Šiukšles rūšiuoja trys iš keturių, daugkartinius maišelius naudoja pusė gyventojų

Vos keli procentai šalies gyventojų numoja ranka į ekologiją ir nesiima jokių veiksmų aplinkai saugoti. tai rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, trys iš keturių Lietuvos gyventojų rūšiuoja šiukšles, pusė naudoja daugkartinius maišelius, dar tiek pat perka tik tiek maisto, kiek jo suvartoja.

 

Dauguma (75 proc.) apklaustųjų asmeniškai prisideda prie tvarios aplinkos saugojimo rūšiuodami šiukšles, 48 proc. – pirkiniams naudodami savo daugkartinį maišelį, tiek pat – pirkdami maisto tik tiek, kiek suvartoja. 37 proc. respondentų nedėvimus geros kokybės drabužius perleidžia kitiems, 35 proc. – nenaudoja vienkartinių plastikinių indų, 34 proc. – neperka plastikinių pirkinių maišų.

„Tyrimo rezultatai rodo visuomenės supratimą, kad norint apsaugoti aplinką ar nedaryti jai žalingos įtakos, veiksmų reikia imtis patiems, o ne laukti, kol kas nors kitas tai padarys už mus. Anksčiau dažnai tekdavo išgirsti, kad trūksta laiko būti ekologiškiems, bet aplinkai draugiški pasirinkimai po truputį tampa įprasta kasdienybe“, – komentuoja tyrimą inicijavusio vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

Prie tvarios aplinkos saugojimo neprisideda tik vienetai

Pasak R. Bagdonavičienės, brandų visuomenės požiūrį atskleidžia ir tai, kad vos 3 procentai nurodė nesistengiantys prisidėti prie tvarios aplinkos saugojimo.

„Šis skaičius kelia bene didžiausią pasididžiavimą – didžioji visuomenės dalis jau yra patikėjusi aplinkai draugiško gyvenimo filosofija, todėl kartu galime ieškoti dar efektyvesnių būdų, kaip visiems prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – teigia vaistinių tinklo vadovė.

24 proc. apklaustųjų saugo aplinką surinkdami kitų žmonių paliktas šiukšles gamtoje ar kitose vietose, o kas ketvirtas (23 proc.) gyventojas pasenusius vaistus tvarkingai atiduoda utilizuoti vaistinėms.

„Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

„Mūsų vaistininkai taip pat pastebi besikeičiantį visuomenės požiūrį. Gausėja ateinančių su daugkartiniais pirkinių krepšiais bei atsisakančių plastikinių maišelių gretos. Taip pat vis dažniau sulaukiame klientų, atnešančių utilizuoti senus vaistus – tokiu būdu apsaugome tiek pacientų sveikatą, kad šie netyčia nesuvartotų pasenusių medikamentų, tiek aplinką, kad tarp komunalinių atliekų nesimėtytų vaistai“, – pastebėjimais dalijasi R. Bagdonavičienė.

Keičiasi ne tik visuomenės, bet ir verslo požiūris

21 proc. šalies gyventojų nurodė kur įmanoma besistengiantys apsieti be nuosavo automobilio, o kas penktas (20 proc.) aplinką tausoja prekybos vietose neimdamas nemokamų polietileninių maišelių. 17 proc. respondentų stengiasi važiuoti viešuoju transportu, ne automobiliu, 4 proc. dalyvavusiųjų apklausoje sako perkantys „žalią“ elektrą.

„Keičiasi ne tik visuomenės, bet ir verslo požiūris. Pavyzdžiui, mes biuro energiniams poreikiams patenkinti naudojame elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, kurią tiekia ant biuro pastato įrengta saulės jėgainė. Kiek įmanoma minimizuojame popieriaus naudojimą biuro reikmėms, dokumentaciją perkeldami į virtualią erdvę. Be to, šiemet visame vaistinių tinkle ketiname atsisakyti plastikinių pirkinių maišelių – gyventojai jau parodė, kad žaliojo kurso idėjos jiems yra artimos, todėl verslas taip pat negali atsilikti“, – pažymi vaistinių tinklo direktorė.

Ji priduria, kad kartais nė nereikia didelių iniciatyvų organizacijoje, kad darbuotojai taip pat imtų keisti savo mąstyseną ar inicijuotų pokyčius.

„Tarp biuro darbuotojų kilo vidinė iniciatyva atsinešti pietus iš namų – nevalgyti iš vienkartinių indų, kuriuose atkeliauja užsakomas maistas. Tik pradėję nuo mažų pokyčių galime galvoti apie didelius tikslus“, – dėmesį atkreipia R. Bagdonavičienė.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ gegužės 18–28 dienomis apklausė 1010 šalies gyventojų, kurių amžius – 18-75 metai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite