Simptomai gali apgauti: kaip peršalimo ligos veikia vairavimo gebėjimus?

Kelyje svarbios ne tik vairavimo sąlygos, bet ir vairuotojų savijauta. Šeimos gydytojas įspėja, kad gebėjimą vairuoti gali paveikti ne tik slopinantys antidepresantai ar nuskausminamieji medikamentai, bet ir vaistai nuo peršalimo bei emocinė žmogaus savijauta. Draudikai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojai sėsdami už vairo per mažai dėmesio skiria savo savijautai. Ji rudens bei žiemos mėnesiais tampa ne tik avarinių situacijų, bet ir eismo įvykių priežastimi.

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nesilaiko medikų rekomenduojamo režimo ir sirgdami vyksta į darbą bei lanko mokslo įstaigas.

„Šis procentas išties nėra toks, koks turėtų būti atsakingoje visuomenėje. Kai susirgę žmonės vyksta į darbą, jie ne tik platina ligą, bet ir kelia riziką kelyje. Ligos simptomai kenkia jų vairavimo kokybei, todėl išauga eismo įvykių pavojus“,  – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.

Vairuotojams pavojingi – ir vaistai nuo peršalimo

„Rudenį ir žiemą, kai sezoninių ligų laikotarpis įsibėgėja, reikėtų atidžiai įvertinti kiekvieno medikamento, kurį vartojate, poveikį vairavimo gebėjimams“, – kalbėjo šeimos gydytojas Julius Dabkus.

Pasak J. Dabkaus, pavojingi vairuotojams gali būti ne tik antidepresantai, bet ir nereceptiniai preparatai nuo peršalimo, kosulio, pykinimo ar skausmo. „Tai, be abejo, turi įtakos vairuotojo reakcijai. Pseudoefedrinas ir fenilefrinas, kuriuos dažnai aptinkame vaistuose nuo peršalimo, gali sukelti mieguistumą, pykčio priepuolius, galvos sukimąsi ir svaigimą. Todėl kiekvieną kartą išgėrus vaistų reiktų labai atsakingai įvertinti gebėjimą vairuoti“, – kalbėjo medikas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ne tik medikamentai nuo peršalimo padidina riziką sėdant už vairo. „Peršalimo simptomai taip pat daro neigiamą įtaką vairavimui. Pakilusi kūno temperatūra sulėtina žmogaus reakcijas ir sumažina jo gebėjimą susikoncentruoti. Daugeliui žmonių atsiranda mieguistumas, pablogėja koordinacija ir sutrinka rega. Ūmi sloga ir kosulio priepuoliai pačiu netinkamiausiu metu gali atitraukti vairuotojo dėmesį nuo situacijos kelyje“, – sakė J.Dabkus.

Jis patarė prieš vartojant kiekvieną vaistą atidžiai perskaityti informaciniame jo lapelyje nurodytus medikamento šalutinius poveikius. „Informaciniame lapelyje dažniausiai rasite bent sakinį apie vaisto įtaką vairavimui. Tačiau vien šia informacija pasikliauti nereikėtų, nes medikamentai sergančius žmones dažnai veikia skirtingai. Todėl vaisto įtakos vairavimui klausimą aptarkite su gydymą skiriančiu gydytoju ar vaistininku. Tikėtina, kad pavyks rasti medikamentą, kuris kels mažiausiai nepatogumų vairuojant“, – patarė J.Dabkus.

Pasak mediko, įtaką vairavimui daro ne tik fiziniai negalavimai, bet ir emocinė žmogaus būsena. Prislėgtas, susikrimtęs žmogus yra mažiau atidus aplinkai, jo reakcijos yra lėtesnės. Lygiai taip pat pernelyg susijaudinęs, įpykęs vairuotojas gali priimti itin drastiškus sprendimus kelyje, elgtis neatsakingai, išlieti savo emocijas ant kitų vairuotojų, o tai gali kelti avarines situacijas. Todėl pernelyg emociškai susijaudinę žmonės, prieš sėsdami vairuoti, turėtų įsivertinti emocinę būklę – ar ji leidžia jiems būti atidiems ir tinkamai reaguoti į situaciją kelyje.

Sergant reikia ieškoti alternatyvų

Draudikų praktika rodo, kad sergantis žmogus stabdyti pradeda keliais metrais vėliau nei negalavimais nesiskundžiantis vairuotojas. „Vėliau paspaudžiamas ne tik stabdžių pedalas, bet ir prasčiau matomos kliūtis ar kiti eismo dalyviai, lėčiau atliekami manevrai kelyje. Tokias pasekmes vairuojant sukelia ne tik liga ar vaistai, bet ir paprasčiausias nuovargis“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas.

Pasak M. Žilionio, susirgusių vairuotojų negali sudrausminti nei policijos pareigūnai, nei medikai, todėl patys žmonės, sėdantys vairuoti, turėtų būti sąmoningi ir atsakingi.

Jo teigimu, sergančiojo ir vaistus vartojančio žmogaus artimiesiems rekomenduojama atkreipti dėmesį į vairuoti ketinančio šeimos nario elgesį, gebėjimą susikaupti ir, esant rizikingoms aplinkybėms, sulaikyti jį nuo vairavimo. „Reikėtų nebijoti paprašyti namiškių, draugų ar kolegų pagalbos. Susirgus tikrai rasite galinčių padėti saugiai pasiekti kelionės tikslą. Juk svarbiausia, būsite saugus, išvengsite rizikos sau ir nekelsite grėsmės kitiems eismo dalyviams,“ – patarė draudimo bendrovės atstovas.

Jovita Aukštuolytė-Minderienė Komunikacijos vadovė Baltijos šalims

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis: – Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet

Mokiniams – atostogos, savaitę mokysis iš namų

Penktadienį, spalio 16-ąją, Šilutės rajone COVID-19 infekcija buvo patvirtinta 11 asmenų, po savaitgalio šis skaičius padvigubėjo – 21. Vakar, spalio 22 d., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriui buvo žinoma jau apie 35 atvejus. Koronaviruso infekcija patvirtinta keliems šeimos gydytojams, jų pacientams, vienam moksleiviui bei mokyklos darbuotojui. Siekiant suvaldyti viruso plitimą, nuo spalio 19 d. Šilutės Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos paskelbė papildomas mokinių rudens atostogas. Šilutės rajone jau savaitę sustabdyti visi uždarose ir atvirose erdvėse planuoti renginiai. Spalio

Pasinaudojo galimybe kurti naujas darbo vietas

Nuo šių metų liepos iki rugpjūčio pabaigos buvo teikiamos paraiškos pagal 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Iš viso gauta 171 paraiška, daugiausia – dėl paramos statybvietei paruošti. Paramos dažniau prašyta ir kitoms veikloms – pramogoms ir poilsiui organizuoti, taip pat ji skirta restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklai. Aktyviausi – Vilniaus apskrityje Šiam paraiškų priėmimui

Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta

Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia. Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė. Karantino privalumai kovojant su virusu Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos