Šiukšles rūšiuoja trys iš keturių, daugkartinius maišelius naudoja pusė gyventojų

Vos keli procentai šalies gyventojų numoja ranka į ekologiją ir nesiima jokių veiksmų aplinkai saugoti. tai rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, trys iš keturių Lietuvos gyventojų rūšiuoja šiukšles, pusė naudoja daugkartinius maišelius, dar tiek pat perka tik tiek maisto, kiek jo suvartoja.

 

Dauguma (75 proc.) apklaustųjų asmeniškai prisideda prie tvarios aplinkos saugojimo rūšiuodami šiukšles, 48 proc. – pirkiniams naudodami savo daugkartinį maišelį, tiek pat – pirkdami maisto tik tiek, kiek suvartoja. 37 proc. respondentų nedėvimus geros kokybės drabužius perleidžia kitiems, 35 proc. – nenaudoja vienkartinių plastikinių indų, 34 proc. – neperka plastikinių pirkinių maišų.

„Tyrimo rezultatai rodo visuomenės supratimą, kad norint apsaugoti aplinką ar nedaryti jai žalingos įtakos, veiksmų reikia imtis patiems, o ne laukti, kol kas nors kitas tai padarys už mus. Anksčiau dažnai tekdavo išgirsti, kad trūksta laiko būti ekologiškiems, bet aplinkai draugiški pasirinkimai po truputį tampa įprasta kasdienybe“, – komentuoja tyrimą inicijavusio vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

Prie tvarios aplinkos saugojimo neprisideda tik vienetai

Pasak R. Bagdonavičienės, brandų visuomenės požiūrį atskleidžia ir tai, kad vos 3 procentai nurodė nesistengiantys prisidėti prie tvarios aplinkos saugojimo.

„Šis skaičius kelia bene didžiausią pasididžiavimą – didžioji visuomenės dalis jau yra patikėjusi aplinkai draugiško gyvenimo filosofija, todėl kartu galime ieškoti dar efektyvesnių būdų, kaip visiems prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – teigia vaistinių tinklo vadovė.

24 proc. apklaustųjų saugo aplinką surinkdami kitų žmonių paliktas šiukšles gamtoje ar kitose vietose, o kas ketvirtas (23 proc.) gyventojas pasenusius vaistus tvarkingai atiduoda utilizuoti vaistinėms.

„Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

„Mūsų vaistininkai taip pat pastebi besikeičiantį visuomenės požiūrį. Gausėja ateinančių su daugkartiniais pirkinių krepšiais bei atsisakančių plastikinių maišelių gretos. Taip pat vis dažniau sulaukiame klientų, atnešančių utilizuoti senus vaistus – tokiu būdu apsaugome tiek pacientų sveikatą, kad šie netyčia nesuvartotų pasenusių medikamentų, tiek aplinką, kad tarp komunalinių atliekų nesimėtytų vaistai“, – pastebėjimais dalijasi R. Bagdonavičienė.

Keičiasi ne tik visuomenės, bet ir verslo požiūris

21 proc. šalies gyventojų nurodė kur įmanoma besistengiantys apsieti be nuosavo automobilio, o kas penktas (20 proc.) aplinką tausoja prekybos vietose neimdamas nemokamų polietileninių maišelių. 17 proc. respondentų stengiasi važiuoti viešuoju transportu, ne automobiliu, 4 proc. dalyvavusiųjų apklausoje sako perkantys „žalią“ elektrą.

„Keičiasi ne tik visuomenės, bet ir verslo požiūris. Pavyzdžiui, mes biuro energiniams poreikiams patenkinti naudojame elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, kurią tiekia ant biuro pastato įrengta saulės jėgainė. Kiek įmanoma minimizuojame popieriaus naudojimą biuro reikmėms, dokumentaciją perkeldami į virtualią erdvę. Be to, šiemet visame vaistinių tinkle ketiname atsisakyti plastikinių pirkinių maišelių – gyventojai jau parodė, kad žaliojo kurso idėjos jiems yra artimos, todėl verslas taip pat negali atsilikti“, – pažymi vaistinių tinklo direktorė.

Ji priduria, kad kartais nė nereikia didelių iniciatyvų organizacijoje, kad darbuotojai taip pat imtų keisti savo mąstyseną ar inicijuotų pokyčius.

„Tarp biuro darbuotojų kilo vidinė iniciatyva atsinešti pietus iš namų – nevalgyti iš vienkartinių indų, kuriuose atkeliauja užsakomas maistas. Tik pradėję nuo mažų pokyčių galime galvoti apie didelius tikslus“, – dėmesį atkreipia R. Bagdonavičienė.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ gegužės 18–28 dienomis apklausė 1010 šalies gyventojų, kurių amžius – 18-75 metai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Kardiologė atskleidė, kodėl virpa širdis ir kas svarbu pajutus simptomus

Aukštas kraujospūdis gali lemti prieširdžių virpėjimo atsiradimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris bendroje populiacijoje nustatomas maždaug 3 proc. vyresnių nei 20 metų žmonių. tai rodo naujausi moksliniai tyrimai. Gydytojų kardiologų teigimu, Lietuvoje ir prieširdžių virpėjimas, ir arterinė hipertenzija, tai yra padidėjęs kraujospūdis, yra itin dažnos ir vis dar nepakankamai kontroliuojamos sveikatai pavojingos būklės. Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, prieširdžių virpėjimą itin dažnai sukelia arterinė hipertenzija, tai įrodė ir Europos prevencinės kardiologijos žurnale paskelbti duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai ne tik patvirtino

Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę? 44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai

Taip pat skaitykite