Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus…

Recepto istorija
Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama būna iš lūpų į lūpas. Anot jos, taip ir ši duonelė pasiekė Šilutę: „Paragavo kolegė, papasakojo man, vėliau kartu paragavome. Nuo tada ir patys ją kepame“.
Moteris šią duoną kepė namuose, darbe, duodavo paragauti bendradarbiams. Tiesa, iki tol Virginija kartu su vyru daug metų dirbo UAB „Šilutės baldai”. Ji su šypsena prisimena tas pirmąsias dienas, kai, išsikepusi duonos, ją valgė šiltą su sviestu ir kakava. Ta duona, kaip ji pavadino, skani it pyragas. Pokalbio metu iš kavinės virtuvės išėjo ir ta pati moteris, kuri ir parvežė šios ypatingos duonos receptą. Tai – Vida Kuzmarskienė, kuri jau 12 metų triūsia kartu su „Trukio stotelės” šeimininke. Ji pridūrė, kad tai jos sūnus šios duonos parvežęs iš Klaipėdos. Kaip ji tikino, sūnaus pažįstamas iškepęs, o vėliau ir to vienintelio raugo atvežęs…
V. Kuzmarskienė pasakoja: „Nors popieriaus lape ir buvo surašyta, ko ir kiek reikia dėti, tačiau iškart gerai iškepti nepavyko. Ir taip, ir anaip. Net išmesti ne kartą teko, kol iškepiau normalią”. Vėliau jau pačios keptos duonelės ji atnešė ir kolegėms paragauti. Nors išmoko kepti ir su saulėgrąžomis, ir su lašiniais, tačiau tikroji kepama tik su kmynais. Dabar ši duona tapo ypatinga, anot moters, dovanų jos veža giminėms ir draugams.

Vida Kuzmarskienė ištisus dvylika metų bando perprasti skanios duonelės kepimo paslaptis.

Ilgas procesas
Norint skaniai iškepti duoną, anot šeimininkės, užtrunka net tris dienas. Tešlą reikia užraugti, tris dienas palaikyti, išglostyti, atlikti tam tikrus veiksmus, o tik po to galima kepti. Jei ne tiek įdėjai to, kas būtina, duonelė neiškils. Pasak moters, ši duonelė su charakteriu, mylėti ją reikia…
„Šiandien irgi kepėme, tačiau ji nekyla. Matyt, ne taip ką nors padarėme. O gal diena netinkama…“, – pasakojo V. Vaitiekienė. Verslininkė prisimena tėvelių pasakojimus, jog duonelę kepti reikią tyloje – negalima namuose šūkalioti, trankyti durų ar pyktis…

Ne visi spėja nusipirkti
Šios duonos receptas per dešimtmetį nepakito – kepama su kmynais ir be mielių. Tradicinė duonelė žmonėms patinka. Paruošimo būdas ilgas, todėl ir neužtenka visiems, norintiems jos nusipirkti. Per dieną po 10 kepaliukų parduodama, bet tik tiek duonelės moterys ir iškepa. „Jos įsigiję pirkėjai sako suvalgantys greitai. Kitą dieną prašo dar, deja, mes neturime… Kepame tik kas antrą ar trečią dieną“, – pasakojo V. Vaitiekienė pridurdama, kad gal teksią kepti daugiau, tačiau tam ir specialios įrangos reikia, ir didesnių patalpų.
Ši duonelė savo skoniu ne tik šilutiškius pakerėjo, bet ir svetur gyvenančius tautiečius. Dauguma siunčia duonos į užsienį vaikams, iš užsienio sugrįžę užsuka nusipirkti, kai kas sako net užsišaldo, yra ir bandančių panašios išsikepti.

Velykų pyragas
„Trukio stotelėje“ kepama tik bemielė duona, tačiau šeimininkė sulaukė prašymo iš savo tėvelio, kuris norėtų paskanauti ir ruginių miltų duonos. Verslininkė sakė tam vis nesiryžtanti, nelengvas tokios duonos kepimas, o ir pasimokyti reikėtų. Moteris prisiminė istoriją iš vaikystės kaime. Ten duonelę kepdavo tikroje kaimo krosnyje. „Pamenu, ji būdavo iš ruginių miltų, o kai iškepdavo, nepjaudavome, bet lauždavome. Lyg ir rūgštoka buvo… Seneliai minkydavo tešlą mediniame lovyje, o likučių neišplaudavo – palikdavo raugui. Anuomet duonos kepimas buvo nuolatinis nenutrūkstamas darbas“, – prisiminimais dalijosi V. Vaitiekienė. Verslininkė visų planų neatskleidė, tačiau prasitarė, kad planuoja kepti ir naminių batonų – „kaimišką bulką“. Ji turėtų būti kaip pyragas, todėl tikėtina, kad jau per šv. Velykas šios kvapas pasklis ir šilutiškių namuose.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Hits: 383

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Puikios kokybės manikiūro priemonės

Įvairios manikiūro priemonės padės mėgautis gražia nagų išvaizda, kuri išliks nepakitusi ilgą laiką. Skaitydami šį straipsnį sužinosite apie įvairiems poreikiams pritaikytą manikiūro asortimentą ir galėsite įsigyti aukštos kokybės manikiūro įrankių pagal individualius poreikius. Tiek pradedantieji, tiek pažengusieji manikiūro meistrai ras daug naudingos informacijos ir sau tinkamų priemonių asortimentą.    Įvairus manikiūro priemonių asortimentas Sunku būtų įsivaizduoti manikiūrą ar pedikiūrą be reikalingų geros kokybės priemonių. Patikimi tiekėjai bendradarbiauja su profesionaliais manikiūro priemonių gamintojais, todėl gali pasiūlyti patikimų ir kokybiškų gaminių už

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Taip pat skaitykite