiavimą iš vadinamųjų „juodųjų“ savivaldybių arba tų savivaldybių, kuriose yra žymiai didesnis susirgimų skaičius. Manau, kad mes dar išgryninsime pačią strategiją ir patį mechanizmą, kaip tai turės veikti, su Policijos departamentu, tai bus padaryta artimiausiu metu, kai tik bus priimtas sprendimas“, – teigė ministrė.

„O dėl pačių savivaldybių ir jų atrodymo ir priklausymo tam tikrai grupei, tai sekmadienį turėtų būti apžvelgiama situacija ir įvertinami skaičiai paskutinių dviejų savaičių, ir pagal tai sprendžiama, kokiai grupei priklauso savivaldybė“, – taip pat akcentavo ji.

Testavimo apimtys išlieka per mažos
Ministrė taip pat spaudos konferencijos metu atkreipė dėmesį, kad šalyje COVID-19 testavimo apimtys vis dar išlieka per mažos.

„Nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo nedidelė pažanga, ir mes matome nedidelį augimą, (…) skaičiai nėra pakankami. Mes matome, kad vis dar yra net keturios savivaldybės, kuriose testavimo apimtys nesiekia 1 proc., ir tik 11 savivaldybių, kuriose testavimo apimtys yra didesnės negu 2 proc.“, – atkreipė dėmesį ji.

Todėl A. Bilotaitė ragina savivaldybes skatinti gyventojų testavimąsi bei įsitraukimą į protrūkių kontrolę.

„Tad mūsų prašymas, raginimas, kreipiantis į savivaldybes, kad jos aktyvintų šį procesą. Ir tikrai yra galimybės savivaldybių vadovybėms paskatinti pirmiausiai jų pavaldume esančias įmones, įstaigas, administracijas aktyviau testuotis“, – sakė ji.

A. Bilotaitė taip pat informavo, kad savivaldybėms, kuriose sergamumo rodiklis yra mažiausias, yra svarstoma galimybė taikyti motyvavimo priemones.

„Mes matome gerėjimą kai kuriose savivaldybėse, ir yra siūlymas ieškoti motyvavimo tam tikrų priemonių, kurios būtų tam tikra paskata savivaldybėms, kuriose tiek susirgimų skaičius, tiek teigiamų testų skaičius yra žymiai geresnis. Kad jos gautų papildomus bonusus, susijusius su karantino atlaisvinimu“, – pranešė A. Bilotaitė.

Gailė Jaruševičiūtė (ELTA)

Taip pat skaitykite:

Vyriausybės ekspertai galimus judėjimo ribojimus svarstys prieš pat Velykas

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite