Šių laikų Mykolinės Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos pasienyje

Šoka kaimynai švėkšniškiai.

Susirinkti per Mykolines – daugelį metų puoselėjama Žemaičių Naumiesčio bendruomenės tradicija. Šiais Etnografiniais regionų metais Mykolines šventė primindami, kad čia, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos paribyje daugelį metų gražiai sugyveno žemaičiai ir lietuvininkai.

„Mūsų seniūnijoje sutelpa net du regionai, – pasidžiaugė seniūnas Jonas Budreckas. – Darbščių žmonių netrūksta nei Mažojoje Lietuvoje, nei žemaitiškoje seniūnijos dalyje“.

Mykolinės susijusios su bulviakasio pabaigtuvėmis, derliumi, pabaigtuvių vaišėmis, anuomet buvo duoklių atidavimo terminas, kaimo vaikų mokslo metų pradžia. Senovėje ši šventė vadinta Daga – brandos, sudygusių žiemkenčių daigų metas.

Žaliakalnio papėdėje
Teatralizuotą muitinę įrengė muziejininkai. Tikrino, ar skubantieji į šventę nesineša draudžiamų dalykų. Įtartinus nešulius svėrė čia pat ant svarstyklių. Pro muitinę pranešti buvo draudžiama degtukus ar spiritą, tačiau nebuvo ribojami geros nuotaikos nešuliai. Muitinininkų kontrolę atlaikiusieji skubėjo pasižvalgyti Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos (vad. Artūras Kundrotas) surengtoje parodoje. Net kaimo žmonės, kurie yra įpratę prie naminių paukščių, stebėjosi gražuoliais pentinuotais gaidžiais, vištaitėmis, balandžiais. Į parodą savo auginamų gražuolių atvežė ir juknaitiškė draugijos narė Natalija Domarkienė.

Žemaičiai į savo krašto kiemelį kvietė.

Žaliakalnio papėdėje prekiauta ir rudens gėrybėmis. Rusniškis Algis Jonkus siūlė gigantiškų kopūstų ir kitų daržovių. Vaistinių žolelių rinkinių, arbatžolių siūliusi Valentina Baužienė sakė, kad šį rudenį anksčiau nei įprastai žmonės ėmė sirgti peršalimo ligomis. Prabėgusi vasara nebuvusi palanki imunitetui stiprinti. Ir vaistažolės neužderėjo, daug jų vasaros karščiai išdegino.
V. Baužienė patarė gerti ne tik vaistažolių arbatą, bet ir visokių kompotų. Anot jos, anksčiau kompotus gerdami kaimiečiai sveikesni būdavę.
Prie kompotų labai tinka gardėsiai, kurių net tris dienas kepė Iridija Stasytienė su vaikais Jonu ir Rugile. Naumiestiškiai rudens gėrybėmis nukrovė didžiulį vežimą. Šventės dalyviai mielai jas pirko. Stebino degutiškės Viktorijos užauginti didžiuliai svogūnai. Daiva Dlugoborskienė su sūnumi Roku kvietė ragauti sūrių su medumi. Paragavusieji neatsispyrė pagundai – krovė sūrius į pirkinių krepšius.

Viktorija užaugino didžiulių svogūnų.

Ant Žaliakalnio
Žemaičių Naumiesčio seniūnijos šventė, kaip ir kasmet, užbaigia viso Pamario krašto seniūnijų šventes. Jai organizuoti susitelkė Žemaičių karšto etnokultūros centras, seniūnija, seniūnaičiai, bendruomenės, netrūko rėmėjų.
Ant Žaliakalnio, po šimtamečiais medžiais susitiko seniau besimatę kaimynai, atvyko svetelių ir iš toliau. Mykolinės – šventė, kai rūpi pasilabinti, pasidžiaugti derliumi ir vieni kitais, giros išgerti, dainą užtraukti. Į Mykolinių šventę atskubėjusius sveikino šventės vedėjai Tantė Indrė (Indrė Skablauskaitė) ir žemaitis Kvieslys (Valerijonas Krutikovas). Tantė fobeliavo lietuvininkų tarme, žemaitiškai atitarė Kvieslys. Taip jau nuo seno yra, kad paribio gyventojai randa bendrą kalbą tarpusavyje. Ir šįkart apie tai bylojo gausybė žaidimų, šokių, dainų pynės.
Mažosios Lietuvos ir Žemaičių krašto kiemeliuose triūsė 9 seniūnaičiai, jiems talkino gausus šeimininkių būrys. Mažosios Lietuvos kiemelyje seniūnaičiai virė žuvienę, šiupinį, kafiją ir kepė vofelius su uogiene. Žemaičių krašto kulinarinio paveldo ypatumus atskleisti padėjo Grygališkės kaimo šeimininkės Dalia, Birutė, Akvilina, Genutė. Jos virė žemaitiškus kukulius su spirgučiais. Bulvių parūpino ir jas nuskuto ūkininkas Augustinas. Prie puodų sukosi pats seniūnaitis Stanislovas. Grygališkietė Adma vaišino kastiniu su bulvėmis, o juodiškė Daiva – senoviška bulvių koše su spirgučiais. Vanagiškė Birutė prikepė pyragų, dar padarė užpiltinės nuo 99 ligų… Seniūnijos atstovai kepė kiaušinienę…
Visiems patiekalams išvardinti reikėtų ne vieno laikraščio puslapio.

Vieni iš apdovanotųjų – Juozas Judžentis, Steponas ir Laima Mockai, Danutė Lileikienė.

Padėkos
Kaip netrūko vaišių, žaidimų, linksmybių, taip netrūko ir pagarbos darbščiam žmogui. Šventės metu pasveikinti geriausiai ūkininkaujantys Lietuvoje ir rajone, darbštūs ir geros valios seniūnijos žmonės, varduvininkai Mykolai.
Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis pasveikino ūkininkus Laimą ir Steponą Mockus, sėkmingiausiai pasinaudojusius ES parama, smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategorijoje laimėjusius pirmąją vietą Lietuvoje.
Pasveikinti geriausi rajono ūkininkai: Virginija ir Kazimieras Gudžiūnai, Albina ir Romas Undžiai, Danutė ir Linas Venckai. Žemaičių Naumiesčio seniūnas J. Budreckas ir bendruomenės pirmininkė Vilma Bartušienė dėkojo Juozui Judženčiui už kultūrinių vertybių saugojimą, Dovydui Lengvinui – už parodytą drąsą, pasiaukojimą ir pajūryje išgelbėtą gyvybę, Danutei Lileikienei, įrengusiai grožio oazę.
Dar ilgai žemaičiai ir mažlietuviai rungėsi varžytuvėse, linksminosi, klausėsi koncertų.

Laima PUTRIUVIENĖ

Varduvininkai.

Mažosios Lietuvos regiono žaidimų panoro pažaisti ir meras Vytautas Laurinaitis.

Dovydas Lengvinas parodė drąsą gelbėdamas skęstantįjį.

Degutiškiai Albina ir Romas Undžiai neaplenkė Mažosios Lietuvos kiemelio.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite