Šilutiškiui – Garbės donoro vardas

„Dovanoti kraujo – tai dovanoti žmogui gyvenimą“, – taip sako šilutiškis Stasys Tunila, kuris neatlygintinai duoda kraujo nuo aštuoniolikos metų amžiaus. Jis kas du mėnesius duoda kraujo, nelaukdamas padėkos iš tų, kuriems galbūt išgelbėjo gyvybę. Praėjusį antradienį jis tai atliko jau 49-ą kartą. Neatsitiktinai spalio 13-ąją Vilniuje jam bus suteiktas aukščiausias įvertinimas – Garbės donoro vardas.

Kraujo donorui Stasiui Tunilai šį mėnesį bus suteiktas Garbės donoro vardas.
Petro Skutulo nuotr.

„Prašė, daviau ir duodu…“
Paklausus šilutiškio, kas paskatino duoti kraujo pirmąsyk, šiek tiek pamąstęs atkirto nežinantis. Pasirodo, sovietiniais laikais ne prievarta, tačiau buvo prašomi visi vyrai duodi kraujo. „Jei gerai pamenu, tai visų įstaigų darbuotojams reikėjo duoti kraujo. Aišku, neatlygintinai. Mūsų prašydavo, tai kaip galėjai neduoti?..“ – prisimena pirmąjį kartą pašnekovas.
Anot jo, neretai daugelis išsigąsta, jei pirmą kartą nepasisekė. Antai vienam pažįstamam bloga pasidarė, todėl jis kraujo daugiau nebedavė. „Tiesa, ir aš buvau sykį sunegalavęs, tačiau vis tiek nepabūgau. Vieną, antrą, trečią kartą daviau, o paskui jau nekantraudavau, kada gi vėl atvažiuos imti kraujo…“ – atviravo S. Tunila. Jau būdamas aštuoniolikos metų žinojo, kad tai gali būti kažkam vienintelis išsigelbėjimas. Ne tik tada, bet ir dabar šilutiškis džiaugiasi galįs padėti kitiems, jaučiasi reikalingas, todėl neatlygintinai kraujo duoda iki pat šiol.

Garbės donoro vardas (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiam nemokamos donorystės veikloje. „Asmuo, kuriam suteiktas garbės donoro vardas, turi teisę gauti Lietuvos Respublikos Valstybinę pensiją.“ Nemokamas kraujo davimas garbės donoro vardui gauti skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo dienos (1997 m.).
Lietuvos donorystės žymūno, nusipelniusio donoro ir garbės donoro vardai yra viena iš priemonių, skatinančių neatlygintiną kraujo donorystę. Pastaraisiais metais visuomenėje populiarėjant neatlygintinos kraujo donorystės idėjoms daugėja ir aktyvių neatlygintinų kraujo donorų, kurie ne tik nemokamai duoda kraujo, bet ir prisideda prie kraujo donorystės propagavimo. Šiuo metu VšĮ Nacionaliniame kraujo centre neatlygintinai kraujo duoda apie 40 procentų kraujo donorų.

Dėl kitų ir dėl savęs
S. Tunila pastebi, kad vis dažniau neatlygintinais kraujo donorais tampa vis daugiau žmonių. „Aišku, man nesuprantama, kaip dar yra tokių, kurie nedavė kraujo, tačiau jie turi teisę rinktis. Į centrus vis daugiau atvyksta jaunimo, o neretai žmonės pakalba, kad nedoras Lietuvos jaunimas… Netiesa! Gražu žiūrėti į tuos, kurie nedrąsiai ateina pirmą kartą, ir širdis džiūgauja, kai matau nusidriekusią jų eilę“, – sakė pašnekovas.
Beje, jis nėra vienintelis donoras šeimoje – iš šešių vienos šeimos vaikų ne tik vyriausias, bet ir jauniausias brolis Leonas bus apdovanoti Vilniuje. Yra ir daugiau S. Tunilos giminėje bendraminčių. Antai pusbrolio dukra Jolita Rumšaitė Plauškienė su vyru Marijumi, kurie abu jau antri metai be pertraukos aukoja kraujo. Pasak jų, dėdė – jiems puikus pavyzdys, kad nėra ko baimintis, o jei dar gali kitiems padėt…
„Man mama yra davusi kraujo, tai dabar smagu, kad galiu aš tai daryti – galbūt išgelbėti kitam gyvybę. Atsiranda pareigos jausmas, kad net lauki, kada vėl galėsi jo duoti“, – atviravo J. Rumšaitė Plauškienė.
Pasak S. Tunilos, nė vienas nežinome, kada mums prireiks kraujo. Tai ir skatina nesustoti.
S. Tunila nesiskundžia sveikata, jo manymu, duoti kraujo yra naudinga organizmui, tad jis jaučiasi puikiai, yra energingas, o kraujo spaudimas – kaip jaunuolio. „Kaip ir minėjau, kraują duoti malonu, nes žinai, kad padedi kitiems, tačiau aš padedu ir sau. Nemeluosiu, jaučiuosi puikiai, ne tik, kad kraujas atsistato, bet ir jaučiuosi kupinas jėgų. Mane kojos vis dar neša į priekį, tačiau ką reikės daryti, kai nebegalėsiu duoti kraujo… Man jau 65-eri“, – kalbėjo pašnekovas.
Nacionalinio kraujo centro duomenimis, donoru gali būti asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, o kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kg.
Siekiama, kad kraujo donorystė būtų neatlygintina
Šalyje, vykdant Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2016-2020 metų programą, buvo iškeltas tikslas iki 2016 m. gruodžio 31 d. pasiekti 60 proc. neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų kiekvienoje kraujo donorystės įstaigoje bei Lietuvoje. Tikslas pasiektas. 2016 m. šalies kraujo donorystės įstaigose atliktos 93 097 neatlygintinos donacijos.
Pagal statistiką, 2016 m. per 89 proc. donorų kraują davė neatlygintinai, palyginus su 2015-aisiais, jų pagausėjo beveik 8 proc. Pastebima, kad 2016 m., kaip ir 2015 m., daugiausiai donacijų atlikta didžiuosiuose šalies mietuose. Šilutės rajone užregistruota 710 kraujo donorų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Kraujo donorų registro duomenimis, per penkis šių metų mėnesius kraujo donorystės įstaigose iš viso atlikta per 25 tūkst. donacijų, iš jų 182 – Šilutės rajone.
Pasaulio sveikatos organizacija siekia, kad iki 2020 m. visose šalyse kraujo donorsytė būtų savanoriška ir neatlygintina.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Rytoj Šilutei – 509-eri! Kaip švęsime miesto gimtadienį?

Tradiciškai Šilutės miesto gimtadienis iškilmingai švenčiamas paskutinį gegužės šeštadienį, šiemet gegužės 30-ąją. Tai įspūdingiausias dvi dienas trunkantis Pamario krašto renginys, stebinantis šilutiškius ir miesto svečius įvairiausiomis pramogomis. Deja, šiemet sudalyvauti iškilmingoje miesto eisenoje, rungtyse ar įsigyti amatininkų dirbinių nepavyks… Šalyje įvestas karantinas apribojo ir dalyvavimą viešuosiuose renginiuose. Koks bus miesto gimtadienis rytoj? Kukliai, bet švęsime Šilutės gimtadienis švenčiamas nuo pat 1991-ųjų, tik šiemet pirmą kartą tai darysime kukliai, be iškilmių. Šilutės kultūros ir pramogų centras ir Šilutės kamerinis dramos teatras

Virtuvės įrengimo mitai, kuriais turėtumėte nustoti tikėti

Virtuvės remontas daromas gana retai, todėl šios patalpos įrengimui visuomet skiriame išskirtinį dėmesį. Visgi, šiuos darbus gerokai apsunkina realybės neatitinkantys mitai, kurių, kalbant apie virtuvės įrengimą, iš tiesų yra pakankamai daug. Atrinkome pačius populiariausius klaidingus įsitikinimus – jei su jais susipažinsite ir nustosite tikėti šia informacija, visas užduotis atliksite ir sklandžiau, ir tikslingiau. Kokia informacija nereikėtų tikėti? Didesnė virtuvė visuomet geresnė už mažą Nors įprastai esame įsitikinę, kad daugiau vietos visuomet yra geriau, kalbant apie virtuvę, daug svarbiau yra tinkamas

Išmanusis laikrodis su GPS funkcija – ramybė dėl vaikų saugumo. Kaip išsirinkti?

Patarimai, kaip protingai išsirinkti išmanųjį laikrodį vaikui Išmanieji laikrodžiai savo išvaizda primena tradicinius laikrodžius, tačiau pasižymi kur kas platesniu įdomiu funkcionalumu. Varlė.lt mobiliųjų įrenginių specialistai pataria, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis vaikui skirtą išmanųjį laikrodį su GPS funkcija. Šiame patarimų gide Varlė.lt specialistai parengė atsakymus į tokius klausimus: Kuo pasižymi išmanieji laikrodžiai vaikams? Į ką atkreipti dėmesį renkantis vaikui skirtą išmanųjį laikroduką su GPS funkcija? Kokios yra papildomos išmaniųjų laikrodžių vaikams funkcijos? Kuo pasižymi išmanieji laikrodžiai vaikams? Išmanieji laikrodžiai

Karantino sąlygos švelnėja, bus pamažu grįžtama į įprastą gyvenimo ritmą

Vyriausybė, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją šalyje, trečiadienį posėdyje priėmė sprendimą pratęsti karantino režimą iki birželio 16 dienos 24 val., tačiau sušvelninti karantino sąlygas. Numatyta, kad artimiausiu metu bus didinamas leistinas žiūrovų ir dalyvių skaičių renginiuose bei ilginamas restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų darbo laikas. Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, švelninamos karantino sąlygos atskleidė, kad nepaisant mažėjančių apribojimų žmonės ir toliau elgiasi atsakingai, todėl galima palaipsniui grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. „Žmonės atsakingai laikosi karantino sąlygų, tinkamai naudoja apsaugos priemones,