Šimtas dienų iki Šimtmečio

Likus 100 dienų iki Lietuvos valstybingumo 100-mečio datos Šilutė rimtai subruzdo.

„Šimtmečio autobusas“.

Trečiadienį per miestą važiavo šiai progai specialiai paruoštas „Šimtmečio autobusas“, pirmasis jo maršrutas nusidriekė iki Macikų, garsaus vokiečių dramaturgo ir rašytojo Hermano Zudermano gimtojo namo. Kelionės vadovas Marijus Budraitis informavo keleivius, kad kelinti metai yra renkami gražiausi lietuviški žodžiai. Keletas iš jų užrašyta ant vidurinio autobuso lango vidinės pusės (matyti fotografijoje, atidžiau pasiskaityti galėsite, kai pasitaikys proga vykti šiuo autobusu).

Keleiviai pasipuošė šimtmečio lipdukais „Aš Lietuvos Herojus“.

Beveik šimtametė bibliotekos lankytoja.

Nuo kultūros ir pramogų centro pajudėjęs autobusas pirmiausiai sustojo ties liuteronų evangelikų bažnyčia. Šioje stotelėje įlipęs liuteronų evangelikų kunigas Remigijus Šemeklis, trumpai papasakojęs šio bene simbolinio Šilutės pastato atsiradimo svarbiausias faktus, priminęs, kad liuteronai šiemet mini savo bažnyčios gyvavimo 500-ąsias metines.
Antroji stotelė – ties F. Bajoraičio viešąja biblioteka, kur į autobusą įlipo bibliotekininkės kartu su šimtamete skaitytoja ir keliais studentais, rankoje laikiusiais šimtmečio konspektus. Beveik jau šimto metų sulaukusi močiutė pasakojo apie šiame Žibų kaime gyvenusius savo giminaičius knygininkus, leidėjus, spaustuvininkus. Rezginėje ji turėjo bibliotekininkų įteiktą knygą „Šimtas metų vienatvės“…

Dar viena stotelė – į autobusą įkopia ponios (muziejininkės) iš Hugo Šojaus dvaro. Autobuso keleiviai išgirsta išsamių Šilutės miesto istorijos epizodų. Dvaro tarnautoja Roma ranka parodo, kur Verdainės kaimo pradžia, kur šio kaimo bažnyčia stovėjo (net jos pamatus „Drobės“ fabriko sienoje parodė), ties kuria gatvele prasidėjo Žibai ir kur ėjo Šilokarčemos kaimo, davusio pradžią Šilutės miestui, riba. Kur Kronprinco viešbučio būta, kur kalėjimas, o, va, ten medicinos felčerių mokyklos būta.
Keleiviai besiklausydami galėjo ir kryžiažodžius spręsti. Tą patį galės daryti kiekvienas autobuso keleivis ir mesti atsakymus į specialią autobuse įrengtą dėžutę. Loterijos laimėtojai bus skelbiami Vasario 16 dieną, jų lauks prizai.
Autobusas, ant kurio šonų atpažįstami visų Šilutės rajono seniūnijų akcentai, paprastomis dienomis važinės įprastiniais Šilutės autobusų parko maršrutais, be abejonių, atkreipsiantis praeivių ir kitų miestų, kuriuose lankysis, gyventojų dėmesį. Pirmasis šio autobuso reisas iki Macikų buvo tarsi parodomasis, reklaminis. Važiavo Savivaldybės atstovai, žiniasklaidininkai, iš Vilniaus atvyko Lietuvos 100-mečio šventės koordinatoriai. Didžiųjų švenčių proga autobusas vežios norinčiuosius po viso rajono kaimelius (reikia registruotis iš anksto). Be abejo, norintieji gali autobusą išsinuomoti ir asmeninėms kolektyvų ekskursijoms.

Pirmosios išvykos dalyviai.

Užtrukęs valandą laiko, autobusas sugrįžo ten, iš kur buvo išvažiavęs, prie Kultūros ir pramogų centro. Ten jau pamažėl kitas bruzdesys kilo. Jaunimas trijų tautinių spalvų apsiaustais (jeigu lietus sumanytų sugrįžti) rikiavosi eilėmis priešais kultūros centrą. Scenoje pasirodė merginos iš „Atėnų“ sporto centro. Ir prasidėjo linksmoji „Šimtmečio fitneso banga“, kuriai buvo sukurta muzikinė kompozicija pagal aranžuotą lietuvių liaudies muziką.


Vakare Kultūros ir pramogų centro kieme išrikiavo ilga eilė stalų. Rajono žiniasklaida iš anksto skelbė kvietimus registruotis komandas (kaimynus, draugus, bendraminčius) į „Šimtmečio grilio“ vakarą. Tokių komandų susirinko net trisdešimt – iš viso buvo per 200 šilutiškių ir aplinkinių seniūnijų atstovų. Liepsnojo vienkartinės kaistuvės, ant jų spirgėjo dešrelės, kitokie kepsniai, skambėjo muzika, garavo karšta arbata.

Seniūnijų bendruomenės ir mokyklos sukūrė išmoningų šimtadienio kalendoriaus lapelių, kurie bus eksponuojami Kultūros ir pramogų centre.

„Šimtmečio grilio“ renginyje gausiai dalyvavo ir Šilutės „Rotary“ klubo nariai.
Petro Skutulo nuotr.

Šilutės krašto bendruomenė trankiai pranešė Lietuvai, kad beliko 100 dienų iki didžiosios mūsų valstybės šventės – valstybingumo šimtmečio.
Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Patarimai kaip elgtis karštą ir saulėtą dieną

Karštą  ir saulėtą dieną Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja: Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF

Kintų muzikos festivalyje skambės garsų dramos ir skleisis erdvi muzikos panorama

Liepos 17-19 d. Kintų muzikos festivalis kviečia į tris muzikos įvairovę patirti siūlančius koncertus, kuriais festivalio klausytojus džiugins ryškūs ir kiekvienas savaip charizmatiški lietuvių atlikėjai – Daumantas Kirilauskas (fortepijonas), Martynas Švėgžda von Bekkeris (smuikas, Vokietija), Mindaugas Bačkus (violončelė) ir Klaipėdos kamerinis orkestras. „D. Kirilauskas, ko gero, priskirtinas prie tų atlikėjų, kuriam žymiai vertingesnė ne žaidybinė, azartinė laikysena, kaitinanti publiką smagiais efektais <…>, bet gili, išgyventa rimtis, artisto priedermėms būdingas sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą“, – taip apie atlikėją atsiliepia

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą