Šio krašto žmogus – Asta Dijokienė

Rusniškė Asta Dijokienė – „Šilutės baldų“ akcinės bendrovės direktorė, 755 darbuotojų kolektyvo vadovė, 2017-uosius metus palydi neseniai atšventusi asmeninį jubiliejų. Dar nėra nė dvejų metų, kai ši moteris vadovauja didžiausiai bendrovei rajone. „Šilutės baldai“ garsūs ne tik 300 pavadinimų gaminiais, ne tik eksportu į 24 pasaulio šalis, bet ir dėmesiu Šilutės istorijai, šilutiškių bendruomenės telkimu, aktyviu dalyvavimu miesto gyvenime ir naujais sumanymais.
„Pamario“ skaitytojams pateikiame naujametinį interviu su Asta DIJOKIENE.

Petro Skutulo nuotr.

– Asmeninis jubiliejus – tarsi slenkstis, ant kurio stabtelėjus atsigręžiama ir atgal, ir pažvelgiama į priekį. Kuo jūs labiausiai džiaugiatės?
– Džiaugiuosi daug kuo – tuo, ką aš turiu… Turiu įdomų darbą, galiu įgyvendinti savo sumanymus, turiu galimybę keliauti, sutikti įdomių žmonių, turiu bendraminčių. Žinoma, svarbiausia, kad šalia savęs turiu visus artimuosius, turiu namus, šeimą. Tuo aš ir džiaugiuosi.
Esu tikra rusniškė. Prieš porą metų sugrįžau gyventi į Rusnę, anksčiau gana ilgai gyvenau Šilutėje. Esame gyvenę ir Visagine, kai ten steigėme naują mūsų grupės įmonę. Ten su šeima praleidome metus. Aš esu šio krašto žmogus. Rusnėje gyvena mano tėveliai. Rusnėje yra ir mudviejų su vyru Sauliumi namai. Studijas baigęs sūnus Paulius dirba Vilniuje, jaunesnysis Matas studijuoja magistrantūrą Kopenhagoje, Danijoje.
– Ar sūnūs nusižiūrėjo tėvų gyvenimo kelią, ar kažką naujo?
– Jie nepasirinko baldininko profesijos, bet jų darbas gali būti susijęs su daugeliu sričių. Paulius baigė finansų studijas – tai juk irgi artima verslui, o Mato specialybė susijusi su inžinerija, jis yra atsinaujinančios energetikos specialistas. Tai sūnūs labai nenutolo… Manau, kad vaikai pasirinko savo kelią. Matydami mudviejų su vyru užimtumą, atsidavimą darbui, jie išmoko savarankiškumo, siekti tikslo, patys įveikti kliūtis, jie patys rinkosi kelią. Tai sakau labai atvirai.
– Tie keliai būna ir vingiuoti, ir tarsi sunkus kopimas į kalną, ir tiesiai į karjeros viršūnę… Jūsiškis paženklintas savotiška ištikimybe?
– Mano darbo metai išties daugiausia susiję su „Šilutės baldais“, čia dirbu nuo 1996-ųjų, buvau gaminių technologė, vadybininkė. Po to dirbau SBA Klaipėdos padalinyje, buvau pardavimų vadovė ir direktorė, atsakinga už mūsų kompanijos penkių įmonių gaminių pardavimą, santykius su klientais, didelės apimties verslo organizavimą. Turiu aukštąjį medienos apdirbimo inžinierės išsilavinimą, kita mano specialybė – verslo finansai. Nuo 2015 metų balandžio vadovauju „Šilutės baldams“. Sugrįžau…
Visi šie darbo etapai buvo labai įdomūs ir naudingi man kaip žmogui tobulėjant tiek profesine, tiek žmogiškąja prasmėmis. Kiekvienas darbas buvo išskirtinis ir savotiškai įdomus. Niekada nedėliojau karjeros etapais, bei jeigu darbas patinka, įtraukia ir padarai daugiau negu reikia, žinai savo vertybes ir išnaudoji savo savybes, bus įdomu gyventi ir bus kuo džiaugtis.
– Sako, namų sienos padeda.
– Manau, kad padeda. Juk sugrįžau į kolektyvą, kuriame pradėjau darbinę veiklą. Žinoma, mes grįžtame šiek tiek pasikeitę, tačiau bendrystė išlieka. Šiek tiek paprasčiau, kai pažįsti žmones, lengviau suburti komandą ir užduotims vykdyti, ir idėjoms generuoti.
– Jums parvykus vadovauti „Šilutės baldams“, prasidėjo glaudus bendradarbiavimas su Šilutės meno mokykla: išpiešta „Šilutės siena“, tarsi duoklė miesto istorijai, pristatytas naujas projektas „Šilutės sekretai“, surengtas tiesiog įspūdingas „Šilutės baldų“ pasirodymas šių metų miesto šventės eisenoje, išleista tūkstančiai šių metų kalėdinių atvirlaiškių su Andriaus Sirtauto piešiniu. Kas paskatino tą daryti?
– Tikslas yra vienas: esu šito krašto žmogus, čia – mano gimtinė. Turime Šilutę, labai puikų miestą su ilga, savita, išskirtine istorija, tai mes žinome, vertiname, bet to nežino kiti Lietuvos gyventojai. Be to, Šilutės rajone mes esame didžiausi darbdaviai. Manau, kad ta mūsų bendrystė, tie mūsų ryšiai su Šilutės bendruomene tiesiog būtini. Mes galime būti naudingi, įdomūs vieni kitiems, mes galime kartu padaryti labai daug ir duoti labai daug. Ir mūsų įmonė, ir visi šilutiškiai galime didžiuotis, kad čia, Lietuvos pakraštyje, veikia ir kokybės, ir aplinkosaugos, ir kitus tarptautinius standartus atitinkanti įmonė, gaminanti saugius, įvairiapusiškus produktus. Mūsų gaminių galima rasti net Dominikos Respublikoje, Malaizijoje – iš viso net 24 pasaulio valstybėse. Ir tai yra Šilutėje pagaminti gaminiai! Čia dirbama naudojant naujausias technologijas, naujausias mašinas, pramonės įrangą. Čia mes kuriame naujus baldus ir ieškome tokių sprendimų, kur ne kiekvienas sugebėtų, mūsų produktas įmonių grupėse yra sudėtingiausias. Tuo gali džiaugtis ir „Šilutės baldų“ žmonės, ir visi šilutiškiai. Mūsų įmonei labai svarbi Šilutės bendruomenė. Todėl ir siekiame šios bendrystės.
– Didžiausia Šilutės rajono verslo bendrovė kartu su Šilutės meno mokyklos kolektyvu, miesto gyventojais padeda pažinti Šilutės istoriją, tarsi ragina žmogų keistis, sužinoti, pamatyti, prisidėti… Tam reikia pinigų, laiko. Didelis verslas eina tokiu keliu. Ar kas bent įvertino, gerą žodį už tai pasakė?
– Mes turbūt nelaukiame pagyrimų. Žmonių reakcija į padarytą darbą – tai yra įvertinimas. Ir pats džiaugiesi rezultatu. Iš to kyla ir kiti sumanymai. Štai vietoj Klaipėdos gatvėje buvusios tuščios pilkos sienos matai išpieštus Šilutės istorijos akcentus. Niūrią, tamsią vietą, savotišką dėmesio stokojusį užkampį bendromis jėgomis pavyko sutvarkyti taip, kad ir miesto svečiai domisi, apie tai kalba, šilutiškiai ten eina pasivaikščioti, skaito, žiūrinėja. Net pravažiuojantys automobiliai sustoja, mamos su vaikais vežimėliuose ten dabar vaikščioja, šilutiškiai ateina su savo svečiais. Tikslą pasiekėme visi kartu. Matome, kad mūsų bendras darbas yra naudingas. Tai yra didžiausia padėka.
– Kokie buvo 2017 metai „Šilutės baldams“?
– Metai buvo dinamiški, nes esame kūrybingas profesionalų kolektyvas. Mes kasmet kuriame vis naujų gaminių, čia dirba 755 žmonės, įvykdėme ir viršijome suplanuotus pardavimus, gerų rezultatų pasiekėme įvairiose srityse. Pasiruošėme dirvą investicijoms. Įdiegėme pažangią atlyginimų sistemą, kuri motyvuoja žmogų dirbti. Esame dėmesingi socialinėms garantijoms: turime stomatologijos kabinetą, iš dalies kompensuojame maitinimo čia pat esančioje valgykloje kaštus, įdarbinome dar daugiau žmonių, juos vežiojame į darbą bendrovės transportu. Darbuotojai gali tobulintis, siunčiame mokytis iš geriausių specialistų. Švenčių proga vadovai ėjome į kiekvieną pamainą padėkoti žmonėms, pasveikinti jų su šventėmis, apdovanoti.
– Jūsų pareigos – nelengvos moteriškiems pečiams… Ar būna nuovargio?
– Kiekviename darbe ir beveik kiekvienam iš mūsų būna visokių dienų. O sėkmingų dienų tikrai yra labai daug. Dirbu jau nemažai metų, turiu patirties, moku ramiai priimti ir sėkmę, ir nesėkmę, susitvarkau su problemomis. Juk ne viena dirbu – yra komanda, kolektyvas.
– Užsienyje sutikęs tautietį pažinsi iš jo niūrumo, o jūsų požiūris nelietuviškai optimistinis…
– Įprasta, kad būna ir sėkmingų, ir sunkių dienų. Jeigu dirbi tai, kas patinka, turi motyvų siekti tikslo, įžvelgi prasmę, tai tau įdomu – būtinai pasiseks. Neapsimoka kitkam švaistyti laiko. Reikia džiaugtis tuo, ką turi, ką darai, tuomet viskas klostysis gerai.
– Tai nuskambėjo kaip šventinis palinkėjimas.
– Tikrai linkėčiau kiekvienam daryti tai, kas įdomu, šiek tiek daugiau, negu iš tavęs tikisi, tobulėti visomis prasmėmis, ir profesijos srityje, ir kaip žmogui, kaip asmenybei. Manau, kad tada mums visiems pasiseks.
– Minėjote, kad nežvejojate. Kokių pomėgių turite?
– Mėgstu keliones. Tai mane įkvepia, uždega. Pasisemiu gerų emocijų ir ateičiai. Mėgstu kultūros renginius – vykstame į spektaklius, koncertus. Ir Vilniuje lankausi teatrų, operų, baleto premjerose. Labai mėgstu skaityti ir laisvalaikiu būti su šeima, su draugais. Dar smagu paplaukioti kartu baidarėmis.

Kalbėjosi
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima