Šimtmečio šventėje – legendos apie Pagėgių futbolą aidai

Pagėgių stadionas – kaip buvo pradžioje, taip ir tebėra – šio miestelio pakraštyje, iš trijų pusių juosiamas pušyno. Jauki užuovėja ir kupina tyro oro oazė, dvelkianti pušų sakų aromatu… Pastaruoju metu čia vyrauja tyla ir ramybė. Išskyrus kelias dienas per metus, kai ramią papušynio sporto aikštės idilę perskrodžia kažkokios šventės ar susiėjimo triukšmelis.

Bendra šventės dalyvių nuotrauka.

Praėjusį šeštadienį Pagėgių stadione vėl rinkosi būreliai pagėgiškių, net iš svetur išsibarsčiusių parvažiavo į gimtinę. Proga tikrai neeilinė – Pagėgių futbolo 100 metų šventė! Į ją pakvietė asociacija Pagėgių bendruomenė ir pirmininkas Edmundas Incius.

Kokia futbolo šventė be gyvo futbolo!..

Šventė prasidėjo priešpiet. Edmundas Incius pasveikino visus susirinkusius į futbolo 100-mečio šventę. Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas sukalbėjo maldą už iškeliavusius Anapilin, kurie yra žaidę šiame Pagėgių stadione.

Mažojo futbolo (skersai futbolo aikštės) turnyre dalyvavo 4 komandos: trys iš Pagėgių ir viena iš kaimyninio Jurbarko.

Mažojo futbolo turnyras užtruko keletą valandų. Jurbarko FK „Imsrė“ 2:1 įveikė pagėgiškių „Ąžuolą“. „Sakalai“ minimaliu skirtumu 0:1 nusileido Pagėgių bendruomenės rinktinei, nuo pat 2001 m. retkarčiais susirenkančiai iš įvairiuose miestuose gyvenančių buvusių pagėgiškių. FK „Imsrė“ įveikė ir „Sakalus“ (3:1). „Ąžuolas“ rezultatu 4:1 nugalėjo Pagėgių bendruomenės futbolo entuziastus. Užtat pastaroji komanda nebenusileido „Imsrei“ – lygiosios 1:1. Pavargę „Sakalai“ net 7:1 pralaimėjo „Ąžuolui“. Gaila, kad pajėgi turnyro komanda „Ąžuolas“ pralaimėjo pirmąsias rungtynes jurbarkiškiams.

  • Galutinė turnyro komandų rikiuotė: I v. – Jurbarko FK „Imsrė“, II v. – Pagėgių „Ąžuolas“, III v. Pagėgių bendruomenės komanda, IV vieta – Pagėgių „Sakalai“.

Pagrindinę mažojo futbolo turnyro taurę Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius įteikė Jurbarko futbolininkams.

Turnyro kovoms teisėjavo Karolis Gečas, Deividas Fiodorovas, Gediminas iš Jurbarko. Teisėjas ir sekretorius Pranas Juodis, sekretorius Kęstutis Bytautas.

Taurės – nugalėtojams, medaliai – visiems

Pagėgių bendruomenės 100-mečio medaliais ir taurėmis komandas apdovanojo asociacijos pirmininkas Edmundas Incius. Žaidėjus sveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius. Naujoji Pagėgių seniūnė Irena Kentrienė, be plačios šypsenos, šventės dalyviams padovanojo ką tik iškeptą ir dar šiltą duonos kepalą. Seimo nario Ričardo Juškos atstovė Gražina Jankauskienė perdavė Seimo nario linkėjimus ir pažadą padovanoti Pagėgių stadiono futbolo vartams tinklus.

Visiems žaidėjams ir kažkada Pagėgių futbolą garsinusiems, savanoriams talkininkams įteikti Pagėgių bendruomenės parūpinti 100-mečio atminimo medaliai. Juos teikti bendruomenės pirmininkui padėjo šventės svečiai.

Cepelinų tradicija

Jau daug metų bendruomenės organizuojamos futbolo šventės nepraeina be cepelinų vaišių. Gardžiais didžkukuliais šventės dalyviai stiprinosi ir šiemet. Bendruomenės asociacija už pagalbą dalijat maistą savo FB paskyroje dėkoja Linai, Nijolei ir Audronei. Nepamiršta ir šio patiekalo virėjų –Algimanto Mackaus gimnazijos valgyklos darbuotojų Vaidos ir Loretos.

Liudija fotografijos, albumai, sukurtas filmas

Vakarop šventės dalyviai galėjo stebėti pagėgiškės bibliotekininkės Astos Andriulienės sukurtą filmą apie Pagėgių futbolo 100 metų istoriją.

Jame įamžinti futbolo veteranų ir dabartinių Pagėgių futbolininkų prisiminimai.

Šventės dalyviai smalsiai vartė nuotraukų albumus, apžiūrinėjo iškabintas istorines nuotraukas ir įvairių publikacijų iškarpas. Vaizdinę informaciją surinko Ignas ir Edmundas Inciai. Šiemet šią parodą atnaujino, papildė ir skaitmenizavo Monika Inciutė. Jų eksponavimu rūpinosi Pagėgių kultūros centras. Šio centro vadovė Svetlana Jašinskienė buvo ir šventės vedėja.

Į šventę atėję mažieji pagėgiškiai galėjo pašėlti ant batuto, leisti muilo burbulus, važinėtis golfo automobiliu, žaisti įvairius žaidimus.

Renginio pabaigoje Monika Inciutė pravedė viktoriną „100 metų Pagėgių futbolui“. Žinojusiems atsakymus į klausimus įteikti Pagėgių kredito unijos, Seimo nario R. Juškos ir Pagėgių bendruomenės įsteigti prizai.

Pagėgių futbolo istorija

Atrodytų gyvename interneto aukso amžiuje. Ir informacijos turėtum samčiais semti. Deja, žinių apie Pagėgių futbolo istoriją nėra daug. Belieka pakartoti prieš penkerius metus pamarys.eu skelbtą žinutę apie šios sporto šakos ištakas, kurios, tikėtina, pradėjo formuotis prieš ištisą šimtmetį – 1923 metais.

Istorija tokia: kai 1923 m. pradžioje Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, pasirodo, futbolas tapo rimtu pagalbininku skleidžiant ir įtvirtinant lietuvybės idėjas ilgus amžius vokiečių valdytame krašte. Po Klaipėdos krašto prijungimo vis sparčiau skleidėsi lietuviškų sporto organizacijų žiedas. Tuometėje spaudoje pranešama, kad 1923 m. prie Šaulių sporto sekcijos įsisteigė antroji lietuvių futbolo komanda, lietuviški sporto židiniai atsirado Šilutėje („Laisvė“), Rusnėje („Elnis“), Pagėgiuose („Rambynas“).

Anuomet rašyta (kalba netaisyta): „Klaipėdoje yra gerų futbolo lošėjų, taip pat ir Tilžėje. Truputį geriau už kitus dar lošia karaliaučistai, – pranešama 1923 m. liepos 7 d. „Prūsų-lietuvių balso“ numeryje. – Birželio 22 d. geriausi Klaipėdos futbolininkai lošė Kaune su šio miesto futbolo meistrais. Vis tik Kauno futbolininkai dar gana neilgai futbolą lošia, tik keletą metų, o ir tai tikro futboliavimo neišmokę. Kauniečiai taigi ir prapylė. Klaipėdiečiai laimėjo du „puvitu“, kauniečiai – nė vieno“.

 

Pagėgiuose veikę futbolo klubai  

1990 m. „Melioratorius“

1996-1997 m. „Rembutas“

2001-2002 m. „Ąžuolas“

2003-2007 m. Pagėgių FK

2008 m. Pagėgiai-Tauras 2

Nuo 2009 m. Pagėgių FK

Apie pagėgiškių futbolininkų laimėjimus galima sužinoti čia .

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vaistininkė: liaudies medicina gali ne tik padėti, bet ir pakenkti

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas ne vieną paskatina imtis papildomų sveikatinimosi priemonių: griebiamės ne tik vaistažolių arbatų, bet ir tradicinių liaudies medicinos receptų. Vaistininkė perspėja, kad derinant liaudies mediciną su įprastomis gydymo priemonėmis svarbu nepamesti saiko, kad besigydydami dar labiau sau nepakenktume. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, į vaistinę užsukantys neretai klausia, ar saugu naudoti vieną ar kitą liaudies medicinoje naudojamą gydymo būdą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės ateina besiskundžiantys įvairiais simptomais, kurių nepavyko įveikti tradicinėmis priemonėmis. „Pavyzdžiui, kilusį kosulį bando

Ligonių kasos primena privalomojo sveikatos draudimo garantijas neįgaliesiems

Mums visiems kartais reikia šiek tiek pastangų visaverčiam gyvenimui gyventi. Tačiau daugiau kaip 220 tūkst. žmonių Lietuvoje neretai tenka labai stengtis, kad pasiektų kitiems paprastą tikslą. Tai – žmonės su negalia, į kurių kasdienybės iššūkius turėtume atkreipti dėmesį. Kaip šiuos iššūkius kasdien gali palengvinti privalomojo sveikatos draudimo garantijos? Draudimas valstybės lėšomis Esminis palengvinimas – privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Nedirbantys gyventojai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad šiems žmonėms nereikia mokėti PSD įmokos,

Gydytoja įspėja: perštėjimas ir ašarojimas gali būti ne akių nuovargio, o pavojingesnės būklės požymiai

Žiemiški orai ir minusinė temperatūra didina ne tik peršalimo ligų riziką, bet ir tikimybę susidurti su akių problemomis. Šaltis ir vėjas lauke, šildymo įrenginių išsausintas patalpų oras, ryškus dirbtinis apšvietimas, taip pat ir nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterių ekranus lemia, kad akys sausėja ir atsiranda perštėjimas, paraudimas, neryškus matymas. Gydytojų teigimu, svarbu nenumoti į simptomus ranka, nes jie yra būdingi ne tik laikinam akių nuovargiui, bet ir sausų akių sindromui, kuris negydomas gali sutrikdyti regėjimą. „Sausų akių sindromas nėra paprastas akių

Kodėl paukščiai nešioja žiedus?

Paukščių ekologija ir elgesys tiriami įvairiais metodais. Vienas jų, ypač dažnai ir plačiai naudojamas visame pasaulyje – žiedavimas. Žiedavimu išaiškinami paukščių migracijų maršrutai, žiemojimo vietos, amžiaus trukmė, žuvimo priežastys, gausumo tendencijos ir daugybė kitų paukščių ekologijos ir elgesio klausimų. Šiuo metodu vykdoma ir jūrinių erelių stebėsena. Jūriniai ereliai buvo stebimi ir Blinstrubiškių miške, kur ekosistemai išsaugoti įsteigtas biosferos poligonas. Visa ši saugoma teritorija priskirta „Natura 2000“ tinklui, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija, kurios didžiausia vertybė čia perinčios jūrinių

Taip pat skaitykite