Šilutiškis Londoną iškeitė į gimtąją Šilutę

Nors iš Lietuvos ir toliau masiškai emigruoja jaunimas, tačiau yra tokių, kurie grįžta iš užsienio ir kuriasi gimtinėje. Šilutiškis Mantas Žadeika daugiau kaip penkerius metus gyveno Londone, kol galiausiai nusprendė laimės ieškoti gimtinėje.

Šių metų liepą Mantas gavo geriausio metų studento apdovanojimą ir įgijo mechatronikos inžinieriaus specialybę. Nuotraukoje – su broliu Justu (dešinėje).

31-erių metų Mantas puikiais rezultatais baigė prestižinį Londono universitetą ir šiuo metu dirba vyriausiuoju inžinieriumi AB „Šilutės girnos”, laisvu metu triūsia kartu su Šilutės robotikos centro įkūrėju Eivanu Maksvyčiu, o ateityje planuoja įkurti savo kompaniją, prisidėsiančią prie Lietuvos pramonės augimo.
Gyvenimo mėtytas ir vėtytas
Pokalbį Mantas pradėjo nuo jaunystės, kai dar mokėsi Vydūno gimnazijoje. Jis save prisimena kaip prastais pažymiais besimokantį jaunuolį, kuris vos išlaikė egzaminus ir baigė mokyklą… „Žadeika, tu esi žlugęs žmogus“, – šie kažkada mokytojos ištarti žodžiai Manto galvoje skamba iki pat šiol.
„Šie žodžiai mane motyvavo, jog privalau svajoti, ieškoti teisingo kelio“, – prisimena Mantas. Galiausiai jis surado savo mėgiamą užsiėmimą. Anot jo, sėkmingu keliu jį vedė aistra technologijoms ir užsispyrimas.
Taigi, vos išlaikęs tuometinius dvyliktos klasės egzaminus, šilutiškis įstojo į Klaipėdos kolegiją studijuoti teisės. Deja, šie mokslai ilgai netruko, Mantas buvo pašauktas į kariuomenę. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus kartu su kitais 11 savaičių tarnavo Rukloje. Vėliau Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo aprūpinimo laive N-42 „Jotvingis“, kuriame ėjo laivo vairininko pareigas. Ten jis išmoko savarankiškumo ir savikontrolės.
Grįžęs po karo tarnybos šilutiškis nebetęsė teisės mokslų – išvyko laimės ieškoti  į sostinę.
Keletą mėnesių gyveno Vilniuje, po to vėl grįžo į Klaipėdą.
Turbūt kaip ir daugelis berniukų, Mantas dar vaikystėje mėgo techniką, ardyti ir konstruoti įvarius daiktus. Todėl jis pasiryžo daryti tai, kas patinka – vėl stojo mokytis, tik tąkart jau  mechanikos inžinerijos. „Tik tuomet aš supratau, kad atradau tai, ko visada ieškojau. Įsitikinau, kad aš esu inžinierius“, – pasakoja šilutiškis. Tačiau ir tada nesibaigė sunkumai.
Ne vienerius metus jį gyvenimas mėtė ir vėtė – nuo pardavimų vadybininko iki elektriko, kol suprato, kad atėjo laikas išvykti svetur.
Gyvenimas Londone
Po visų patirtų nesėkmių jis išvyko atostogoms į Londoną pas brolį Justą, kur jam prasidėjo šypsotis sėkmė. „Tiesa, man buvo likę vos vieneri metai studijų Klaipėdoje, tačiau tuomet išvykti buvo palankiausias metas. Aišku, dauguma sukiojo pirštą prie smilkinio ir laikė mane bepročiu. Tačiau baigti mokslus Londone buvo mano sena svajonė“, – pasakoja Mantas.
Temokėdamas kelis angliškus žodžius, Mantas susirado darbą riestainių kepyklėlėje. Ilgos darbo valandos už menką atlygį  jo neišgąsdino, jis ryžtingai siekė savo svajonės – metus dirbo ir kartu mokėsi anglų kalbos, galiausiai išlaikęs stojamuosius egzaminus tapo Midlsekso (Middlesex) universiteto studentu.

Po kelerių studijų metų, Mantas sudalyvavo World Skills mechatronikos konkurse, dalyvavo ir kitame, kurį kasmet organizuodavo IMeche institutas Londone. Kartu su dar dviem komandos nariais Mantas sukūrė ir sukontravo prietaisą pagal pateiktus reikalavimus ir laimėjo pirmąją vietą. Puikiai sekėsi ir Londono regiono varžybose, kuriose taip pat laimėjo, skynė laurus. Negana to, kitais metais dalyvavo nacionalinėse mechatronikos varžybose ir tapo geriausiais visoje Anglijoje.

„Aš laužiau standartus – oficialiai asistentams leisdavo dirbti ne daugiau kaip 6 valandas per savaitę, o aš dirbau 15 val. Taigi, buvau paklausiausias asistentas visame fakultete“,- sakė Mantas. 

Stropiai, be poilsio šilutiškis „krimto“ mokslus ir už tai buvo įvertintas dėstytojų – jam pasiūlė atlikti universiteto praktiką. Ilgai nesvarstęs jis sutiko ir savo pasirodymu nustebino visą universiteto bendruomenę. „Aš pasiūliau savo projektą – sukūriau ir sukonstravau delta robotą, kuris visus sužavėjo. Dar po kelių mėnesių gavau žinią, kad laimėjau Lordo Sheppard‘o apdovanojimą už asmeninius pasiekimus ir gavau 500 svarų premiją. Tai buvo puiki netikėta žinia ir geras įrašas mano gyvenimo aprašyme. Praktika buvo apmokama, ir net labai dosniai“, – džiugiais prisiminimais dalijosi M. Žadeika. Negana to, jam buvo pasiūlyta dirbti asistentu universitete. „Kartu su dėstytojais padėdavau paskaitose ir laboratorijose, mokiau kitus studentus, net organizuodavau privačias konsultacijas. Aš laužiau standartus – oficialiai asistentams leisdavo dirbti ne daugiau kaip 6 valandas per savaitę, o aš dirbau 15 val. Taigi, buvau paklausiausias asistentas visame fakultete“.

Be poilsio Mantas ne tik mokėsi, bet ir dirbo trijuose skirtinguose darbuose. Sunkūs metai buvo ir finansiškai. Galime tik įsivaizduoti, kiek kainuoja buto nuoma Londone… Tačiau jis nė akimirkai neprarado optimizmo ir toliau siekė tikslo. „Vargu ar būčiau ištvėręs, jei ne įvairios gyvenimo pamokos, kurias buvau patyręs prieš tai… Aš žinojau, kad toks sunkus laikotarpis laikinas ir neaimanuodamas žengiau į priekį“, – atviravo Mantas. Galiausiai baigėsi mokslo metai, bakalauro diplomą Mantas apsigynė aukščiausiu įvertinimu.

Į Lietuvą vaikinas grįžo motociklu: aplankė vienuolika šalių, keliavo aštuonias dienas, nuvažiavo per 3500 km, kol pasiekė gimtąją Šilutę. 

Lietuvoje gyventi gera
Šiuo metu vaikinas džiaugiasi turįs laisvo laiko, mėgaujasi kūrimo ir konstravimo malonumais. „Šilutėje yra kada gyventi, čia galima labai gerai gyventi. Šilutėje į darbą nuvažiuoju per penkias minutes. Jeigu šviesoforas sankryžoje žalias – per tris. Jeigu kas apie tai išgirstų Londone, nepatikėtų, – kalbėjo Mantas. – Lietuvoje aš užsiiminėju laipiojimu, o kai tinkamos sąlygos – kaituoju, važinėju dviračiu. Šilutėje dviračių takų nors ir nedaug, bet jie puikios būklės, gražios apylinkės. Taip pat važinėju motociklu, prieš kelias savaites pirmą kartą šokau su parašiutu iš 4 kilometrų aukščio, žiemą visai greitai galima nuvažiuoti į Latviją paslidinėti. Visa tai arti, nereikia praleisti valandų valandas kamščiuose. O gamta? Kokią nuostabią mes turime gamtą. Liūdniausia, kad visa tai mes įvertiname tik tada, kai to netenkame. Londonas yra nuostabus miestas su begale galimybių, bet jeigu tos galimybės jums nereikalingos ir savo tikslus gali pasiekti Lietuvoje – tuomet kodėl save bausti ir būti toli nuo šeimos, draugų ir gimtojo krašto?“.
Tik po penkerių metų, praleistų Londone, Mantas Žadeika suprato, kad niekada daugiau nenori palikti Lietuvos. Jis pats sau įrodė, kad nėra nieko neįmanomo. Anot jo, svarbu būti kantriam, daug dirbti, turėti aiškų tikslą, o dar geriau – konkretų planą ir nenustoti svajoti.
Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite