Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus…

Recepto istorija
Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama būna iš lūpų į lūpas. Anot jos, taip ir ši duonelė pasiekė Šilutę: „Paragavo kolegė, papasakojo man, vėliau kartu paragavome. Nuo tada ir patys ją kepame“.
Moteris šią duoną kepė namuose, darbe, duodavo paragauti bendradarbiams. Tiesa, iki tol Virginija kartu su vyru daug metų dirbo UAB „Šilutės baldai”. Ji su šypsena prisimena tas pirmąsias dienas, kai, išsikepusi duonos, ją valgė šiltą su sviestu ir kakava. Ta duona, kaip ji pavadino, skani it pyragas. Pokalbio metu iš kavinės virtuvės išėjo ir ta pati moteris, kuri ir parvežė šios ypatingos duonos receptą. Tai – Vida Kuzmarskienė, kuri jau 12 metų triūsia kartu su „Trukio stotelės” šeimininke. Ji pridūrė, kad tai jos sūnus šios duonos parvežęs iš Klaipėdos. Kaip ji tikino, sūnaus pažįstamas iškepęs, o vėliau ir to vienintelio raugo atvežęs…
V. Kuzmarskienė pasakoja: „Nors popieriaus lape ir buvo surašyta, ko ir kiek reikia dėti, tačiau iškart gerai iškepti nepavyko. Ir taip, ir anaip. Net išmesti ne kartą teko, kol iškepiau normalią”. Vėliau jau pačios keptos duonelės ji atnešė ir kolegėms paragauti. Nors išmoko kepti ir su saulėgrąžomis, ir su lašiniais, tačiau tikroji kepama tik su kmynais. Dabar ši duona tapo ypatinga, anot moters, dovanų jos veža giminėms ir draugams.

Vida Kuzmarskienė ištisus dvylika metų bando perprasti skanios duonelės kepimo paslaptis.

Ilgas procesas
Norint skaniai iškepti duoną, anot šeimininkės, užtrunka net tris dienas. Tešlą reikia užraugti, tris dienas palaikyti, išglostyti, atlikti tam tikrus veiksmus, o tik po to galima kepti. Jei ne tiek įdėjai to, kas būtina, duonelė neiškils. Pasak moters, ši duonelė su charakteriu, mylėti ją reikia…
„Šiandien irgi kepėme, tačiau ji nekyla. Matyt, ne taip ką nors padarėme. O gal diena netinkama…“, – pasakojo V. Vaitiekienė. Verslininkė prisimena tėvelių pasakojimus, jog duonelę kepti reikią tyloje – negalima namuose šūkalioti, trankyti durų ar pyktis…

Ne visi spėja nusipirkti
Šios duonos receptas per dešimtmetį nepakito – kepama su kmynais ir be mielių. Tradicinė duonelė žmonėms patinka. Paruošimo būdas ilgas, todėl ir neužtenka visiems, norintiems jos nusipirkti. Per dieną po 10 kepaliukų parduodama, bet tik tiek duonelės moterys ir iškepa. „Jos įsigiję pirkėjai sako suvalgantys greitai. Kitą dieną prašo dar, deja, mes neturime… Kepame tik kas antrą ar trečią dieną“, – pasakojo V. Vaitiekienė pridurdama, kad gal teksią kepti daugiau, tačiau tam ir specialios įrangos reikia, ir didesnių patalpų.
Ši duonelė savo skoniu ne tik šilutiškius pakerėjo, bet ir svetur gyvenančius tautiečius. Dauguma siunčia duonos į užsienį vaikams, iš užsienio sugrįžę užsuka nusipirkti, kai kas sako net užsišaldo, yra ir bandančių panašios išsikepti.

Velykų pyragas
„Trukio stotelėje“ kepama tik bemielė duona, tačiau šeimininkė sulaukė prašymo iš savo tėvelio, kuris norėtų paskanauti ir ruginių miltų duonos. Verslininkė sakė tam vis nesiryžtanti, nelengvas tokios duonos kepimas, o ir pasimokyti reikėtų. Moteris prisiminė istoriją iš vaikystės kaime. Ten duonelę kepdavo tikroje kaimo krosnyje. „Pamenu, ji būdavo iš ruginių miltų, o kai iškepdavo, nepjaudavome, bet lauždavome. Lyg ir rūgštoka buvo… Seneliai minkydavo tešlą mediniame lovyje, o likučių neišplaudavo – palikdavo raugui. Anuomet duonos kepimas buvo nuolatinis nenutrūkstamas darbas“, – prisiminimais dalijosi V. Vaitiekienė. Verslininkė visų planų neatskleidė, tačiau prasitarė, kad planuoja kepti ir naminių batonų – „kaimišką bulką“. Ji turėtų būti kaip pyragas, todėl tikėtina, kad jau per šv. Velykas šios kvapas pasklis ir šilutiškių namuose.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savininką piktina jo miške verčiamos svetimos šiukšlės

Klaipėdietis Antanas nebesistebi savo privačiame miške netoli Šilutės aerodromo vis randąs šiukšlių. Kaskart jas kantriai surenka ir išveža į konteinerius. Deja, šįsyk miško savininkas griebiasi už galvos – 41 ha ploto miške atsirado stambių automobilių atliekų, kažkas išvertė seną stogo dangą, sutręšusias lentas, kilimus… Antanas miške praleidžia daug laiko, ypač pavasariais. Žmogus pasakojo, kaip rūpestingai gražina ir puoselėja savo mišką: geni ąžuoliukus, sodina jaunus medžius (ypač žavisi bukais), renka sulą, samdo miško kirtėjus. Ir praėjusią savaitę Antanas vyko į mišką

H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos. Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą,

16-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius į 16-ąjį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šiemet į Pasaulio lietuvių metams paminėti dedikuotą šventę atvyko iškilmingiausios šio tradicinio renginio dalies – nominacijų „Pagėgių krašto garsintojas“ ir „Jaunoji viltis“ steigėja bei mecenatė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė). Viešnią ir kitus renginyje dalyvavusius garbius svečius pristatė bei vakaro metu skambėsiančiais poezijos posmais sušildyti širdis kraštiečiams palinkėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Šilutės gimnazistai šoko Turkijoje

Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ Savivaldybės sprendimu balandžio pabaigoje vyko į Turkiją, Alanijos miestą, su kuriuo bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė, paminėti Turkijos nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienos. Į savaitės viešnagę vyko 12 mokinių, šokančių lietuvių liaudies šokius (vadovė R. Kurpeikytė), ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytojos Asta Grigalienė (vertėjavo kelionės metu) ir Virginija Macijauskienė. Alanijos miesto svečiais buvo pakviestos šokių grupės iš Murmansko, Saratovo (Rusijos Federacija), Latvijos, Suomijos, Tuniso, Azerbaidžano, Lenkijos ir dar viena Lietuvos grupė iš Trakų. Tautiniais