Šiukšles rūšiuoja trys iš keturių, daugkartinius maišelius naudoja pusė gyventojų

Vos keli procentai šalies gyventojų numoja ranka į ekologiją ir nesiima jokių veiksmų aplinkai saugoti. tai rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, trys iš keturių Lietuvos gyventojų rūšiuoja šiukšles, pusė naudoja daugkartinius maišelius, dar tiek pat perka tik tiek maisto, kiek jo suvartoja.

 

Dauguma (75 proc.) apklaustųjų asmeniškai prisideda prie tvarios aplinkos saugojimo rūšiuodami šiukšles, 48 proc. – pirkiniams naudodami savo daugkartinį maišelį, tiek pat – pirkdami maisto tik tiek, kiek suvartoja. 37 proc. respondentų nedėvimus geros kokybės drabužius perleidžia kitiems, 35 proc. – nenaudoja vienkartinių plastikinių indų, 34 proc. – neperka plastikinių pirkinių maišų.

„Tyrimo rezultatai rodo visuomenės supratimą, kad norint apsaugoti aplinką ar nedaryti jai žalingos įtakos, veiksmų reikia imtis patiems, o ne laukti, kol kas nors kitas tai padarys už mus. Anksčiau dažnai tekdavo išgirsti, kad trūksta laiko būti ekologiškiems, bet aplinkai draugiški pasirinkimai po truputį tampa įprasta kasdienybe“, – komentuoja tyrimą inicijavusio vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

Prie tvarios aplinkos saugojimo neprisideda tik vienetai

Pasak R. Bagdonavičienės, brandų visuomenės požiūrį atskleidžia ir tai, kad vos 3 procentai nurodė nesistengiantys prisidėti prie tvarios aplinkos saugojimo.

„Šis skaičius kelia bene didžiausią pasididžiavimą – didžioji visuomenės dalis jau yra patikėjusi aplinkai draugiško gyvenimo filosofija, todėl kartu galime ieškoti dar efektyvesnių būdų, kaip visiems prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – teigia vaistinių tinklo vadovė.

24 proc. apklaustųjų saugo aplinką surinkdami kitų žmonių paliktas šiukšles gamtoje ar kitose vietose, o kas ketvirtas (23 proc.) gyventojas pasenusius vaistus tvarkingai atiduoda utilizuoti vaistinėms.

„Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

„Mūsų vaistininkai taip pat pastebi besikeičiantį visuomenės požiūrį. Gausėja ateinančių su daugkartiniais pirkinių krepšiais bei atsisakančių plastikinių maišelių gretos. Taip pat vis dažniau sulaukiame klientų, atnešančių utilizuoti senus vaistus – tokiu būdu apsaugome tiek pacientų sveikatą, kad šie netyčia nesuvartotų pasenusių medikamentų, tiek aplinką, kad tarp komunalinių atliekų nesimėtytų vaistai“, – pastebėjimais dalijasi R. Bagdonavičienė.

Keičiasi ne tik visuomenės, bet ir verslo požiūris

21 proc. šalies gyventojų nurodė kur įmanoma besistengiantys apsieti be nuosavo automobilio, o kas penktas (20 proc.) aplinką tausoja prekybos vietose neimdamas nemokamų polietileninių maišelių. 17 proc. respondentų stengiasi važiuoti viešuoju transportu, ne automobiliu, 4 proc. dalyvavusiųjų apklausoje sako perkantys „žalią“ elektrą.

„Keičiasi ne tik visuomenės, bet ir verslo požiūris. Pavyzdžiui, mes biuro energiniams poreikiams patenkinti naudojame elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, kurią tiekia ant biuro pastato įrengta saulės jėgainė. Kiek įmanoma minimizuojame popieriaus naudojimą biuro reikmėms, dokumentaciją perkeldami į virtualią erdvę. Be to, šiemet visame vaistinių tinkle ketiname atsisakyti plastikinių pirkinių maišelių – gyventojai jau parodė, kad žaliojo kurso idėjos jiems yra artimos, todėl verslas taip pat negali atsilikti“, – pažymi vaistinių tinklo direktorė.

Ji priduria, kad kartais nė nereikia didelių iniciatyvų organizacijoje, kad darbuotojai taip pat imtų keisti savo mąstyseną ar inicijuotų pokyčius.

„Tarp biuro darbuotojų kilo vidinė iniciatyva atsinešti pietus iš namų – nevalgyti iš vienkartinių indų, kuriuose atkeliauja užsakomas maistas. Tik pradėję nuo mažų pokyčių galime galvoti apie didelius tikslus“, – dėmesį atkreipia R. Bagdonavičienė.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ gegužės 18–28 dienomis apklausė 1010 šalies gyventojų, kurių amžius – 18-75 metai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite